Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis N. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros : N. P., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi, būdamas faktiniu direktoriumi ir kasininku, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) direktorę I. L., (faktiškai dirbusia pardavėja laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-28), pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31, kaip faktinis direktorius, vykdydamas baldų gamybos ir prekybos veiklą, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, o būtent nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas tai yra:

-laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 23 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų už 31900 Eur (30000+1900) ir 41 atveju 29820 Eur (31900-2080) įplaukų duomenų;

- laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31- 4 atvejais 1469 Eur įplaukų duomenų, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. C., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neįtraukė į apskaitą:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 23 atvejais apskaitos registruose „Prekių, skirtų perparduoti, pirkimas“ neužregistravo fizinių asmenų užsakytų baldų įsigijimo už 31900 Eur; 41 atveju apskaitos registruose „Pardavimai“ neužregistravo 24645 Eur pajamų ir 5175 Eur PVM; 5atvejais apskaitos registruose „Skolos tiekėjams“ neužregistravo 6600 Eur skolos iš N. P. individualios įmonės;

- laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 apskaitos registruose „Pardavimai“ 9 atvejais 2184 Eur (2404-220) pinigų priėmimo kvitų duomenų bei 3 atvejais pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų už 1188 Eur; 2 atvejais apskaitos registre „Skolos“ 220 Eur kreditorinio įsiskolinimo fiziniams asmenims.

Taip N. P., apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 ir 2016-03-01 iki 2016-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

N. P., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi, būdamas faktiniu direktoriumi, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) direktorę I. L., (dirbusią laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-28), pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. kaip faktinis direktorius, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31, Klaipėdos mieste, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų – pinigų priėmimo kvitų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. kurioje nurodoma, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 d. kurioje nurodyta - ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ t.y. tyčia, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų – 41 vnt. pinigų priėmimo kvitų: 2015 m. rugsėjo mėn. be numerio -50 Eur; 2015 m. spalio mėn. be numerio -750 Eur; 2015-03-14 Nr. NB221 700 Eur; 2015-06-26 Nr. NB334 100 Eur; 2015-08-07 Nr. NB394 720 Eur; 2015 m. lapkričio mėn. be numerio 1200 Eur; 2015 m. birželio mėn. be numerio 1120 Eur; 2015-10-22 Nr. NB413 450 Eur; 2015-12-04 Nr. NB454 980 Eur; 2015-12-17 Nr. NB449 195 Eur; 2015-10-27 Nr. NB418 100 Eur; 2015-11-19 Nr. NB451 430 Eur; 2015 m. balandžio mėn. be numerio 500 Eur; 2015-05-27 be numerio 1100 Eur; 2015-03-18 Nr.NB264 400 Eur; 2015-04-24 be numerio 1100 Eur; 2015-09-04 Nr. NB390 1400 Eur; 2015-05-18 Nr. NB309 500 Eur; 2015-07-15 be numerio 1300 Eur; 2015-08-28 Nr. NB369 800 Eur; 2015-09-30 be numerio 3000 Eur; 2015 m. spalio mėn. be numerio 1000 Eur; 2015-03-19 Nr.NB266 700 Eur; 2015-05-25 Nr. NB309 880 Eur; 2015-05-05 Nr. NB308 350 Eur; 2 vnt. 2015 m. birželio mėn. be numerio 100 Eur; 1390 Eur; 2015-07-16 Nr. NB348 200 Eur; 2015-09-11 Nr. NB412 800 Eur; 2015-10-26 Nr. NB487 730 Eur; 2015-04-07 Nr. NB285 900 Eur; 2015-05-08 Nr. NB303 610 Eur; 2015-04-15 be numerio 90 Eur; 2015-04-30 be numerio 100 Eur; 2015-05-26 be numerio 400 Eur; 2015-07-29 be numerio 400 Eur; 2015-08-17 Nr. NB383 1175 Eur; 2015-06-25 Nr. NB332 400 Eur; 2015-08-14 be numerio 800 Eur; 2015-04-01 Nr. NB332 500 Eur; 2015-05-01 be numerio 1400 Eur iš viso 29820 Eur sumai.

