- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- AN2-344-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00039-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. O. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. SD-125-6610 ir minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Pareiškėjas M. O. 2025 m. kovo 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija), be kita ko, prašydamas paskirti baudas A. I. (A. I.) ir O. P. (O. P.) už nelegaliai atliktus darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Institucija 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. SD-1-5089 informavo pareiškėją, kad apie sprendimą dėl A. I. ir O. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn jis buvo informuotas 2025 m. sausio 7 d. raštu Nr. SD-1-298 (2 t., b. l. 14).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas M. O. 2025 m. kovo 26 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, prašydamas panaikinti minėtą 2025 m. kovo 14 d. raštą Nr. SD-1-5089 bei patraukti A. I. ir O. P. administracinėn atsakomybėn. Išnagrinėjusi minėtą skundą, Institucija 2025 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. SD-125-6610 (išvados Nr. ADI-27 pagrindu), kuriame, be kita ko, konstatuota, kad 2025 m. kovo 26 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino bei šis sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui. Tuo tarpu Institucijos Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus išvadoje Nr. ADI-27 nurodoma, kad klausimai, susiję su A. I. ir O. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn Institucijoje jau buvo išnagrinėti, pareiškėjas apie priimtus sprendimus informuotas Institucijos 2025 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. SD-125-3644 ir išvadomis Nr. ADI-16, todėl šis klausimas buvo paliekamas nenagrinėtu (2 t., b. l. 7–10).
3. Pareiškėjas M. O. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2025 m. balandžio 3 d. Institucijos sprendimą Nr. SD-125-6610 ir įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 3 dalį. Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo M. O. skundą. Šioje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (2 t., b. l. 21–22).
4. Pareiškėjo M. O. atstovas 2025 m. gegužės 15 d. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. SD-125-6610 ir įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį (2 t., b. l. 4–6).
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo skundas dėl 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. SD-125-6610 ir šis sprendimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjo M. O. atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį bei įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį, taip pat priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas iš Institucijos bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjo atstovas, dėstydamas skundžiamos nutarties motyvus bei teismų praktikos nuostatas, nurodo, kad teismas neatribojo administracinės ir civilinės atsakomybės taikymo. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos (ultima ratio (paskutinė priemonė) principo pažeidimas). Byloje nustatyta, kad A. I. bei A. P. ieškojo užsakymų atlikti darbus per internetinį portalą, o prieš tai jau atlikinėjo darbus, bet savo pažįstamiems. Jie nesiekė sudaryti darbo sutartį ir įsidarbinti tam tikroje įmonėje, o siekė teikti paslaugas, t. y. iš esmės užsiėmė individualia veikla. Kaip matyti iš liudytojų A. I. ir A. P. teisme duotų paaiškinimų, buvo sudarytas susitarimas dėl instaliacijos atlikimo objekte. Šis darbas pagal pobūdį vienkartinis, nesusijęs su nuolatiniais darbiniais santykiais, su darbinių funkcijų atlikimu. Tarp M. O. ir A. I. bei A. P. nesusiklostė pavaldumo ir kontrolės santykiai, nes jų darbo diena nebuvo kontroliuojama. Todėl nėra būtinųjų nelegalaus darbo požymių – nuolatinių funkcijų atlikimo bei pavaldumo ir kontrolės santykių. Iš esmės, pagal požymius tai yra rangos sutartis, nes susitarta dėl vieno objekto konkretaus rezultato atlikimo. A. I. ir A. P. neturėjo skaidriai dirbančio asmens kodo, bet jų veiksmai rodo, kad jie nesiekė sudaryti ilgalaikių darbinių santykių, o užsiėmė individualia veikla. Tokiu atveju A. P. ir A. I. neturi būti taikomas non reformatio in peius principas, nes jie nelegalia veikla užsiėmė ne kartą, jų veiksmuose yra sistemiškumo požymių ir tik kilus ginčui dėl darbų kokybės, derinant rašytinės rangos sutarties suderinimą, jie kreipėsi į Instituciją, turėdami tikslą atgauti pinigus. Taigi, A. P. ir A. I. pasinaudojo institucijų pagalba, kad išspręstų kilusį civilinį ginčą.
