Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1669-254/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-07
Bylos Nr.: e2A-1669-254/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19283-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Evaldas Burzdikas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: F. K.
Atsakovas: M. G.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-1669-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19283-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Arvydo Žibo teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo F. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3567-1087/2019 pagal ieškovo F. K. ieškinį atsakovui M. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas F. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo M. G. 20 600 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovas suteikė atsakovui įgaliojimą, kurio pagrindu atsakovui suteikta teisė parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 10 d. atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pardavė trečiajam asmeniui ieškovui priklausantį turtą už 4 000 Eur (po 2 000 Eur už kiekvieną sklypą). 2018 m. spalio 12 d. buvo atliktas ekspertinis retrospektyvinis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, iš kurio matyti, kad pirmojo sklypo vertė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo 9 700 Eur, o antrojo – 10 900 Eur (iš viso – 20 600 Eur). Turtas buvo parduotas už 16 600 Eur mažesnę sumą nei nustatyta akte, todėl atsakovas veikė ne ieškovo interesais, pardavė ieškovui priklausantį turtą už mažesnę nei rinkos kainą ir neperdavė ieškovui už parduotus sklypus gautų pinigų, todėl ieškovui buvo padaryta žala.

3. Atsakovas M. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovas suteikė atsakovui notarinį įgaliojimą atstovauti ieškovą visose įstaigose, organizacijose bei santykiuose su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl teisių į žemės sklypus atkūrimo bei ieškovo atstovavimo parduodant žemės sklypus. Suteikė teisę atsakovui savo nuožiūra nustatyti žemės sklypų pardavimo kainas ir pardavimo sąlygas, nenustatė minimalių ar maksimalių žemės sklypų pardavimo kainų ar kitų sąlygų, parduodant ieškovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariosios sutarties pasirašymo dieną ieškovas savo parašu patvirtino, kad šią dieną jis gavo 7 819,74 Eur sumą už perleidžiamą nekilnojamą turtą. Šios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiu sprendimu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-670-886/2017.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, R. T. su ieškiniu nesutiko. Patvirtino, kad tarp jo ir ieškovo jau yra sudaryta taikos sutartis, ieškovas nagrinėjamu atveju siekia pakartotinai gauti pinigų. Trečiojo asmens teigimu, žemės sklypai buvo parduoti už Registrų centro nustatytą kainą. Pagal preliminariąją sutartį ieškovui buvo sumokėta 7 819,74 Eur (27 000 Lt) grynaisiais pinigais ieškovo namuose prieš sandorį, nes toks buvo ieškovo reikalavimas, pinigų perdavime daugiau niekas nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui R. T. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 12,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovą ir atsakovą siejo pavedimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovas turėjo veikti ieškovo naudai pagal išduotą 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto 22-ajame notarų biure patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. 6561, ir pagal įgaliojime nurodytas sąlygas. Minėtu įgaliojimu ieškovas leido atsakovui ieškovo vardu parduoti 6,24 ha žemės sklypą už kainą ir sąlygas savo (atsakovo) nuožiūra. 2013 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovo, kaip žemės sklypų pardavėjo, ir trečiojo asmens, kaip žemės sklypų pirkėjo, buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią dėl žemės sklypų pardavimo kainos jau buvo susitarta. Preliminaria sutartimi šalys susitarė, kad, atkūrus nuosavybę į žemės sklypus, ieškovas žemės sklypus trečiajam asmeniui parduos už 8 688, 60 Eur (30 000 Lt), trečiasis asmuo pasirašė, kad 7 819,74 Eur (27 000 Lt) avansą sumokėjo, ieškovas parašu patvirtino, kad 7 819,74 Eur (27 000 Lt) avansą gavo. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties 6 punktu buvo sutarta, jog 2013 m. lapkričio 19 d. preliminarioji sutartis nutraukta nuo taikos pasirašymo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 17 d.

1.2. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nėra gavęs pinigų už žemę. Priešingai, preliminariojoje sutartyje ieškovas pats savo parašu patvirtino, kad sudarant preliminariąją sutartį ieškovas gavo 7 819,74 Eur avansą. Be to, 2015 m. lapkričio 10 d. ieškovas, atstovaujamas atsakovo, ir trečiasis asmuo sudarė pagrindinę sutartį (patvirtintą notaro) ir du žemės sklypai buvo parduoti už 4 000 Eur (13 811,20 Lt). Šios sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad padavėjas (ieškovas) gavo minėtą sumą grynais pinigais iš pirkėjo (trečiojo asmens) prieš pasirašant sutartį. Taip pat, ieškovas yra gavęs 1 448,10 Eur (5 000 Lt) iš trečiojo asmens už dalyvavimą teismo procese civilinėje byloje Nr. e2-670-886/2017, byloje ginčo dėl to nėra. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo ir jo atstovo advokato buvo tvirtinama, kad pinigų už parduotus žemės sklypus ieškovas apskritai nėra gavęs, teismo vertinimu, toks ieškovo teiginys yra deklaratyvus ir nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais.