Taip N. P., aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, N. P., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai : N. P., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi, būdamas faktiniu direktoriumi ir kasininku, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) direktorę I. L., (dirbusią laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-28), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, tyčia, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str.1 d. „ kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 str. „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 str. 1 d. reikalavimų, kurioje nurodyta, kad ,,už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 1153 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-03-31, gaudamas piniginių lėšų iš fizinių asmenų už baldų pagaminimą, turėdamas tikslą išvengti sumokėti pridėtinės vertės mokestį iš viso 5430 Eur sumai, nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo dokumentų, apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. C., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, elektroniniu būdu pateiktose PVM deklaracijose 12 atvejų: 2015-03, 2015-04, 2015-05, 2015-06, 2015-07, 2015-08, 2015-09, 2015-10, 2015-11, 2015-12, 2016-02, 2016-03 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis:

apie pajamas ir mokėtiną (grąžintiną) PVM tai yra deklaracijų eilutėse deklaravo mažiau:

- 11 eilutėje „PVM apmokestinami duomenys“ – 25859 Eur (31289 –5430 PVM), iš jų: laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-31-31 10 atvejų 24485 Eur ir laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 – 2 atvejais 3174 Eur,

- 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ – 5430 Eur (25859 x 21%), iš jų: laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-31-31- 10 atvejų 5140 Eur ir laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 – 2 atvejais 290 Eur,

apie turtą - 25859 Eur ir PVM - 5430 Eur, PVM nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius N. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 53 str.1 d. kurioje nurodyta, kad „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti pelno mokestį už 2015 metus iš viso 3673 Eur, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę L. C., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri 2011 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje elektroniniu būdu mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną:

- 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų bendra suma“ deklaravo 48182 Eur, turėjo deklaruoti 72667 Eur (48182+24485), deklaravo 24485 Eur mažiau;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 459 Lt, turėjo deklaruoti 4135 Eur (24485 x15%+459), deklaravo 3673 Eur mažiau .

Tokia savo veika N. P. siekdamas išvengti sumokėti – 9103 Eur mokesčių valstybės biudžetui, Klaipėdos AVMI elektroniniu būdu pateiktose mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, įrašė žinomai neteisingus duomenis.

