- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-525-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ivtoma“, uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ivtoma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“ atstovui advokatui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ivtoma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, B. M., uždarajai akcinei bendrovei „VPA Logistics“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, T. M. K., A. I., P. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau-UAB) „Sedeka“ 8 240 Eur žalos atlyginimą; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių akcinės bendrovės (toliau-AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir akcinės bendrovės (toliau-AB) „Lietuvos geležinkeliai“; priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau-UAB) „Ivtoma“ 6 133,77 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai; iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015-09-23 AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ teritorijoje manevravimo metu garvežys atsitrenkė į stovintį, iškrovimui pastatytą UAB „Sedeka“ priklausantį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); į UAB „Ivtoma“ priklausantį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su konteinerine puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo uždėtas konteineris Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti puspriekabė ir konteineris bei šaldytuvo puspriekabė. Kilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2002 m. puspriekabės šaldytuvo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė iki apgadinimo buvo 10 590 Eur, transporto priemonės atkūrimo kaštai sudaro 8 090 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 3 300 Eur. Kilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2007 m. puspriekabės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 6 820 Eur, transporto priemonės atkūrimo kaštai sudaro 9 330 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 2 100 Eur. Už turto vertinimo atskaitą tiek UAB „Ivtoma“, tiek UAB „Sedeka“ sumokėjo po 150 Eur. Ieškovės nuosekliai siekė joms padarytų nuostolių atlyginimo, kreipdamasis tiek į AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek į akcinę draudimo bendrovę (toliau-ADB) „Gjensidige“. ADB „Gjensidige“ sprendime dėl žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimo užbaigimo nurodė, kad remiantis žalos byloje gautais dokumentais, taip pat vadovaujantis bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 ir su draudėju AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, minėtas įvykis nėra draudžiamasis. Pažymėjo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimą priėmęs pareigūnas nurodė, kad „kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius“. Nors vėliau ta pati institucija, neaišku kodėl, pakeitė savo nuomonę ir panaikino B. M. administracinę nuobaudą, nutarime panaikinti drausminę nuobaudą buvo pasisakyta, kad B. M. pažeidė norminių aktų reikalavimus, tik už juos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau-ATPK) nenumato administracinės atsakomybės. Teigė, kad minėti įrodymai patvirtina atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo padarytų veiksmų, dėl kurių įvyko avarija ir ieškovėms buvo padaryta žala, neteisėtumą, ieškovių teismui teikiami įrodymai patvirtina ieškovių patirtų nuostolių dydį. Ieškovių nuomone, jei atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas būtų laikęsis norminių aktų reikalavimų, nebūtų įvykusi avarija ir ieškovėms nebūtų padaryti nuostoliai. Pažymėjo, kad tiek atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra padidinto pavojaus šaltinių valdytojai. Taip pat pažymėjo, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, dėl ko mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato. Ieškovių įsitikinimu, nesant įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo, ieškovėms padarytos žalos atlyginimas turėtų būti priteistas solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-12 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 6 133,77 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 133,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 238 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ivtoma“. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 8 240 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 240 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 285 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sedeka“. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 4 352,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2 283,28 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VPA Logistics“. Teismo motyvai:
3.1. Atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas B. M. tinkamai ir laiku neatliko savo pareigų, numatytų Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijoje bei Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijoje, tačiau jo veiksmai (neveikimas) nėra susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiųjų patirta žala ir atsiradę padariniai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo).
3.2. Teismo vertinimu, ieškovėms neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju, priežastinio ryšio), nėra teisinio pagrindo atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.
3.3. Teismas konstatavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ aplaidumą, nes nebuvo užtikrinamas reikiamos įrangos tinkamas funkcionavimas.
3.4. Pažymėjo, kad tiek geležinkelio bėgiai, tiek jais judantys sąstatai priklauso trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, ši įmonė valdo didesnio pavojaus šaltinius, todėl turi užtikrinti savo darbuotojų teisių ir pareigų apimtis taip, kad būtų užtikrintas darbų saugumas ir darbuotojų susižinojimas.
3.5. Aplaidžius AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmus patvirtina ir ta aplinkybė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, prieš manevruodami įvykio vietoje, nebuvo gavę trečiojo asmens B. M. leidimo, t. y. patvirtinimo apie tai, kad kelias manevravimo darbams yra paruoštas, tokiu būdu atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai pažeidė 2009-09-08 Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelio kelių eismo organizavimo instrukcijos 3.9 punktą, kuris numato, kad be darbų vadovo leidimo yra draudžiama savavališkai atlikti manevravimo operacijas prie sandėlių rampos arba vagonų iškrovimo stotyse.