1.3. Nors ekspertizės aktas patvirtina, kad bendra abiejų sklypų rinkos vertė pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 20 600 Eur, ieškovas buvo išreiškęs valią, už kokią kainą nori parduoti jam nuosavybės teise atkuriamą 6,24 ha žemės sklypą preliminariąja sutartimi. Todėl atsakovas, sudarydamas ieškovo vardu pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, veikė pagal ieškovo notarų biure pasirašytą įgaliojimą ir atliko jame numatytus veiksmus. Įgaliojime nurodyta, kad parduodamų žemės sklypų kainą atsakovas gali nustatyti savo nuožiūra. 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto 22-ajame notarų biure patvirtinto įgaliojimo atsakovui, notarinio registro Nr. 6561, įgaliojimo ieškovas nagrinėjamu atveju neginčija, be to, Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-670-886/2017 įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria patvirtinta tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartis, ieškovas atsisakė reikalavimų dėl minėto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais.

1.4. Aplinkybė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo buvo draugai, nereiškia, kad atsakovas, kaip ieškovo įgaliotas asmuo, įgaliotinio pareigas vykdė netinkamai. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui buvo sumokėtas sutartas avansas už parduotinus žemės sklypus, ieškovas parašu patvirtino, kad avansą yra gavęs, taip pat byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, kad ieškovui buvo sumokėti 4 000 Eur už žemės sklypus, grynais pinigais prieš juos parduodant. Be to, žemės sklypų pardavimo kainos ribos atsakovui išduotame įgaliojime nebuvo nustatytos. Ieškovas pats išreiškė valią žemės sklypus, juos atkūrus, parduoti už konkrečią kainą – 8 688,60 Eur (30 000 Lt). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad preliminariosios sutarties, įgaliojimo ar pagrindinės sutarties sudarymo metu ieškovo valia neatitiko jo tikrosios valios. Byloje nėra duomenų, kad būtų kreiptasi dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

1.5. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ginčo žemės sklypai parduoti ne už ekspertizės akte nurodytą rinkos vertę, neįrodo atsakovo kaip ieškovo įgalioto asmens neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovas veikė ne pagal įgaliojime nurodytas sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas F. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino aplinkybių, kad atsakovas sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį su draugu trečiuoju asmeniu, veikė interesų konflikto sąlygomis, nors įgaliotinio pareiga vengti interesų konflikto yra kompleksinė pareigos veikti atstovaujamojo interesais dalis.

1.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.760 straipsnio 1 dalis įpareigoja įgaliotinį veikti įgaliotojo interesais. Kaip matyti pagal į bylą pateiktą 2018 m. spalio 12 d. „Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto“ Nr. RE18-021, trečiajam asmeniui parduotų žemės sklypų vertė 2015 m. lapkričio 10 d. buvo 20 600 Eur. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neneigė ekspertizėje nurodytos kainos. Tuo tarpu atsakovas, veikdamas apelianto vardu, abu sklypus pardavė už 2 000 Eur, taigi už ženkliai mažesnę nei tuo metu rinkoje buvusią kainą.

1.3. Pirkimo–pardavimo sutartį pasirašęs atsakovas, būdamas protingu asmeniu, privalėjo suvokti, jog, sudarydamas sandorį, kuriuo parduodamas kitam asmeniui (ieškovui) nuosavybės teise priklausantis turtas už daug mažesnę, negu tuo metu rinkoje galiojusią kainą, jis pažeidžia ieškovo – parduodamo turto savininko – teises. Tačiau pats atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje duodamas parodymus dėl parduodamo turto vertės nurodė, kad „nelabai ir gilinausi“ (teismo posėdžio garso įrašas 42:35-42:42), „nelabai aš tas kainas akcentavau“ (teismo posėdžio garso įrašas 58:50 - 59:00), „aš į skaičius nelabai gilinausi <...> ne aš ją sprendžiau“ (teismo posėdžio garso įrašas 1:04:28 - 1:04:36). Net remiantis VĮ Registrų centro duomenimis 2015 m. lapkričio 10 d. vieno sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 3 090 Eur, kito – 3 060 Eur.

1.4. Apeliantas nereiškia reikalavimo pripažinti įgaliojimą negaliojančiu, tačiau šio įgaliojimo pagrindu reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes apeliantas turi teisę pats pasirinkti jo pažeistų teisių gynimo būdą. Įgaliojimo buvimas nereiškia, kad įgaliotinis juo gali remtis formaliai, vadovaudamasis vien žodiniu tekstu surašytais įgaliojimais. Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra expressis verbis įrašyta į įgaliojimo tekstą. Įgaliotiniui suteikimas teisės parduoti turtą savo nuožiūra už bet kokią kainą nereiškia, jog tokia įgalinimų apimtis suteikia įgaliotinio teisę veikiant įgaliotojo vardu vadovautis absoliučiai nevaržomo elgesio laisvės principu, jog išnyksta pagrindas vykdyti tokias esmines įgaliotinio pareigas kaip bendradarbiavimas su įgaliotoju, informacijos perdavimas, ataskaitos teikimas, veiksmų suderinimas su įgaliotoju ir pan.

