Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovei N. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo O. S. (O. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės AB SEB banko ieškinys, jame nurodė, kad 2006-02-11 ieškovė AB SEB bankas, O. S. ir N. Š. sudarė kredito sutartį Nr. 0450618010229-38, pagal kurią buvo suteiktas 75 198,89 Eur kreditas. Pagrindiniu kredito gavėju sutartyje buvo nurodytas O. S., o atsakovė N. Š. kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato, kad sutartis reiškia tikrąją sutuoktinių valią. 2006-02-22 sudarytas sutartinės hipotekos sandoris identifikavimo kodas 03120060001880, kurio pagrindu ieškovės naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjui neįvykdžius savo prievolės, bankas kredito sutartį nutraukė ir inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Pardavus turtą iš varžytynių, liko nepadengta 60 154,46 Eur skola, todėl ieškovė AB SEB bankas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. Š. kaip O. S. solidariosios bendraskolės banko naudai: 60 154,46 Eur skolos; 28,96 Eur patirtas išlaidas (žyminį mokestį), 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei neįvykdžius savo procesinių pareigų, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2006-02-11 AB SEB bankas ir O. S. sudarė kredito sutartį Nr. 0450618010229-38, pagal kurią buvo O. S. buvo suteiktas 75 198,89 Eur kreditas, kurio paskirtis – pirkti būstą, kredito gavėjo ar jo šeimos poreikiams tenkinti. Kredito gavėjo sutuoktinė atsakovė N. Š. kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato ir tai išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Kredito sutarties specialiosios dalies 5.2 punkte nurodyta, kad kredito grąžinimo data – 2046-02-10. Sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (kredito sutarties specialiosios dalies 7 punktas). Kartu su ieškiniu pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2012-10-10 nutartis patvirtina, kad 2006-02-22 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 03120060001880, O. S. ir N. Š., užtikrindami 75 198,89 Eur paskolos, suteiktos O. S. pagal 2006-02-11 kredito sutartį Nr. 0450618010229-38, grąžinimą kreditorei AB SEB bankui (buvęs AB SEB Vilniaus bankas) įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkui O. S. tinkamai bei laiku nevykdant prievolės kreditorei, ieškovė vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Po sutarties nutraukimo skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų, minėta teisėjos nutartimi, AB SEB banko prašymu buvo leista išieškoti iš O. S. 79 043,50 Eur negrąžinto kredito, 2 137,91 Eur palūkanų, 1 131,71 Eur delspinigių, 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo parduotas varžytynėse už 84 700 Lt (24 530,82 Eur) sumą. Iš byloje esančio antstolės patvarkymo matyti, kad atskaičius antstolio vykdymo išlaidas, bankui buvo pervesta 22 612,66 Eur (76 700 Lt skolos 1 377 Lt vykdymo išlaidų). Likusi skola pagal kredito sutartį – 60 128,22 Eur (207 610,74 Lt) ir 5 proc. metinių palūkanų.

Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Byloje kreditorė siekia prisiteisti likusią skolą iš skolininko sutuoktinės N. Š.. Be bendrųjų prievoliniams teisiniams santykiams taikytinų nuostatų, sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimai sprendžiami remiantis specialiosiomis CK trečiosios knygos normomis. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose įtvirtinta, kad prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, bei atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.).

Nagrinėjamoje byloje kredito sutartį, iš kurios kilo kreditorės reikalavimas, pasirašė ir kredito gavėjo O. S. sutuoktinė N. Š., kuri kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nurodė, jog sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir, kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Iš Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 punkto matyti, kad kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui – būsto įsigijimui. Vadinasi, prievolės, kylančios iš kredito sutarties, yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, be to, sandoris buvo sudarytas esant kito sutuoktinio sutikimui, dėl ko spręstina, kad už kredito sutartyje numatytas prievoles sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, pateiktą išaiškinimą, hipotekos teisėjo nutartys (šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6037-897/2012) vertintinos kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo dėl skolos pagal kredito sutartį tarp banko ir skolininkų. Kadangi pagal Kredito sutartį tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė yra bendraskoliai ir jų pareiga yra solidari (CK 6.6 str. 4 d.), todėl kreditorė (bankas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, todėl jam nėra užkirstas kelias išieškoti iš skolininko sutuoktinės (atsakovės) likusią po varžytynių skolos dalį.

Kreditoriaus teisė reikalauti, kad solidarusis bendraskolis vykdytų turimą solidariąją prievolę yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio, t. y. šiuo atveju reikalavimo dydis atsakovei neviršija įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6037-897/2012 iš trečiojo asmens priteistos skolos ir iš varžytynių parduoto įkeisto nekilnojamojo turto kainos skirtumo. Pažymėtina, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo minėtos skolos bankui pagal Kredito sutartį dydžio jokiais įrodymais ir paskaičiavimais neginčijo. Byloje nėra įrodymų, kad po įvykusių varžytinių trečiasis asmuo būtų perdavęs ieškovei likusią skolą. Konstatavus, kad pagrindinis skolininkas prievolės kreditoriui nėra pilnai įvykdęs, likusi nepadengta 60 154,46 Eur skolos dalis priteistina iš atsakovės N. Š. kaip solidariosios skolininkės.

Nustačius, jog atsakovė pagal kredito sutartį laikytina ieškovės solidaria skolininke, iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė už pareikštą ieškinį yra sumokėjusi 1 119 Eur žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti ir 100 Lt (28,96 Eur) žyminio mokesčio išlaidas. Pažymėtina, kad šių išlaidų priteisimo klausimas yra išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 nutartimi, todėl nėra įstatyminio pagrindo šias išlaidas priteisti dar kartą.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 str.). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Nagrinėjamu atveju išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 2,96 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 262 str. 2 d., 279 str., 285-286 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (į. k. 112021238) iš atsakovės N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip solidariosios O. S. bendraskolės 60 154,46 Eur (šešiasdešimt tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 46 centus) skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 60 154,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 119 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio dalį dėl 28,96 Eur žyminio mokesčio priteisimo atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.