Kaltinamasis N. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsteigti 2014 metų vasario mėn. Bendrovės direktore paskirta I. L.. Jis dirbo komercijos direktoriumi. Bendrovė 2014-2015 metais baldus tik perparduodavo. Bendrovė dirbo kaip tarpininkė tarp klientų ir baldų gamintojų, vežėjų iš Lenkijos. Patys negamino, nebuvo tam gamybinių patalpų ir darbuotojų. UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini) turėjo ekspozicijos salę, kurioje eksponavo įvairių įmonių baldus bei baldus atvežtus iš Lenkijos. Klientui užsisakius baldus iš sandėlio ar ekspozicijos salės, darbuotojai yra sumokamas avansas ir baldas pristatomas klientui. Jei pats išsiveža, sumoka visą baldo sumą. Gautai pinigų sumai darbuotoja išrašo pinigų priėmimo kvitus. Jeigu baldas yra gaminamas, tada darbuotoja paima kliento kontaktus. Įmonės dizainerė G. B. susisiekia su klientu, išmatuoja, skaičiuoja baldo kainą. Jeigu klientui tinka baldų kaina, G. surašo užsakymo lapą, kuriame surašomi kliento kontaktai, gaminamo baldo duomenys, naudojamos medžiagos, spalvos, kaina bei sumokamas avansas. G. paimdavo iš kliento avansą, išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Visus iš kliento gautus dokumentus ir pinigus G. perduodavo jam. Bendrovės kasininku buvo jis. Realiai visa įmonės veiklą organizavo jis. Pats ieškojo klientų, baldų gamintojų, pats veždavo baldus iš Lenkijos. Pagamintus baldus pristatydavo klientui bei juos sumontuodavo kartu su įmonės darbuotojais. Įmonėje dirbo keletas darbuotojų, kurie atliko baldų montuotojų darbus, atveždavo baldus klientui, užnešdavo. I. L. buvo priimta direktorės pareigoms, bet realiai ji dirbo pardavėja prekybos centre (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ekspozicijos salėje. Jos pareiga buvo surinkti visus dokumentus, atlikti bankinius pavedimus atsiskaitant su biudžetu, klientais. Kadangi jis pats nemoka tvarkyti dokumentų, todėl ir buvo ją paskyręs direktore. Realios veiklos -klientų, tiekėjų paieškos ji nevykdė, bendrovės veiklos neorganizavo. Apskaitą tvarkė buhalterė L. C.. Buhalterė dirba savo namuose Palangos m. Kartą per mėnesį surenka buhalterinės apskaitos dokumentus ir pateikia buhalterei. Dokumentus nuveža jis arba pati buhalterė atvyksta į Klaipėdą. Ji tvarko visą įmonės buhalterinę apskaitą, teikia ataskaitas ir deklaracijas VMI, Sodrai. Prieigos prie įmonės bankų sąskaitos ji neturi. Šiuos veiksmus turėdavo atlikti direktorė I. L.. Jei tiksliai pamena, nuo 2000 metų vykdo individualią veiklą, kuri užsiima korpusinių baldų gamyba. Gamyba buvo vykdoma nedideliais kiekiais, gamybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini). Dažniausiai dirbo kaip tarpininkas perparduodamas baldus. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metais dirbo kaip tarpininkai. Priimdavo užsakymą, bei užsakymo vykdymą perduodavo N. P. įmonei. Avanso suma yra kaip bendrovės pajamos, o likusi suma už baldus yra N. P. įmonės pajamos, nes N. P. įmonė gamino, pristatė, montavo baldus. I. L. buvo direktore iki 2016 m. sausio pabaigos. 2016 m. vasario mėn. direktoriumi tapo jis. Nuo 2016 m. užsiimama korpusinių baldų gamyba. Per didelius darbo krūvius nesužiūrėjo visų pateikiamų apskaitos dokumentų. Paaiškino, kad G. B. buvo išduodami pinigų priėmimo kvitai, kurie buvo be numerio. Taip pat, analogiškus kvitus turėjo I. L. parduotuvėje. Būdavo, kad jos susiskambindavo prieš išrašant pinigų priėmimo kvitą, kad jame nurodytų numerį. Negali paaiškinti, kodėl vienu numeriu išrašytame kvite yra skirtingos sumos ir skirtingi asmenys juos išrašė. G. dokumentus- užsakymo lapus ir kvitus kartu su pinigais atveždavo į gamybines patalpas (N. P. įmonės), kartu su pinigais. Negali paaiškinti, kodėl ne visi kvitai pateikti buhalterei ir ne visos pajamos apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Padarytą žalą biudžetui sumokės ir prašo baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu ( 4 tomas b.l. 101-102) .

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1d., 220 str. 1 d., 223 str. 1d., patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytoja 2016-06-06 apklausta liudytoja V. G. parodė, kad 2015 m. rudenį, tiksliai datų nepamena, galimai rugsėjo mėnesį, internete rado skelbimą, kad įmonė gamina nestandartinius baldus. Jai reikėjo, kad pagamintų spintą stumdomomis durimis. Paskambinus nurodytu telefonu, pas ją į namus atvyko įmonės (duomenys neskelbtini) vadybininkė. Vadybininkė buvo vardu G. G. atliko matavimus, skaičiavimus, padarė brėžinį. Buvo surašytas užsakymo lapas, sumokėjo 50 eurų avansą. G. išrašė pinigų priėmimo kvitą. Spinta buvo pagaminta ir sumontuota per tris savaites nuo užsakymo dienos. Montavo spintą įmonės darbininkai. Tą pačią dieną darbininkams baigus darbus, atvyko įmonės vadovas, vardu N., kuriam sumokėjo likusią pinigų sumą 750 eurų. N. pateikė pinigų priėmimo kvitą sumai, kurią sumokėjo. Dokumentų nėra išsaugojusi, todėl pateikti negali (2 tomas b.l. 55).

2016-06-01 apklausta liudytoja R. M. parodė, kad 2015 m. birželio mėn., prekybos centre (duomenys neskelbtini), rado įmonę, kuri gamina nestandartinius baldus. Jai reikėjo, kad pagamintų spintą stumdomomis durimis. Jei tiksliai pamena, jai paskambino iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja dėl užsakomos spintos išmatavimų. Atvyko į namus moteris, kuri matavo, skaičiavo, nubraižė baldų brėžinį. Buvo surašytas užsakymo lapas bei sumokėta 100 eurų avansas. 2015-06-26 buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas. Spinta pagaminta ir sumontuota 2015-08-07. Tiksliai aplinkybių nepamena, bet atrodo, kad darbininkams baigus montuoti baldus, atvyko įmonės darbuotojas ir pasiėmė likusią pinigų sumą už spintą 720 eurų. Buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas mokėtai sumai. Bendra baldo vertė buvo 820 eurų. Pateikė dokumentų kopijas (2 tomas b.l. 67).

2016-04-22 apklausta liudytoja G. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) priimta dirbti nuo 2015 m. sausio mėn. Į darbą priėmė direktorė I. L.. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis (dizainerė - vadybininkė). Dirba savo namuose, nes bendrovėje darbo vieta neįrengta. Jai komercijos direktorius N., šiuo metu jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, atsiunčia į telefoną sms pranešimą, kuriame nurodo kliento kontaktus. Būna nurodytas kliento telefono numeris ir padarytas prierašas susisiekti ar paskambinti skubiai. Ji susisiekia su klientu ir aptaria kokių baldų jam reikia. Būna atvejų, kad paskambindavo klientui, jis pasidomėdavo gaminio kaina ir atsisakydavo gaminti baldus. Būdavo, kad klientas kreipdavosi vėliau. Su kitais klientais susitardavo, kad atvyks į objektą, kur aptardavo, ko nori, braižydavo brėžinius, skaičiuodavo kainą. Plokščių, detalių kainos yra žinomos. Jeigu klientui tinka kaina ir baldas, surašomas užsakymo lapas. Užsakymo lapą surašo ji. Užsakymo lape rašomas kliento adresas, kontaktai, gaminio pavadinimas bei gaminio duomenys. Plokščių pavadinimai, detalių pavadinimai, planuojama gaminio atlikimo data arba pagal kliento pageidavimą nurodoma konkreti atlikimo data. Taip pat, dažniausiai, jai klientas sumoka avansą už gaminį. Sumokėtą kliento sumą nurodo užsakymo lape bei išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vieną kvito egzempliorių palieka klientui. Taip pat nurodo, kokią sumą klientas turės sumokėti pagaminus gaminį. Užsakymo lapą, pinigų priėmimo kvitą, pinigus, brėžinį atiduoda N. P.. Dokumentus, pinigus ji perduoda N. pagal aplinkybes. N. I., nei N. patys neatvyksta pasiimti dokumentų. Būdavo atvejų, kad brėžinius siųsdavo elektroniniu paštu N. Yra klientų, kurie lizingu perka baldus. Baldų lizingą klientas tvarkosi pats. Bendrovės darbuotojai netvarko lizingo dokumentų. UAB (duomenys neskelbtini) gamina baldus iš plokščių. Baldai gaminami (duomenys neskelbtini). Baldus gamina bendrovės darbuotojai. Jos manymu, bendrovė negamina minkštų baldų. Kratos metu pas ją paimti suklijuoti lapai, kuriuose ji rašėsi visus gaunamus užsakymus. Rašėsi kliento adresus, kontaktus bei norimus pagaminti baldus. Gali pasakyti, kad pagal šiuos užrašus ne visi užsakymai buvo vykdomi. Pasižymėjo " -" ženklu užsakymus, kurie nebuvo vykdomi. Užsirašė tik kontaktus, bet nebuvo atlikti matavimai ar skaičiavimai. "+" ženklu pažymėti užsakymai dauguma yra įvykdyti. Kurie tiksliai, negali pasakyti dėl didelio kiekio. Be to, ji tik pateikia užsakymus gamybai. Kaip toliau vykdomas užsakymas jai nėra žinoma. Dėl pačios baldų gamybos, jų pristatymo sprendžia N. P.. Kartais N. prašymu ji pati skambindavo klientui. Taip pat ji, kaip dizainerė, kalba su klientu, kai iškyla klausimų dėl dizaino, spalvos, detalių. Buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė L., pavardės jos nežino. Kaip apskaitos dokumentai pateikiami buhalterei, jai nėra žinoma. UAB (duomenys neskelbtini) prekiauja savo baldais prekybos centre (duomenys neskelbtini). Visą laiką ekspozicija buvo 13 salėje. Iki 2016 m. kovo mėn. vidurio turėjo persikelti į 6 salę (4 tomas b.l. 43).

