Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. priimtu nutarimu Nr. 95-104 nutarta taikyti nuteistajam V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 6 mėn. 15 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 52 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. P. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų; pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu 5 metams; pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis, kurioje V. P. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, panaikintas ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. P. dėl kaltinimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis pakeistas: V. P. nusikalstama veika iš BK 261 straipsnio perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 22 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 22 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 MGL (1300,00 Lt) bauda;

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus imtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką V. P. nustatyta vidutinė – 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas neduoda pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Pažymėtina, jog nuo paskutiniojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2018 m. rugsėjo 27 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 2 balais. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad V. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat ir už sunkų nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupe, ankščiau buvo ne kartą teistas, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai, kad V. P. ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis yra bandęs įvairių narkotinių medžiagų, tačiau priklausomybę narkotinėms medžiagoms neigia. Jis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Vertintina ir tai, kad nuteistasis yra atlikęs tik nedidelę dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-104.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-104 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.