6.2. Pareiškėjo atstovas, detaliai pateikdamas darbo sutartis ir kitas civilinių sutartis skiriančius požymius, pažymi, kad šiuo atveju darbo santykių požymių nebuvo, buvo tik civiliniai santykiai, nes teismas byloje pripažino, kad M. O. nors ir nematė A. P., tačiau turėjo kontroliuoti darbų eigą. Taigi, teismas pripažino, kad nebuvo nei pavaldumo, nei kontrolės santykių. Šiuo atveju teismai formuoja tokią praktiką, kai civiliniai santykiai yra kriminalizuojami ir civilinį ginčą sprendžia represiniu keliu, o asmenys, kurie procese veikia nesąžiningai, yra ginami įstatymo, nepaisant to, kad jie patys sąmoningai, sistemiškai pažeidinėjo įstatymą, tačiau pasinaudoja nesureguliuotais teisiniais santykiais bei gauna imunitetą nuo administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai priėmė nutartį netenkinti M. O. skundo dėl 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. SD-125-6610 ir minėtą sprendimą palikti nepakeistą. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde atkartoja pirminiame, teismui pateiktame skunde, teiginius, o Institucija jau buvo pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pakartotinai, dėl šių teiginių nepasisakoma.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo M. O. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundas tenkinamas iš dalies.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą sprendimą, plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. I. ir O. P. funkcijų atlikimu, kaip ir nevertina paties M. O. nubaudimo pagal ANK 95 straipsnio 3 ir 5 dalis, nes šiuo aspektu jau buvo pasisakyta galutine ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi.
9. Susipažinus su apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundo argumentais, skundžiama nutartimi, nustatyta, kad pareiškėjui M. O. 2025 m. kovo 6 d. kreipusis į Instituciją su prašymu paskirti baudas A. I. ir O. P. už nelegaliai atliktus darbus, Institucija 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. SD-1-5089 informavo pareiškėją, kad apie sprendimą dėl šių asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn jis buvo informuotas 2025 m. sausio 7 d. raštu Nr. SD-1-298. Pareiškėjui 2025 m. kovo 26 d. pateikus skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl 2025 m. kovo 14 d. rašto Nr. SD-1-5089 panaikinimo bei A. I. ir O. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn, Institucija 2025 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. SD-125-6610, skundžiamą Regionų administraciniam teismui, kartu su išvada, kuria informavo pareiškėją, kad klausimai, susiję su A. I. ir O. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn Institucijoje jau buvo išnagrinėti ir jis apie priimtus sprendimus informuotas Institucijos 2025 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. SD-125-3644 bei išvadomis Nr. ADI-16, todėl šis klausimas buvo paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl minėto sprendimo Nr. SD-125-6610 panaikinimo ir įpareigojimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį, Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo M. O. skundą, motyvuojant tuo, kad šie klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjui kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo skundas dėl 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. SD-125-6610 ir šis sprendimas paliktas nepakeistas. Su tokia apylinkės teismo pozicija apygardos teismas nesutinka.
10. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju susiklostė procesinė situacija, kai pareiškėjui M. O. kreipusis į Instituciją dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį A. I. ir O. P. atžvilgiu, Institucijos sprendimu iš esmės buvo nuspręsta pagal pareiškėjo pateiktą skundą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos raštu, o ne priimant procesinį sprendimą – nutarimą, užkerta kelią pareiškėjui toliau ginti savo galimai pažeistas teises. ANK 590 straipsnio, reglamentuojančio pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.
11. ANK 589 straipsnio 58 punkte, be kita ko, nurodyta, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 150 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai. Pagal ANK 619 straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.
12. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 6 dalimi, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Vadovaujantis ANK 621 straipsniu, šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
13. Iš to, kas aptarta, darytina išvada, kad Institucija savo kompetencijos ribose ir laikydamasi aptartų ANK nuostatų (tiek, kiek aktualu šiai bylai) dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnyje, gali bei iš esmės turi pareigą priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba ją nutraukti, atlikti tyrimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ne teismo tvarka išnagrinėti bylą. Apygardos teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad Institucijai įvertinus, jog nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, toks sprendimas turėjo būti įformintas procesiniu sprendimu – nutarimu. Dėl išvardintų motyvų skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina Institucijai procesiniam sprendimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo M. O. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti bylą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui procesiniam sprendimui priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.