2016-11-18 liudytoja apklausta L. C. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2014 metų balandžio mėn. buhalterės pareigose. Jai pradėjus dirbti direktorė buvo I. L.. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarko savo namuose, dokumentus pateikia vieną kartą per mėnesį. Anksčiau dokumentus pateikdavo I. L., vėliau pateikinėjo ir iki šiol teikia N. P.. Ji nežino, kur bendrovė vykdo veiklą, nėra buvusi veiklos vykdymo vietoje ar prekyvietėje kur prekiaujama baldais ir pati dokumentų nesusirinkdavo. Su grynais pinigais dirbo direktoriai I. L. ir N. P. bei dizainerei G. B. buvo suteikta teisė iš pirkėjų paimti pinigus, išrašant pinigų priėmimo kvitą. Taip pat neturėjo prieigų prie banko sąskaitos. Visus atsiskaitymus, bankinius pavedimus vykdė direktoriai. Juos informuodavo kada, kokią pinigų sumą jie privalo sumokėti. Tvarko visą bendrovės apskaitą pagal pateiktus dokumentus. Atvežtus dokumentus patikrina, kad sutaptų datos, numerių eiliškumas. Gautus dokumentus suveda į registrus ir pagal juos pateikia deklaracijas, ataskaitas VMI, Sodrai. Apklausos metu jai pateikta susipažinti su specialisto išvada. Parodė, kad jai nėra žinomi tokie faktai, kad UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo didesnes pajamas, o jai dokumentai pateikiami, su nurodytomis ne tokiomis sumomis. Nebuvo pateikiami dokumentai -pinigų priėmimo kvitai, kur būtų vienodi kvitų numeriai ir skirtingos sumos gautos iš klientų. Nebuvo pateikiami užsakymo lapai, kurie pasirašomi su klientu dėl baldų užsakymo, nebuvo pateikiamos sutartys su klientais ar tiekėjais. Ji suvesdavo tik statistiškai skaičius ir tuos dokumentus, kuriuos gaudavo. Nieko negali paaiškinti dėl nustatytų pažeidimų. Pagal jai pateiktus dokumentus bendrovės apskaitą tvarkė laikantis visų įstatymų ir norminių aktų reikalavimų. Pagal jai pateiktus dokumentus buvo paruoštos ir pateiktos deklaracijos VMI. Realiai nesidomėjo įmonės veikla, nesidomėjo kas ir kaip vadovauja įmonei. Bendravo dėl dokumentų ir su I. ir su N., todėl negali pasakyti kuris iš jų realiai vadovavo (4 tomas b.l. 37).