1.5. Nors sandorio sudarymas su draugu tiesiogiai nėra draudžiamas, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, kurias 2019 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė pats atsakovas ir trečiasis asmuo, o būtent, kad atstovas net nepažinojo apelianto (teismo posėdžio garso įrašas 41:19-41:33; 50:09-50:15; 51:49-52:01), įgaliojimą, kurio pagrindu jis veikė pamatė tik pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną (teismo posėdžio garso įrašas 55:08 - 55:36), parduodamo turto kainą nustatė trečiasis asmuo, kuris ir patvirtino, kad su pardavėju, t. y. apeliantu yra atsiskaityta, toks mechanizmas savo esme labai artimas CK 2.135 straipsnyje įtvirtintiems atstovavimo ribojimams.

1.6. Vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų vykdęs šią pareigą ir informavęs apeliantą apie pavedimo vykdymo eigą. Priešingai, 2019 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad apelianto jis nepažįsta ir iki šiol nėra jo matęs bei gyvai su juo kalbėjęs (teismo posėdžio garso įrašas 41:19 - 41:33; 50:09 - 50:15; 51:49 - 52:01). Atsakovas nurodė, kad su apeliantu yra neva kalbėjęs du kartus telefonu, tai 2013 m. kai jam paskambino trečiasis asmuo ir teiravosi ar jis sutiks būti įgaliotiniu (teismo posėdžio garso įrašas 45:02 - 47:10), ir antrą kartą apie savaitę prieš pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą 2015 m. (teismo posėdžio garso įrašas 48:02 - 48:30). Atsakovo teigimu, abu kartus jam skambino būtent trečiasis asmuo, kuris perdavė telefoną apeliantui. Kaip minėta, byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, todėl atsakovo paaiškinimai, kad kaina ir pardavimo faktas su apeliantu buvo suderinti, yra deklaratyvus ir byloje neįrodyti. Nors atsakovo teigimu jis telefonu kalbėjo būtent su apeliantu, tačiau nepažinodamas žmogaus, telefonu jis negalėjo nustatyti kalbančiojo tapatybės ir tai, jog kalba su apeliantu sprendė tik savo nuožiūra (teismo posėdžio garso įrašas 52:45 - 53:18). Paties apelianto teigimu jis su atsakovu nėra niekada ne tik kad gyvai bendravęs, tačiau net ir kalbėjęs telefonu. Todėl akivaizdu, kad atsakovas vykdydamas pavedimą ne tik neinformavo apelianto apie jo vykdymo eigą, tačiau nebendradarbiavo ir nederino savo veiksmų su apeliantu, nesiaiškino tikrosios jo valios.

1.7. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs apeliantą ar pateikęs jam ataskaitą tokiais svarbiais su atstovavimu susijusiais klausimais kaip žemės sklypų pardavimas. Priešingai, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis niekada nėra gyvai bendravęs su apeliantu ir tik du kartus kalbėjęs su juo telefonu prieš pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą, patvirtina, kad atsakovas nevykdė ne tik pareigos pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą apie įvykdytą pavedimą, bet ir neperdavė apeliantui už parduotą turtą 4 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad apeliantas neturėjo atsakovui išduoto įgaliojimo, nes atsakovas įvykdęs pavedimo jo negrąžino. Akivaizdu, kad teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nebuvo veikiama apelianto interesais, nes jam nuosavybės teise priklausantis turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepažeidė jam suteiktų teisių ir sudarė atstovaujamojo interesams neprieštaraujantį sandorį, nes atsakovas, kuris kaip pats patvirtino 2019 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje, turėjo patirties vykdant kitų asmenų jam išduotus įgaliojimus bei sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pradavimo sandorius (teismo posėdžio garso įrašas 48:02 - 48:30), vykdydamas apelianto pavedimą ne tik veikė ne apelianto, bet būtent trečiojo asmens interesais, siekdamas padėti savo draugui (šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas (teismo posėdžio garso įrašas 56:08 - 56:19), tačiau nevykdė ir kitų jam kaip įgaliotiniui įstatymo nustatytų pareigų.

1.8. Preliminarioje sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Tokiu atveju, remiantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pasibaigus prievolei, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju apeliantui su trečiuoju asmeniu per metus laiko nesudarius pagrindinės sutarties, taip pat nesusitarus dėl termino pratęsimo, 2014 m. lapkričio 19 d. pasibaigė jų prievolė pagal 2013 m. lapkričio 19 d. sutartį. Tuo tarpu turto pirkimo–pardavimo sutartis pas notarą buvo pasirašyta tik 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. beveik po metų, kai baigėsi preliminariosios sutarties galiojimas ir kai apeliantui pagal šią sutartį išnyko pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarios sutarties pabaiga imperatyviai nustatyta CK 6.165 straipsnio 5 dalyje, šalys jos negali pakeisti tarpusavio susitarimu, todėl šalių sudarytos taikos sutarties 6 punkte numatyta sąlyga yra negaliojanti.

