Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-03 · Byla Nr. ATP-246-312/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
ATP-246-312/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. ATP-246-312/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-15427-2016-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.1.7; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal L. D. (L. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria netenkintas L. D. skundas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas pakeistas, L. D. veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir L. D. paskirta 11 Eur dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 10N-76968588-16 nubaustas už tai, kad jis 2016 m. spalio 12 d., 15.46 val., Liepkalnio g. 108, Vilniuje, vairuodamas autobusą VOLKSWAGEN LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Volkswagen), ir keisdamas važiavimo kryptį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 101 ir 126 punktų reikalavimus, susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Volvo). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. D. skundą, 2017 m. sausio 30 d. nutartimi skundą atmetė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą pakeitė, L. D. veiką perkvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir L. D. paskyrė 11 Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išvada, jog smėlio žymė nubyrėjo būtent nuo automobilio Volvo, grindžiama tik prielaidomis. Be to, liudytojas T. (T.) Č. yra tolimųjų reisų vairuotojas ir turi specialių žinių, kurių pagrindu vertino vairuotojo veiksmus įvykus eismo įvykiui, todėl jo parodymai nepagrįstai įvertinti kritiškai. Liudytojas pažymėjo, kad autobusui pajudėjus, nekeičiant važiavimo krypties, įvyko susidūrimas, t. y. į autobuso galą atsitrenkė kitas automobilis. Šis liudytojas buvo apklaustas tik po to, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kas leidžia manyti, kad policijos pareigūnų atliktas tyrimas galimai buvo šališkas.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš tikrųjų T. S. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. L. D., degant raudonam šviesoforo signalui, sustojo jo maršrutą atitinkančioje antrojoje eismo juostoje su važiavimo kryptimi tiesiai, kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo judėjimą tiesiai, važiavimo krypties nekeitė, po kelių sekundžių išgirdo silpną smūgį ir po to gana ilgą krebždesį, iš apgadinimų matėsi, kad automobilio Volvo vairuotoja, galimai ketindama apvažiuoti autobusą, nepasirinko reikiamo atstumo, užkliudė autobuso galinio bamperio kairės pusės dalį, o po to nuspaudė stabdį. Šias aplinkybes patvirtina skirtingais kampais išsidėstę įbrėžimai ant autobuso sparno ir bamperio (į priekį ir atgal) ir ant Volvo bamperio. Antra eismo juosta yra pakankamai plati ir į ją telpa du automobiliai. Transporto priemonių vairuotojai, važiuojantys tiesiai, užima eismo juostoje vietą kuo arčiau dešinės skiriamosios juostos, todėl autobuso dešinės pusės ratai buvo ant kelio ženklinimo juostos. Iš automobilių išsidėstymo kelyje galima daryti išvadą, kad transporto priemonės Volvo vairuotoja buvo arčiau eismo juostos iš kairės, t. y. ruošėsi sankryžoje sukti į kairę. Esant policijos pareigūnų nustatytam eismo įvykio mechanizmui, transporto priemonės būtų nežymiai pasisukusios į kairę, kas yra būdinga susidūrimui keičiant važiavimo kryptį ir būtų vienas (vienos krypties) ištisas įbrėžimas, paliktas autobuso kėbule ir bamperyje, tačiau šiuo atveju paliktas įbrėžimas yra kitoks, patvirtinantis apelianto ir liudytojo T. Č. paaiškinime išdėstytas eismo įvykio aplinkybes, kad autobuso vairuotojas nekeitė važiavimo krypties.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji sutiko su tuo, kad ji atsitrenkė į autobusą, o kai ji sutiko, tada apeliantas pasiūlė nufotografuoti įvykio vietą ir surašyti eismo įvykio deklaraciją. Volvo vairuotoja byloje davė kitokį paaiškinimą nei žodinį iškart po eismo įvykio. Policijos pareigūnai šiuo klausimu nebuvo apklausti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. D. ginčija savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl L. D. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytoją ir nukentėjusiąją, prie bylos prijungė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktus duomenis. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. D. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ginčijamo eismo įvykio mechanizmą, pagrįsdamas kiekvieną elementą administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad autobusas Volkswagen 2016 m. spalio 12 d., 15.46 val., Liepkalnio g. 108, Vilniuje, degant raudonam šviesoforo signalui, buvo sustojęs antrojoje eismo juostoje arti dešiniosios pusės krašto ir norėjo judėti tiesiai. Šalia, tačiau arčiau kairiojo antrosios eismo juostos krašto, stovėjo automobilis Volvo, kuris sankryžoje norėjo sukti į kairę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, autobuso Volkswagen vairuotojas pajudėjo greičiau, siekė „išlyginti“ autobusą, t. y. važiavo nuo dešiniojo eismo juostos krašto link jos vidurio, tačiau tokiu būdu keisdamas važiavimo kryptį nepaliko saugaus tarpo iš šono ir susidūrė su automobiliu Volvo. Tokiais savo veiksmais autobuso Volkswagen vairuotojas L. D. pažeidė KET 101 ir 126 punktų reikalavimus ir tokiu būdu padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Apeliacinio skundo argumentai, kad iš apgadinimų pobūdžio matyti, jog eismo įvykio mechanizmas buvo kitoks, t. y. kad Volvo vairuotojos padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, yra grįsti tik prielaidomis. Apeliantas neturi reikiamų specialių žinių tam, kad pagal transporto priemonių apgadinimų pobūdį nustatytų tikslias eismo įvykio kilimo aplinkybes, todėl jo pateikiami vertinimai laikomi subjektyvia įvykio interpretacija ir jais nesivadovaujama. Taip pat ir liudytojo T. Č. pateiktam paaiškinimui patikimumo nesuteikia faktas, kad šis asmuo dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šis asmuo eismo įvykio kilimo aplinkybių nematė, girdėjo tik transporto priemonių susidūrimo garsą, todėl jo pateikiama eismo įvykio versija taip pat yra tik subjektyvi matytų aplinkybių interpretacija. Tai, kad šis asmuo buvo apklaustas tik surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, neturėjo įtakos L. D. kaltei nustatyti, taip pat ir neparodo policijos pareigūnų šališkumo. Išvada dėl asmens kaltės buvo padaryta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. 10N-76968588-16, o priimant šį nutarimą T. Č. jau buvo pateikęs savo paaiškinimus, kas reiškia, kad jie buvo vertinami kartu su kitais duomenimis, kaip minėta, dėl jų pasisakė ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tuo L. D. apeliacinio skundo argumentu, kad išvada, jog smėlis, likęs ant važiuojamosios kelio dalies, nubyrėjo būtent nuo automobilio Volvo, yra grindžiama tik prielaidomis. Šias aplinkybes nurodė ne tik T. S., bet jas patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos. Vienoje iš nuotraukų (b. l. 27) matyti, kad smėlis yra nubyrėjęs prie pat sustojusio automobilio Volvo, ant kurio dešiniosios pusės durelių yra tokio paties smėlio. Tokiu būdu padaryta pagrįsta išvada, kad šis smėlis nubyrėjo būtent nuo automobilio Volvo transporto priemonių kontakto metu. Šios smėlio žymės, pavaizduotos ir eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 12), padėtis tik patvirtina nustatytą eismo įvykio mechanizmą, t. y. kad transporto priemonių susidūrimas įvyko autobusui Volkswagen keičiant važiavimo kryptį ir nesilaikant saugaus atstumo iki automobilio Volvo. Jei eismo įvykis būtų kilęs dėl to, kad T. S. vairuotas automobilis, norėdamas apvažiuoti autobusą Volkswagen, būtų nepalikęs saugaus atstumo ir tokiu būdu su juo susidūręs, kontakto vieta, t. y. smėlio žymė, būtų arčiau kairiojo antrosios eismo juostos krašto.

Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad T. S. kuriuo nors metu būtų pripažinusi savo kaltę dėl eismo įvykio kilimo. To nepatvirtina ir eismo įvykio deklaracija (b. l. 5), kadangi ją pildė L. D. ir ji nėra pasirašyta T. S.. Taip pat moters kaltės nepatvirtina ir tai, kad ji sutiko patraukti transporto priemonę iš eismo įvykio vietos, nes tokį sprendimą ji priėmė, kaip pati nurodo, būdama lengvo šoko būsenoje (b. l. 15). Tiek iš pranešimo apie įvykį (b. l. 11), tiek iš T. S. paaiškinimų (b. l. 15) matyti, kad iš karto po įvykio ji savo kaltės nepripažino. Tokiu būdu, nebuvo jokio pagrindo apklausti policijos pareigūnus, kadangi nėra jokių duomenų, kad jiems T. S. būtų išreiškusi kitokią poziciją.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad L. D. pažeidė KET 101 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o L. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. D. (L. D.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė