Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Teismas nustatė, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10). A. R. palikimą sudarantis nekilnojamasis turtas yra: žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), statiniai, adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), statiniai, adresas (duomenys neskelbtini), statiniai, adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5).

5. Kauno miesto 13-asis notarų biuras nėra gavęs pareiškimų apie A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą (e. b. l. 9). Testamentų registre nėra įregistruotų A. R. palikimo priėmimo faktų, palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui (e. b. l. 12-13). I. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. R. vienintelė įstatyminė įpėdinė (e. b. l. 10). I. P. yra A. R. testamentinė įpėdinė (e. b. l. 15-17). I. P. yra įgaliojusi sūnų M. G. savo nuožiūra priimti palikimą po motinos A. R. mirties (e. b. l. 19-21).

6. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios priežastys yra pagrindas terminą atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

8. Terminas palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties, priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, siekusi priimti palikimą po motinos mirties, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti į notarų biurą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, ar priežastys, dėl kurių per įstatyme nustatytą terminą pareiškėja neįgyvendino savo ketinimo priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, laikytinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti. Palikėjos A. R. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), ši vieta yra laikoma palikimo atsiradimo vieta. Pareiškėja yra deklaravusi išvykimą Jungtinę Karalystę. Kreipdamasi į teismą pareiškėją savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, t. y. kitoje valstybėje, nei palikimo atsiradimo vieta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo Nr. 1226 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantino režimas, be kita ko, ribojantis judėjimą tarp Europos valstybių. Karantino režimo ribojimai Lietuvos Respublikoje atšaukti nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kai terminas palikimui, atsiradusiam po A. R. mirties, priimti jau buvo pasibaigęs. Pareiškėja dėl judėjimo tarp Europos valstybių ribojimų, taip pat dėl teisinių žinių stokos įstatyme nustatytu terminu neišreiškė valios priimti palikimą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėja yra ne tik įstatyminė, bet ir testamentinė palikėjos įpėdinė, todėl atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties priimti, nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577–578 straipsniais,

nutaria:

atnaujinti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.