1.9. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis jau buvo pasibaigusi, teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas, sudarydamas ieškovo vardu pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, veikė pagal ieškovo notarų biure pasirašytą galiojimą ir atliko jame numatytus veiksmus. Nesant galiojančios preliminariosios sutarties ir atsakovui nesuderinus savo veiksmų su įgaliotoju, nežinant jo tikrosios valios, pasikliaujant vien tik trečiojo asmens duodamais nurodymais, atsakovas pasirašydamas 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią turtą pardavę už ženkliai mažesnę nei tuo metu galiojusią rinkos kainą, nepaisant, kad šalys yra laisvos nustatyti parduodamo turto kainą, veikė išimtinai savo nuožiūra, prisiimdamas visas iš to kylančias pasekmes. Be to, teismas netyrė ir nepasisakė dėl šiose sutartyse nurodyto ženklaus kainų skirtumo.

1.10. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl labai svarbių aplinkybių, tai yra apelianto sveikatos būklės pasirašant tiek 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje apeliantas pasirašė, kad 27 000 Lt (7 819,74 Eur) avansą gavo, tiek 2013 m. lapkričio 19 d. įgaliojimą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų, t. y. pagal „Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą“ SPP-2 Nr. 0019458, apeliantui dar 2007 m. gruodžio 12 g. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2011 m. lapkričio 25 d. remiantis „Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma“ SPS-1 Nr. 0111584 specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kuris nuo 2012 m. lapkričio 16 d. nustatytas neterminuotai. 2009 m. gruodžio 10 d. atsakovui buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija (kodas pagal TLK-10-AM F01.1), sunkus pažinimo sutrikimas. Todėl atsižvelgiant į apelianto sveikatos būklę, išsivalinimą, į tai, kad apeliantas neturi patirties nekilnojamojo turto, verslo, teisės srityje, jo gimtoji kalba nėra lietuvių bei amžių (tuo metu apeliantui buvo 83 m.), akivaizdu, kad nors apeliantas galėjo suvokti pasirašomų dokumentų esmę, tačiau sunkiai orientavosi civiliniuose teisiniuose santykiuose, dėl ko pasitikėdamas trečiuoju asmeniu vykdė jo nurodymus ir ne tik pasirašė dokumentus (preliminariąją sutartį, įgaliojimą) tokius, kokie jam buvo pateikiami, bet ir apie pinigų, kurių realiai negavo, gavimą.

1.11. Trečiasis asmuo, kurio išsilavinimas aukštasis, susijęs su žemėtvarka, ir kuris verčiasi nekilnojamojo turto prekyba yra/buvo įgijęs 163 nekilnojamojo turto vienetus, iš kurių didžioji dauguma žemės sklypai, neabejotinai turėjo nekilnojamojo turto sandorių sudarymo patirties, jam buvo neabejotinai suprantama, kad tokius juridinius faktus kaip didelės pinigų sumos perdavimas, siekiant išvengti ginčų ateityje, būtina tinkamai ir savalaikiai įforminti. Būtent trečiojo asmens nurodymu apeliantas ir pasirašė trečiojo asmens preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties egzemplioriuje, kad 27 000 Lt gavo. Tačiau jokių kitų įrodymų apie tai, kad preliminarios sutarties sudarymo dienai apeliantui, kaip turto pardavėjui, buvo perduoti pinigai už parduodamą turtą, byloje nėra. Pats trečiasis asmuo nurodė, kad apeliantui perduodant pinigus grynaisiais jokie kiti asmenys nedalyvavo, nors namuose tuo metu ir buvo (teismo garso įrašas 1:29:40 — 1:30:13)