Apklausta I. L. 2016-05-04 parodė, kad N. P. pažįsta apie 6 metus. Anksčiau dirbo N. P. individualioje įmonėje vadybininke - pardavėja. 2014 m. N. P. nutarė įsteigti bendrovę. 2014 m. vasario mėn. buvo įregistruota UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės akcininku buvo pats N. Bendrovės direktore, jo paprašyta, tapo ji. Realiai dirbo vadybininke pardavėja prekybos centre (duomenys neskelbtini). Jokių pareigų kaip įmonės direktorė ji neatliko. Buvo paskirta direktore tik dokumentų pasirašymui. Visai įmonės veiklai vadovavo N. P., kuris dirbo įmonėje komercijos direktoriumi. 2014-2015 metais UAB (duomenys neskelbtini) dirbo kaip tarpininkai ir patys gamyba neužsiėmė. Bendrovė priimdavo užsakymus iš klientų ir ieškodavo, kas pagamins baldus. Kas pagamindavo užsakytus baldus, jai nėra žinoma. Lenkiškus baldus įsigydavo iš UAB (duomenys neskelbtini), minkštus baldus atveždavo gamintojai iš Plungės. Jos darbas buvo priimti užsakymą ir jį pateikti N. P.. Priėmusi užsakymą, jeigu reikia išmatuoti, informuodavo N. Jis kontaktus persiųsdavo įmonės dizainerei G. B.. Ji apie matuojamų ir gaminamų baldų kainas nieko nežinodavo, nes baldų kainą nustatydavo N. po atliktų matavimų. Ji galėdavo parduoti tuos baldus, kurie yra ekspozijos salėje. Jos, kaip direktorės, darbo metu, N. pats organizavo baldų pardavimą, pristatymą, montavimą klientams. Sprendė personalo klausimus, mokėjo atlyginimus. Buvo priimami darbuotojai dirbti puse etato, kurie atliko baldų montuotojų pareigas. Pats buvo įmonės kasininku. Pats surinkdavo apskaitos dokumentus, pinigus už parduotus baldus iš pardavėjų ir pateikdavo buhalterei L. C.. Bendrovė ofiso neturėjo, todėl kiek žino, apskaitą buhalterė tvarkė savo namuose. 2016 metų sausio mėn. paprašė, kad ją atleistų iš direktorės pareigų, nes jų neatliko. 2016 m. vasario pradžioje direktoriumi buvo paskirtas N. P.. 2016 metais bendrovė priėmė darbuotojų bei pradėjo vykdyti baldų gamybą. Jai yra žinoma, kad medžiagas korpusinių baldų gamybai- plokštes perka iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Minkštus baldus įsigyja iš tiekėjų bei juos perparduoda. Ji, kaip įmonės direktorė, savo darbo metu pasirašinėjo tik dokumentus: atlyginimo žiniaraščius, sąskaitas, įsakymus, sutartis dėl priėmimo į darbą ir atleidimus personalo bei kitus dokumentus, kuriuos pateikdavo elektroniniu paštu buhalterė. Ji pati neteikė deklaracijų, ataskaitų VMI, Sodrai. Ji disponavo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita AB " Šiaulių bankas". Mokėjo Sodrai ir VMI. Esant būtinumui mokėjo tiekėjams. Kam ir kiek mokėti, nurodydavo N. Kaip jos darbo metu buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, kokie dokumentai pateikiami buhalterei, jai nėra žinoma. Faktiškai įmonei vadovavo N. P. (4 tomas b.l. 59-61).

UAB (duomenys neskelbtini) (vyr. buhalterė L. C.) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 apskaitos registruose „Pardavimai“ 7 atvejais užregistravo 1719 Eur (2080-361 PVM) pajamų ir 41 atveju neužregistravo 24645 Eur pajamų ir 5175 PVM bei 5 atvejais apskaitos registruose „Skolos tiekėjams“ neužregistravo 6600 Eur skolos iš N. P. individualios įmonės.

2) UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius N. P.) laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 11 atvejų kasos pajamų orderiu nepagrindė ir kasos knygoje neužregistravo 2404 Eur įplaukų, o UAB (duomenys neskelbtini) (vyr. buhalterė L. C.) apskaitos registruose „Pardavimai“ neužregistravo 2404 Eur , iš jų: 1214 Eur (1469-255 PVM) nedeklaruotų pajamų ir 1190 Eur deklaruotų 2016-03 PVM deklaracijoje pajamų, o apskaitos registre „Skolos“ 2 atvejais neužregistravo 220 Eur kreditorinių įsiskolinimų fiziniams asmenims už sumokėtą avansą (detaliau specialisto išvados tiriamojoje dalyje).

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus ir atsižvelgiant į Liudytojo apklausos protokolus, nustatyta, kad, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 23 atvejais Užsakymais su fiziniais asmenimis pagrindė 31900 Eur, o fiziniai asmenys pagrindė 31900 Eur sumokėjimą, iš kurių 29820 Eur (31900-2080) UAB (duomenys neskelbtini) neįtraukė į apskaitą, tai UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė:

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ – neįtraukė į apskaitą: laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 23 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų už 31900 Eur (30000+1900) ir 41 atveju 29820 Eur (31900-2080) įplaukų; laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31- 4 atvejais 1469 Eur įplaukų;

- 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ – nepagrindė ūkinių finansinių operacijų apskaitos dokumentais laikotarpiais:

- nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 11 atvejų kasos pajamų orderiu nepagrindė 2404 Eur įplaukų;

- 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ – nenustatė priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą ir 41 atveju neišsaugojo pinigų priėmimo kvitų už 29820 Eur;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“ ir 16 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ – nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo kasosknygoje iš viso 32224 Eur, iš jų: laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 41 atveju 29820 Eur (31900-2080) įplaukų ir laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 23016-03-31 – 2404 Eur įplaukų.