3.6. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog avarija, dėl kurios nukentėjo ieškovės, įvyko dėl to, jog neveikė traukinio racija, kuria traukinio derintojas bandė informuoti mašinistą apie būtinybę stabdyti sąstatą bei buvo užrūdijęs avarinis stabdis, kuriuo traukinio derintojas bandė pasinaudoti, norėdamas avariniu būdu sustabdyti traukinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti 2018-10-12 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“; priteisti atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Valstybinės geležinkelio inspekcijos (toliau-VGI) nuostatuose buvo priskirta kompetencija tirti geležinkelių transporto eismo įvykius, todėl VGI savo sprendimu konstatavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų - R. P. ir S. P. veiksmuose pažeidimų nenustatyta, radijo stoties manipuliatoriaus techninė apžiūra buvo vykdoma nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Mano, kad nesivadovaudamas VGI išvada pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
4.2. Pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia VGI sprendime pateiktos išvados.
4.3. Teigia, kad teismas byloje neįvertino aplinkybių, jog dėl ieškovams kilusių pasekmių yra kalti patys ieškovai. Kelių eismo taisyklių 150.1 punktas draudžia sustoti ir stovėti geležinkelio pervažose, tačiau dėl neaiškių priežasčių teismas šios aplinkybės nevertino ir nelaikė pažeidimu.
4.4. Teismas vadovavosi trečiųjų asmenų pasisakymais, o ne teritorijos valdytojo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikta informacija ir pateikta eksperto išvada, kurią jis pateikė įvertinęs visas aplinkybes, taip pat ir pačią AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritoriją.
4.5. Apeliantės įsitikinimu, jei teismas manė, kad dėl įvykusio įvykio yra atsakinga atsakovė, tik jos atžvilgiu atsakomybė neturėjo būti taikoma, nes dėl įvykio kaltos ir ieškovės, nes statydami autotransporto priemones ant geležinkelio bėgių ieškovių vairuotojai privalėjo suvokti, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, taip pat privalėjo suvokti, jog yra rizika, kad bėgiais gali važiuoti traukinys.
4.6. Teismas nevertino solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygų, todėl padarė materialiosios teisės normų pažeidimą. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti solidariąją ieškovių, atsakovės - AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir trečiojo asmens UAB „VPA Logistics“ žalos atlyginimo prievolę.
5. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašo panaikinti 2018-10-12 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 4 352,30 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 8 212,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Apeliacinio skundo argumentai.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Yra pateikta duomenų, jog AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ patyrė 8 212,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė teismo jas priteisti, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, neteisingai konstatavo, kad dalis AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ išlaidų - 3 860,02 Eur nėra pagrįstos mokėjimo dokumentais, t. y. teismui nėra pateiktas mokėjimo kvitas (nurodymas), kad šios išlaidos yra apmokėtos.
5.2. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovės UAB „Ivtoma“ ir UAB „Sedeka“ su atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti; atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinio skundo tenkinimo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūrai. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Tiek atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, tiek atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra padidinto pavojaus šaltinių valdytojai, trečiasis asmuo B. M. pažeidė Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijoje bei Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijoje įtvirtintas pareigas ir jo veiksmai neatitiko bendrųjų rūpestingumo ir apdairumo standartų.
6.2. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, dėl to mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato.
6.3. Nesant įrodymų, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo, ieškovams padarytos žalos atlyginimas turėtų būti priteistas solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad už ieškovėms padarytą žalą yra atsakinga tik atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir priteisus ieškovėms žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės tokiai teismo pozicijai neprieštarauja ir sprendimo neskundžia.
6.4. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ neužtikrino reikiamos įrangos tinkamo funkcionavimo.
6.5. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad prie rampos krovinių pakrovimui neįmanoma privažiuoti nepastačius vilkiko ant geležinkelio bėgių, krovinių pakrovimą organizuoja AB „Klaipėdos krovinių kompanija“ ir tos krovinių pakrovimas iš sandėlio į automobilius vyksta nuolat, todėl ieškovių kaltės dėl įvykusio autoįvykio nėra.
7. Atsiliepime į atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą atsakovė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Tiek ekspertas, tiek ir Valstybinė geležinkelio inspekcija sutinka dėl to, jog būtent netinkamas mašinisto informavimas, kurį sąlygojo radijo stoties manipuliatoriaus gedimas, ir lėmė kilusį eismo įvykį, tai paneigia apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra atsakingi dėl eismo įvykio.
7.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir ieškovėms kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio.
7.3. 2016-09-08 sprendime nurodyta išvada yra priimta išsamiai išanalizavus eismo įvykio priežastis bei atlikus visų reikšmingų aplinkybių teisinę analizę, taigi aplinkybė, jog B. M. pareigų neatlikimas nesąlygojo eismo įvykio, yra laikytina visiškai įrodyta.
7.4. Trečiajam asmeniui UAB „VPA Logistics“ ieškovės nebuvo pareiškusios jokio reikalavimo, todėl šio asmens veiksmų teismas solidariosios atsakomybės taikymo kontekste apskritai nevertino ir neturėjo vertinti.
7.5. Teismui nustačius, kad AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo veiksmai nesąlygojo avarijos, solidarios atsakomybės taikymas nėra galimas.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą atmesti.
9. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2017 konstatavo, jog konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymų patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, piniginių priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos.
10. Iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateiktos pažymos neaišku, ar klientas atsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas, todėl minėtas dokumentas negali būti pripažintas bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo.
12. Nustatyta, kad 2015-09-23 AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje manevravimo metu traukinio sąstatas atsitrenkė į UAB „Ivtoma“ priklausantį vilkiką (duomenys neskelbtini) su konteinerių gabenimo puspriekabe, ant kurios buvo uždėtas ir konteineris. Įvykio metu buvo apgadinti puspriekabė ir konteineris. Ieškovė UAB „Ivtoma“ patyrė 6 133,77 Eur žalą. To paties įvykio metu buvo apgadintas UAB „Sedeka“ priklausantis vilkikas „Iveco“ su puspriekabe šaldytuvu. Įvykio metu buvo apgadinta puspriekabė šaldytuvas. Ieškovė UAB „Sedeka“ patyrė 8 240 Eur žalą. 2016-08-16 Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą (duomenys neskelbtini) darbuotojui B. M. už (duomenys neskelbtini)1 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą. 2016-09-08 sprendimu Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos po skundo pateikimo panaikino nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei atitinkamas Valstybinės geležinkelio inspekcijos 2016-08-05 sprendimas pripažintas netekusiu galios. 2016-09-08 posėdyje Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos konstatavo: “<...> darbų saugos (stividoro) pareigos patikrinti ar kelyje nėra kliūčių ir uždėti kelio atitvėrimo ženklai neatlikimas šiuo atveju neįtakojo eismo saugumo (eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, todėl mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato) <...>”. 2018-06-07 specialisto išvadoje Nr. 2018-21 nustatyta, kad „geležinkelių transporto eismo įvykio, įvykusio 2015-09-23 apie 14.11 val., Klaipėdos geležinkelių stoties „Anglinės“ kelyje, kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad šilumvežio mašinistas nebuvo savalaikiai informuotas apie būtinumą sustoti; kad transporto priemonės (balninis vilkikas (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei balninis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjo ant bėgių, kuriais riedėjo geležinkelio sąstatas.
13. Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 6 133,77 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 133,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 238 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ivtoma“. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 8 240 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 240 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 285 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sedeka“. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 4 352,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra abejonių dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtų veiksmų, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, prieš manevruodami įvykio vietoje, nebuvo gavę trečiojo asmens B. M. leidimo, t. y. patvirtinimo apie tai, kad kelias manevravimo darbams yra paruoštas. Taip pat padarė išvadą, kad B. M. jo veiksmai (neveikimas) nėra susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiųjų patirta žala ir atsiradę padariniai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo), todėl ieškovių reikalavimus atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atmetė.
14. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad jeigu teismas manė, jog dėl įvykusio įvykio yra atsakinga atsakovė, tik jos atžvilgiu atsakomybė neturėjo būti taikoma, nes dėl įvykio kaltos ir ieškovės, nes statydami autotransporto priemones ant geležinkelio bėgių ieškovių vairuotojai privalėjo suvokti, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, taip pat privalėjo suvokti, jog yra rizika, kad bėgiais gali važiuoti traukinys.
15. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
16. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.
18. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra abejonių dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtų veiksmų, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, prieš manevruodami įvykio vietoje, nebuvo gavę trečiojo asmens B. M. leidimo, t. y. patvirtinimo apie tai, kad kelias manevravimo darbams yra paruoštas, tokiu būdu atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai pažeidė 2009 m. rugsėjo 8 d. Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelio kelių eismo organizavimo instrukcijos (toliau - Instrukcijos) 3.9 punktą, kuris numato, kad be darbų vadovo leidimo yra draudžiama savavališkai atlikti manevravimo operacijas prie sandėlių rampos arba vagonų iškrovimo stotyse. Trečiasis asmuo B. M. nurodė, kad nedavė leidimo manevravimo darbams. Nors atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde nurodo, kad gavo leidimą manevravimo darbams, tačiau teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu pripažino, kad minėto leidimo negavo, tačiau įmonėje buvo tokia praktika, pagal kurią manevravimas vyksta pagal iš anksto suderintą grafiką.
19. Kaip minėta, Instrukcijos 3.9 punkte nustatyta, kad be darbų vadovo leidimo yra draudžiama savavališkai atlikti manevravimo operacijas prie sandėlių rampos arba vagonų iškrovimo stotyse, taigi atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai privalėjo vadovautis minėta instrukcija, o ne vadovautis praktika, kuri pažeidžia Instrukcijos nuostatas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 2016-09-08 Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendime, tiek 2018-06-07 specialisto išvadoje konstatuota, kad susidūrimą nulėmė būtent tai, kad neveikė radijo stoties manipuliatorius, dėl ko nebuvo laiku perduota informacija apie ant bėgių esančią kliūtį, kas ir sąlygojo traukinio vagonų ir transporto priemonių susidūrimą. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad traukinio (duomenys neskelbtini) R. P. supratęs apie neveikiančią raciją, nušoko nuo sąstato ir bandė jį stabdyti avariniu būdu, tačiau to nepavyko padaryti dėl užrūdijusio stabdymo mechanizmo. Už radijo stoties manipuliatoriaus priežiūrą yra atsakinga atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo šios bendrovės prievolę atlyginti žalą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas dėl inventoriaus priežiūros, negali paneigti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, tai yra su ieškovėms priklausančio turto sugadinimu.
21. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad civilinė netaikoma arba asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (visiškai ar iš dalies), jei nukentėjusio asmens veiksmai sąlygojo atsiradusius nuostolius.
22. Bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimą esant visoms kreditoriaus kaltės formoms.
23. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Kelių eismo taisyklių 150.1 punktas draudžia sustoti ir stovėti geležinkelio pervažose.
24. Byloje esančioje 2018-06-07 eksperto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykis buvo sąlygotas to, kad ieškovams priklausančios transporto priemonės stovėjo ant bėgių. Ekspertas nurodė, kad eismo įvykio būtų buvę galima išvengti, jei transporto priemonės nebūtų stovėjusios ant bėgių, taip pat nurodė, kad techniniu požiūriu prekes krauti buvo galima ir nepastačius vilkikų ant bėgių, o tiesiogiai užvažiavus ant rampos, šios eksperto išvados sutampa ir su kitais byloje esančiais įrodymais – fotonuotraukomis, bei liudytojų paaiškinimais (CPK 185 straipsnis).
25. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovių vairuotojai, statydami transporto priemones ant bėgių, privalėjo suvokti situacijos pavojingumą ir galinčių kilti pasekmių riziką, tačiau teismas, padarė išvadą, kad automobilių statymas ant bėgių nebuvo pagrindinis veiksnys, sąlygojęs įvykį. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės tvirtina, jog nurodymus, kur statyti vilkikus krovos darbams jiems pateikė UAB „VPA Logistics“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojai, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo pateisinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes bet koks nurodymas pažeisti teisės aktų reikalavimus neturi būti vykdomas ir šiuo atveju nešalina pažeidimą padariusio asmens atsakomybės.
27. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek ieškovių vadovai, tiek atsakovių ir trečiojo asmens „VPA Logistics“ atsakingi asmenys žinojo apie tai, kokioje vietoje yra vykdomi krovos darbai ir visiems tai buvo priimtina bei visiems apie tai žinoma, nes buvo susiklosčiusi tokia ilgametė verslo praktika, ši aplinkybė nėra pagrindas pateisinti veiksmus, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
28. Kaip minėta, kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės pastatymas ant bėgių yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovėms atsiradusiomis pasekmėmis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas pripažinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir ieškovių mišrią kaltę.
30. Teisėjų kolegija įvertinusi tiek ieškovių, tiek atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtus veiksmus, padarytų pažeidimų pobūdį, turėjusį įtakos pasekmių kilimui, taip pat į ginčo šalių galimybes išvengti įvykio, konstatuoja, kad atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaltė sudaro 70 procentų, o ieškovių kaltė sudaro 30 procentų, šios yra aplinkybės yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir perskaičiuoti priteistinos žalos dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Apeliantė argumentuoja, kad žalą turi atlyginti atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, kadangi įvykis įvyko dėl šios bendrovės darbuotojo kaltės. Šie argumentai atmestini.
32. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos konstatavo, jog darbų saugos (stividoro) pareigos patikrinti, ar kelyje nėra kliūčių ir uždėti kelio atitvėrimo ženklus neatlikimas šiuo atveju neturėjo įtakos eismo saugumui. Taip pat 2018-06-07 teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad traukinių eismą draudžiančio ženklo nebuvimas prieš buvusio įvykio vietą techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su įvykio kilimu. Taigi aplinkybės, kad traukinio manevras buvo pradėtas negavus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo sutikimo, duodą pagrindą daryti išvadą, kad dėl įvykio nėra AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ kaltės, nes kaip byloje nustatyta, būtent atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliko neteisėtus veiksmus, tai yra, pažeidžiant Instrukcijos 3.9 punkto reikalavimus, nustatančius, kad be darbų vadovo leidimo yra draudžiama savavališkai atlikti manevravimo operacijas prie sandėlių rampos arba vagonų iškrovimo stotyse. Nustačius, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo veiksmai nesąlygojo avarijos, nėra pagrindo pasisakyti dėl solidarios atsakomybės taikymo.
Dėl atsakovės UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinio skundo.
33. Apeliantė argumentuoja, kad pateikė duomenis, jog AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ patyrė 8 212,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė teismo juos priteisti, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, neteisingai konstatavo, kad dalis AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ išlaidų - 3 860,02 Eur nėra pagrįstos mokėjimo dokumentais, t. y. teismui nėra pateiktas mokėjimo kvitas (nurodymas), kad šios išlaidos yra apmokėtos.
34. Nustatyta, kad atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašė atlyginti 8 212,32 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalis išlaidų - 3 860,02 Eur nėra pagrįstos mokėjimo dokumentais, t. y. teismui nėra pateiktas mokėjimo kvitas (nurodymas), kad šios išlaidos yra apmokėtos. Byloje yra pateikta pažyma, kurioje advokatų kontoros vyr. finansininkė patvirtina, kad klientas (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) už teisines paslaugas yra atsiskaitęs, tačiau toks dokumentas, teismo vertinimu, negali būti pripažintas bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu, todėl 3 860,02 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra nepriteistinos.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
37. Kaip byloje nustatyta, apeliantė pateikė pažymą, kurioje vyr. finansininkė patvirtina, kad klientas (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) už teisines paslaugas yra atsiskaitęs, iš pažymos aišku, kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šie pateikti įrodymai pakankami pripažinti, kad atsakovė patyrė 3 860,02 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Kadangi teismo sprendimas keistinas, dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio teisėjų kolegija pasisakys vertindama visų dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovių atsakomybės, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nustatyti ieškovių ir atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ mišrią kaltę (ieškovių 30 procentų, atsakovės 70 procentų), ir iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei UAB „Ivtoma“ priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinti nuo 6 133,77 Eur iki 4 293,64 Eur, atitinkamai nuo 6133,77 Eur iki 4293,64 Eur sumažintina suma nuo kurios ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų palūkanos; sumažinti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei UAB „Sedeka“ priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinti nuo 8240 Eur iki 5768 Eur, atitinkamai nuo 8240 Eur iki 5768 Eur sumažintina suma nuo kurios ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
39. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-05-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nespręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas ir į tai, kad pakeitus teismo sprendimą ieškovių ieškinys tenkintas 70 procentų, atitinkamai keistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
40. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos išnagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).
41. Nustatyta, kad nagrinėjama byla didelės apimties, nagrinėjama ne vienerius metus, tikslintas ieškinys, į bylą įtraukti nauji byloje dalyvaujantys asmenys, byla 2 kartus nagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas vertinti kaip būtinas ir pagrįstas, ir jas paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-777 nuostatas.
42. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos teisme ir antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovė UAB „Ivtoma“ patyrė 2 238 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovė UAB „Sedeka“ patyrė 2 285 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą patyrė 761,33 Eur vertimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme 3 384,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 4 828,02 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiasis asmuo UAB „VPA Logistics“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą patyrė 4 673,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 087,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad trečiajam asmeniui UAB „VPA Logistics“ 2018-11-19 Klaipėdos apylinkės teismo papildomu sprendimu iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteista 4 344,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių reikalavimų tenkinta 70 procentų, o 30 procentų atmesta ir 70 procentų žalos atlyginimo priteistina tik iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), tai yra, ieškovei UAB „Ivtoma“ sprendimu priteistina iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 2 238 Eur iki 1 566,60 Eur, ieškovei UAB „Sedeka“ priteistina iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 2 285 Eur iki 1 599,50 Eur, atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteista iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidų suma padidintina nuo 4 352,30 Eur iki 6 281,55 Eur, trečiajam asmeniui UAB „VPA Logistics“ iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidų suma atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-11-19 papildomu sprendimu priteista 4 344,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumažintina nuo 2 283,28 Eur iki 1 088,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 30 procentų ieškovių reikalavimų, atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš ieškovių priteistina po 1 346,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „VPA logistics“ priteistina po 1 164,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1,2 dalys). Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Taip pat byloje nustatyta, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 323 Eur žyminio mokesčio, ieškovė UAB „Sedeka“ patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ieškovė UAB „Ivtoma“ patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ patyrė 4 799,28 Eur, trečiasis asmuo UAB „VPA Logistics“ 589,88 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių reikalavimų tenkinta 70 procentų ir 70 procentų žalos atlyginimo priteista iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), tai yra, atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteistina iš ieškovių 96,90 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, ieškovei UAB „Sedeka“ priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, ieškovei UAB „Ivtoma“ priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteistina 3 359,50 Eur iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteistina 1 439,78 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis (po 719,89 Eur) iš ieškovių UAB „Sedeka“ ir UAB „Ivtoma“, trečiajam asmeniui UAB „VPA Logistics“ priteistina 412,93 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir 176,96 Eur lygiomis dalimis (po 88,48 Eur) iš ieškovių UAB „Sedeka“ ir UAB „Ivtoma“ (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei UAB „Ivtoma“ priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinti nuo 6 133,77 Eur iki 4 293,64 Eur.
Sumažinti nuo 6 133,77 Eur iki 4 293,64 Eur sumą nuo kurios ieškovei UAB „Ivtoma“ iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteistos 6 procentų metinės palūkanos.
Iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovei UAB „Sedeka“ priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinti nuo 8 240 Eur iki 5 768 Eur.
Sumažinti nuo 8 240 Eur iki 5 768 Eur sumą nuo kurios ieškovei UAB „Sedeka“ iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteistos 6 procentų metinės palūkanos.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovei UAB „Ivtoma“ sprendimu priteistą iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 2 238 Eur iki 1 566,60 Eur.
Ieškovei UAB „Sedeka“ priteistą iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidų suma sumažinti nuo 2 285 Eur iki 1 599,50 Eur.
Atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteistą iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 4 352,30 Eur iki 6 281,55 Eur.
Trečiajam asmeniui UAB „VPA logistics“ iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 2 283,28 Eur iki 1 088,20 Eur.
Priteisti atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš ieškovės UAB „Ivtoma“ 1346,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš ieškovės UAB „Sedeka“ 1346,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „VPA Logistics“ iš ieškovės UAB „Ivtoma“ 1 164,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „VPA logistics“ iš ieškovės UAB „Sedeka“ 1 164,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš ieškovės UAB „Ivtoma“ 96,90 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš ieškovės UAB „Sedeka“ 96,90 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti ieškovei UAB „Sedeka“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Priteisti ieškovei UAB „Ivtoma“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Priteisti atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 3 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“
Priteisti atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 719,89 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės UAB „Sedeka“.
Priteisti atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 719,89 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės UAB „Ivtoma“.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „VPA Logistics“ 412,93 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „VPA Logistics“ 88,48 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės UAB „Sedeka“.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „VPA Logistics“ 88,48 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės UAB „Ivtoma“.