1.12. Teismas nevertino svarbių aplinkybių, kad nors trečiasis asmuo teigė, kad tiek jo, tiek apelianto turimi preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriai yra identiški (teismo posėdžio garso įrašas 1:40:02 - 1:40:30), trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl apelianto turimame egzemplioriuje 4.2. punkte apeliantas nėra pasirašęs, kad 27 000 Lt (7 819,74 Eur) gavo, o sutarties gale pats trečiasis asmuo yra pasirašęs, kad apeliantui yra skolingas 5 000 Lt. Atsakovas 2015 m. lapkričio 10 d. atstovaudamas apeliantą su kuriuo niekada nebuvo susitikęs ir kurio nepažinojo, veikdamas išimtinai trečiojo asmens interesais, pasirašydamas 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino, kad apeliantas 4 000 Eur sumą gavo (4.1 punktas), niekaip negali patvirtinti aplinkybės, kad su apeliantu buvo atsiskaityta už parduodamą turtą ir jam buvo sumokėti 4 000 Eur. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas yra gavęs 1 448,10 Eur (5 0000 Lt) iš trečiojo asmens už dalyvavimą teismo procese, civilinėje byloje Nr. e2-670-886/2017. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo, tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas ir jo atstovas patvirtino, kad ši suma ieškovui buvo sumokėta ne už parduotus žemės sklypus, o už dalyvavimą teismo procese ir apima jo patirtas išlaidas. Taigi taip pat neįrodo, kad su apeliantu buvo atsiskaityta už parduotą turtą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovas pavedė atsakovui ir suteikė visus įgaliojimus atstovauti ieškovą visose įstaigose, organizacijose bei santykiuose su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl teisių į žemės sklypus atkūrimo bei ieškovo atstovavimo parduodant žemės sklypus; įgaliojimu ieškovas suteikė atsakovui teisę savo nuožiūra nustatyti žemės sklypų pardavimo kainas ir pardavimo sąlygas, t. y. ieškovas nenustatė minimalių ar maksimalių žemės sklypų pardavimo kainų ar kitų sąlygų. Ieškovas neginčijo nei savo paties sudarytos preliminarios sutarties ar įgaliojimo kaip neatitinkančių ieškovo valios, sudarytų suklydimo įtakoje ar kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Vadinasi, ieškovui sudarius preliminarią sutartį dėl žemės sklypų pardavimo su pirkėju, preliminarioje sutartyje patvirtinus gavus iš pirkėjo 90 proc. parduodamo turto pardavimo kainos avansinę įmoką ir tą pačią dieną ieškovui išdavus atsakovui notarinį įgaliojimą toliau tvarkyti su šiuo turtu susijusius klausimus dėl žemės sklypų įregistravimo, ieškovo atstovavimo notarų biure ir žemės sklypų pardavimo už kainą ir sąlygas savo (atsakovo) nuožiūra, atsakovas turėjo prievolę ir pareigą vykdyti paties ieškovo su šio turto pirkėju sudarytą preliminarią sutartį.

2.2. Ieškovui įsipareigojus sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį preliminarioje sutartyje sutartomis su pirkėju R. T. sąlygomis, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas atitiko ieškovo interesus. Byloje pateikti duomenys, kad 2016 metais Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-670-886/2017, kurioje ieškovas prašė: pripažinti negaliojančiais preliminariąją sutartį ir įgaliojimą bei žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad susitarimai sudaryti pasinaudojant F. K. senyvu amžiumi, sveikatos būkle, nesusigaudymu situacijoje, faktiškai nesuvokiančio/sunkiai suvokiančio savo veiksmų reikšmę asmens būkle, galimai siekiant užvaldyti F. K. turtą jam to nesuprantant ir nesuvokiant, jokių pinigų F. K. nėra gavęs, o F. K. parašas išgautas pasinaudojant jo sveikatos būkle. Byla buvo užbaigta teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kuria patvirtina tarp šalių sudaryta taikos sutartis. F. K. patvirtino, kad papildomai gavo iš turto įgijėjo R. T. 1 448,10 Eur papildomą sumą. Taigi, F. K. yra gavęs iš viso 9 267,84 Eur sumą ir atsisakė bet kokių pretenzijų, kylančių tiek iš preliminarios sutarties, tiek iš pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties tiek turto įgijėjo R. T., tiek savo įgaliotinio M. G. atžvilgiu.

2.3. Preliminarios sutarties pasirašymo dieną ieškovas savo parašu patvirtino, kad preliminarios sutarties pasirašymo dieną jis gavo 27 000 Lt (7 819,74 Eur) sumą už perleidžiamą nekilnojamą turtą. Pats ieškovas nesiteikė dalyvauti bylos nagrinėjime pirmos instancijos teisme ir duoti parodymus apie bylos aplinkybes, o ieškovo atstovas asmeniškai nedalyvavo nei preliminarios sutarties, nei įgaliojimo sudarymo metu, todėl fiziškai negali žinoti nei apie šių sandorių sudarymo aplinkybes, nei apie ieškovo valią sudarant ir įgyvendinant šiuos sandorius.

2.4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo vardu atsakovui sudarant notarų biure pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, jokie pinigai atsakovui (kaip įgaliotiniui), atstovaujančiam ieškovą, nebuvo perduodami. Tai patvirtina ne tik preliminarioji sutartis ir joje esantis paties ieškovo patvirtinimas apie pinigų gavimą, bet ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktas, kuriame pardavėjo atstovas (įgaliotinis) patvirtina, kad pardavėjas (ieškovas) turto kainą yra gavęs iš pirkėjo grynais pinigais dar prieš pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Ieškovui asmeniškai gavus turto kainą grynaisiais pinigais iš turto pirkėjo, įgaliotiniui M. G. už atstovaujamąjį nepriėmus jokių pinigų, nėra ir pareigos juos perduoti ieškovui.

2.5. Ieškovo išduotas įgaliojimas ir jo turinys patvirtina, kad pats ieškovas pasirinko atsakovą savo įgaliotiniu. Byloje nėra paneigti atsakovo ir trečiojo asmens byloje duoti liudijimai, kad prieš sudarydamas įgaliojimą, ieškovas betarpiškai kalbėjosi su atsakovu, ar šis sutiktų būti jo patikėtiniu įregistruojant žemės sklypus, atstovaujant ieškovą notarų biure ir įforminant žemės sklypų pardavimo kainą ir sąlygas savo (atsakovo) nuožiūra. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien aplinkybė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo buvo draugai, nereiškia, kad atsakovas, kaip ieškovo įgaliotas asmuo, įgaliotinio pareigas vykdė netinkamai.

2.6. Pirmos instancijos teismas pagrįstai siejo ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos preliminarios sutarties pabaigos terminą su ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punkto sąlyga, kuria buvo sutarta, jog 2013 m. lapkričio 19 d. Preliminarioji sutartis laikoma nutraukta nuo taikos sutarties pasirašymo momento, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 19 dienos.

2.7. Preliminaria sutartimi ieškovas pats išreiškė valią žemės sklypus, juos atkūrus, parduoti už konkrečią kainą – 8 688,60 Eur (30 000 Lt). Preliminarios sutarties pasirašymo dieną ieškovas savo parašu patvirtino, kad Preliminarios sutarties pasirašymo dieną jis gavo 27 000 Lt (7 819,74 Eur) sumą už perleidžiamą nekilnojamą turtą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad preliminariosios sutarties, įgaliojimo ar pagrindinės sutarties sudarymo metu ieškovo valia neatitiko jo tikrosios valios, byloje nėra duomenų, kad būtų kreiptasi dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

9. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto 22-ajame notarų biure patvirtintu įgaliojimu (notarinio registro Nr. 6561) įgaliojo atsakovą atstovauti ieškovą visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarkant reikalaus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal Kauno rajono skyriaus 2013-11-08 pažymą Nr.7PAŽ-(14.7.33.)-236 priklausytino bendro 6.24 ha bendro ploto žemę, teisiškai ją įregistruoti ir gauti nuosavybės dokumentus, esant reikalui parduoti ieškovui priklausantį minėtą turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra bei atlikti kitus veiksmus (1 t., b. l. 92).

11. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šalių paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovo atvykimas į 2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo pripažintas būtinu, tačiau ieškovas į jį neatvyko ir tiesiogiai teismui savo paaiškinimų dėl 2013 m. lapkričio 19 d. įgaliojimo ir 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių nepateikė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo M. G. paaiškinimais apie 2013 m. lapkričio 19 d. įgaliojimo ir 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai –2013 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovo F. K. ir trečiojo asmens R. T. sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-670-886/2017.

12. Atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje paaiškino (garso įrašas nuo 39:35 min. iki 1:01:19 val.), kad 2013 m. jam paskambino trečiasis asmuo R. T. ir paklausė, ar jis galėtų būti įgaliotas atstovauti ieškovą, nes dėl senyvo amžiaus jam yra sunku pačiam atlikti veiksmus. Tuomet, perdavus atsakovui telefono ragelį, jis pasikalbėjo ir su ieškovu. Į notarinę kontorą dėl įgaliojimo patvirtinimo atsakovas nevyko ir su ieškovu nesusitiko. Atsakovas taip pat paaiškino, kad prieš savaitę prieš sudarant 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas paskambino atsakovui, o šis paklausė ieškovo, ar su juo atsiskaityta. Ieškovas patvirtino, kad su juo atsiskaityta ir daugiau atsakovas su ieškovu nebendravo. Atsakovas 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovo F. K. ir trečiojo asmens R. T. sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį pamatė prieš savaitę iki sudarant pagrindinę sutartį. Atsakovas suprato, kad sandorio kaina yra mažesnė negu sutartyje, nes parduodama ne visa žemė, kurią parduoti buvo susitarta (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Iš šių paaiškinimų darytina išvada, kad 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto 22-ajame notarų biure ieškovo patvirtintas įgaliojimas (notarinio registro Nr. 6561) atsakovui buvo sudarytas ne pastarojo iniciatyva.

13. Byloje yra 2013 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovo F. K. ir trečiojo asmens R. T. sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 130-131), kuria šalys susitarė, kad atkūrus nuosavybę į 6,24 ha žemės sklypą ieškovas parduos šį žemės sklypą trečiajam asmeniui už 8 688, 60 Eur (30 000,00 Lt). Sutartyje buvo nurodyta, kad pirkėjas turto kainą sumoka tokia tvarka: sutarties pasirašymo dieną sumoka 27 000 Lt avansą (7 819,74 Eur), o antroji įmoka, sudaranti 3000 Lt, bus sumokėta sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Aptariamoje sutartyje yra ranka padarytas prierašas, kad pardavėjas gavo 27 000 Lt avansinę įmoką. 2015 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 19KU-4739, kuria M. G., veikdamas kaip F. K. įgaliotinis, pardavė, o ieškovas nupirko 2,4842 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)už 2000 Eur ir 2,9806 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)už 2000 Eur. Apeliantas nurodo, kad atsakovas, spręsdamas dėl 2015 m. lapkričio 10 d. sudaryto sandorio kainos ir jos sumokėjimo, neturėjo vertinti 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytos preliminariosios sutarties, nes joje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl prievolės pagal ją buvo jau pasibaigusios. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties reikšmės ginčo teisiniams santykiams vertinimu.

14. Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-670-886/2017, kuri buvo iškelta pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui F. K. dėl avanso grąžinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (1 t., b. l. 121-124). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vykdant 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją sutartį, 2015 m. lapkričio 10 d. tarp F. K. ir R. T. buvo sudaryta pagrindinė nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduota ne visa žemė (tik du žemės sklypai – 2,4842 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir 2,9806 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Kadangi atsakovas atsisako perleisti likusią 0,7752 ha žemės ploto dalį, už kurią pagal preliminariąją sutartį sumokėta 3819,70 Eur (13188,80 Lt) kaina (avansas), tai prašė priteisti iš atsakovo sumokėto avanso likutį, 1414,79 Eur netesybų ir procesines palūkanas.

15. A. F. K. aptariamoje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo be kita ko prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurią jis sudarė, veikdamas be atstovo, su R. T.; pripažinti negaliojančiu 2013 m. lapkričio 19 d. įgaliojimą M. G., notarinio registro Nr. 6561; pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. G., veikdamas kaip F. K. įgaliotinis pardavė, o R. T. nupirko 2,4842 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir 2,9806 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei taikyti vienašalę restituciją. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jokių pinigų F. K. iš R. T. pagal 2013-11-19 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį nėra gavęs. Šioje sutartyje jo parašas išgautas pasinaudojant jo sveikatos būkle. 2013-11-19 preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, 2013-11-19 įgaliojimas, notarinio registro Nr. 6560, ir 2013-11-19 įgaliojimas, notarinio registro Nr. 6561, yra sudaryti su atsakovu, kuris nors ir būdamas veiksniu, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl tokie sandoriai negali sukelti šalims teisių ir pareigų (LR CK 1.89 str. 1 d.). Negaliojančių įgaliojimų pagrindu nebuvo galima sudaryti ir notarinės 2015-11-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19KU-4739, pagal kurią jis 4000 Eur nėra gavęs, o M. G. nėra matęs. Be to, ši sutartis negalioja ir dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes R. T., būdamas F. K. atstovu, sudarė sutartį su F. K., apie tokį interesų konfliktą nieko nepranešdamas ir padarydamas žalą atsakovui.

16. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinė byla Nr. Nr. e2-670-886/2017 buvo nutraukta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Šios taikos sutarties sąlygos patvirtina, kad R. T. atsisakė savo ieškinio reikalavimų bei pareiškė, kad neturi ir ateityje neturės jokių turtinių pretenzijų F. K. į jam priklausantį 6.24 ha žemės sklypą bei įsipareigojo sumokėti atsakovui 1448,10 Eur piniginę kompensaciją. A. F. K. atsisakė savo priešieškinio reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo. Abi šalys sutarties 6 punktu susitarė, kad abipusiu sutarimu 2013 m. lapkričio 19 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nutraukta nuo šios taikos sutarties pasirašymo momento.

17. Ieškovas nurodė, kad CK 6.165 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama, jog jeigu preliminariojoje sutartyje nėra nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tai pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko ir atsakovas jos sąlygomis neturėjo vadovautis. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-670-886/2017 yra įsiteisėjusi, todėl turi privalomą galią (CPK 18 straipsnis), o ieškovo nesutikimas su šia nutartimi, kurioje šalys bendru susitarimu nusprendė dėl 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariosios sutarties termino – jos galiojimo, ko nebuvo numatę ją sudarydami, nedaro šios sąlygos niekine ar negaliojančia. Pastebėtina, kad ginčas byloje buvo dėl dalies prievolių pagal 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdymo, todėl taikos sutarties 6 punkto susitarimas dėl jos galiojimo termino (negaliojimo datos) buvo reikšminga sąlyga abiem sutarties šalims, sprendžiant jų ginčą dėl avanso grąžinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Be to, ji reikšminga ir nagrinėjamam ginčui tuo aspektu, kad dar iki iškeliant civilinę bylą ieškovui buvo žinoma, kad 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, galiojant pirmiau nurodytai preliminariai sutarčiai.

18. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl apelianto sveikatos būklės, pasirašant tiek 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje jis nurodė, kad 27 000 Lt (7 819,74 Eur) avansą gavo, tiek ir dėl 2013 m. lapkričio 19 d. įgaliojimo galiojimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad ginčo ribas apibrėžia ieškovo ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, spręsti dėl vienašalio ir dvišalio sandorių galiojimo/negaliojimo dėl juos sudariusios šalies valios, įtakotos jos sveikatos būklės, ar ieškovo klaidinimo, preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje įrašant, kad 27 000 Lt gavo (CK 1.78 straipsnis). Be to, kaip jau minėta pirmiau, ieškovas aplinkybe, kad negavo pagal preliminariąją sutartį iš trečiojo asmens R. T. 27 000 Lt ir, kad šioje sutartyje jo parašas išgautas pasinaudojant jo sveikatos būkle, grindė savo priešieškinio reikalavimus, nuo kurių Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-670-886/2017 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsisakė. Todėl tiek 2013 m. lapkričio 19 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, tiek ir 2013 m. lapkričio 19 d. įgaliojimas liko nenuginčyti ir galiojantys, todėl apeliantas neteisus nurodydamas, kad atsakovas negalėjo grįsti savo atsikirtimų, jog ieškovas pinigus už parduotą žemę gavo dar iki sudarant 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal preliminariąją sutartį.

19. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas, sudarydamas 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, apie ieškovo ketinimus dėl parduodamos žemės kainos sprendė pagal paties ieškovo su pirkėju trečiuoju asmeniu R. T. sudarytą 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi šalys susitarė, kad, atkūrus nuosavybę į 6,24 ha. žemės sklypą, ieškovas jį parduos trečiajam asmeniui už 8 688, 60 Eur (30 000,00 Lt). Ieškovas parašu patvirtino, kad 7 819,74 Eur (27 000,00 Lt) avansą gavo (1 t., b. l. 134–135). Nors nagrinėjamoje byloje 2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino (garso įrašas nuo 12:15 iki 18:50), kad ieškovas jam nurodė, jog avanso iš trečiojo asmens jis nėra gavęs, o taikos sutartį sudarė, nes R. T. žadėjo viską sutvarkyti ir su juo atsiskaityti, tačiau tokie ieškovo paaiškinimai gali patvirtinti tik nenuoseklią jo poziciją trečiojo asmens atžvilgiu, bet nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pagal 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį jis negavo 27 000 Lt (7 819,74 Eur) avanso, kai savo parašu patvirtino jį gavęs.

21. 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduoti du žemės sklypai – 2,4842 ha ir 2,9806 ha, todėl trečiajam asmeniui liko neperleista 0,7752 ha žemės ploto dalis. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-670-886/2017 pareikštame ieškinyje trečiasis asmuo nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį už šią dalį jis yra sumokėjęs 3819,70 Eur (13188,80 Lt). Kaip galima spręsti iš 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2-670-886/2017 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties, trečiasis asmuo pretenzijų dėl ieškovo prievolių pagal 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį neturi. Šių aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad pagal 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ieškovo gautos piniginės lėšos – 27 000 Lt (7 819,74 Eur) avanso yra gautos už atsakovo, atstovaujant ieškovą, trečiajam asmeniui parduotus žemės sklypus, nes apeliantas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jam buvo žinoma apie ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytą 2013 m. lapkričio 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl 6,24 ha. žemės sklypo pardavimo.

22. Ekspertinis retrospektyvinis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, iš kurio matyti, kad 2,4842 ha žemės sklypo vertė 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo 9 700 Eur, o antrojo 2,9806 ha žemės sklypo – 10 900 Eur , buvo atliktas tik 2018 m. spalio 12 d. (1 t., b. l. 54). Todėl sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovui tokia žemės sklypo vertė nebuvo žinoma, ieškovas taip pat neįrodė byloje, kad pagrįstai tikėjosi iš anksto tokias pajamas gauti. Pastebėtina, kad 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2,4842 ha žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 3090 Eur, o 2,9806 ha – 3060 Eur. Už abu šiuos žemės sklypus ieškovui trečiasis asmuo buvo sumokėjęs 7 819,74 Eur avansu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spęsti, kad atsakovas, atstovaudamas ieškovą 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto 22-ajame notarų biure patvirtinto įgaliojimo (notarinio registro Nr. 6561) pagrindu, sudarydamas su trečiuoju asmeniu R. T. 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nepadarė ieškovui žalos, nes veikė jo valia ir interesais. Žemės sklypų pardavimo sutartį atsakovas sudarė ne su savo iniciatyva surastu pirkėju, o su paties ieškovo pasirinktu pirkėju – trečiuoju asmeniu R. T.. Šiuo asmeniu ieškovas taip pat pasitikėjo, nes jam buvo išdavęs įgaliojimą atstovauti ieškovo interesus, atkuriant nuosavybės teisę į 6,24 ha. žemės sklypą. Tokiu atveju apelianto argumentai, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu yra susijęs draugystės ryšiais, neturi įtakos galutiniam ginčo dėl žalos atlyginimo rezultatui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo turėtos 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

25. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateiktame prašyme nurodė šių išlaidų paskaičiavimą ir pateikė jas pagrindžiančius duomenis. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių (maksimalus dydis – 1261,39 Eur (970,30 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)), todėl jos priteisiamos iš ieškovo atsakovui (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. G., a. k. 377092913502, 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėEvaldas BurzdikasArvydas Žibas