- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- A6.-2167-827/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01774-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- F. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
F. L., gim. (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
F. L., būdamas UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktorius (vadovas), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. A. J. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalies numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Šiais savo veiksmais F. L. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas F. L. ir jo atstovas advokatas M. Vadapalas, bei pareiškėjo - VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB „B“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), įsteigta 2015-02-18, pagrindinė veikla – Posėdžių ir verslo renginių organizavimas. Nuo 2015-02-18 mokesčių mokėtojo akcininkas ir įmonės vadovas F. L.. VMI 2021-05-26 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „B“ ir Vilniaus apygardos teismas 2021-07-08 nutartimi iškėlė UAB „B“ nemokumo (bankroto) bylą pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2021-07-20.
Pareiškime nurodoma, kad VMI yra UAB „B“ kreditorė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021-07-26 duomenimis, UAB „B“ mokestinė nepriemoka biudžetui yra 15.135,42 Eur. Minėta mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2017-2018 pateiktas deklaracijas bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio, deklaracijos patikslintos 2021 m. gruodžio mėnesį. VMI, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, t.y. 2021-03-18 buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 14636,28 Eur eurų sumai, tačiau laikotarpiu nuo 2020-12-29 (teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos) mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.
UAB „B“ pateiktame balanse už 2018 metus nurodė, kad bendrovė turėjo turto 297.100 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 220.875 Eur. Šie duomenys yra nebeaktualūs, nes bendrovė neturi nuosavybės teise registruoto turto, o vien skola VMI 2021-05-25 sudarė 14.890,65 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „B“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2019 metų, todėl pareiškėjo nuomone, vertinant bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios įmonės.
Pareiškime nurodoma, kad Bendrovė „B“ yra nemoki patvirtina šios aplinkybės: 1) bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už du metus, t.y. eilę metų nevykdė ABĮ 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, kas patvirtina, jog UAB „B“ apskaita tvarkoma netinkamai, bei kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauną pajamas; 2) nuo 2020-12-29 metų Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore – VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 3) VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto bendrovė neturi; 4) VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių; 5) VSDFV duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas (paskutinis atleistas darbuotojas 2021-04-30); 6) antstolių informacinės sistemos 2021-05-25 duomenimis buvo vykdomos 4 išieškojimo bylos bendrai 17.161,24 Eur sumai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pagal suformuotą tesimų praktiką, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes, ar teiktų paslaugas. Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat teismų yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nes administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, ir vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. O ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Pareiškime nurodoma, kad bendrovės direktorius F. L. žinojo apie įmonės turimus įsipareigojimus, paskutinis darbuotojas atleistas 2020-04-30 vadovaujant F. L.. Taip pat VMI 2021-03-18 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto priimtas bendrovei vadovaujant F. L.. Todėl 2020-12-29 pateikus patikslintas deklaracijas, F. L. jau galėjo suvokti kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o kad įmonė yra nemoki jis privalėjo suvokti 2021-03-18, kai VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę neprimoką iš turto, t.y. F. L. jau 2020-12-29 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
UAB „B“ vadovas F. L., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei nemokumą, matydamas, kad įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veikslo nevykdė, t.y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo vadovaujamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tuo pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. F. L. tyčia pasireiškė tuo, kad jis būdamas UAB „B“ direktoriumi, suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „B“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad bendrovės „B“ vadovas F. L., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. F. L. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „B“, todėl savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad 2021-07-08 bendrovei „B“ iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos pareiškimą, todėl įrodinėti nemokumo fakto nėra pagrindo. Pareiškėja prašo paskirti F. L. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį (b.l. 2-5
Atsiliepimas
Administracinė atsakomybėn traukiamo F. L. atstovas advokatas M. Vadapalas pateikė atsiliepimą (paaiškinimus) į VMI pareiškimą, kuriame nurodė, kad bendrovės „B“ vadovas F. L. su VMI pareiškime nurodytais teiginiais sutinka iš dalies, ir prašo atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus priimant sprendimą šioje byloje. Nurodo, kad bendrovei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartimi pagal pareiškėjos 2021-05-26 pareiškimą. Vilniaus apygardos teismo 2021-09-30 nutartimi buvo patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai įsipareigojimai, iš kurių pareiškėjo reikalavimai sudaro 96,75 procentų (15135,42 Eur), o kitų kreditorių reikalavimai sudaro 3,25 procentų (509,09 Eur), t.y. pareiškėja iš esmės yra vienintelis bendrovės kreditorius.
Atsiliepime taip pat nurodo, kad Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl įmonės vadovo atsakomybės už įmonės patirtą žalą dėl vėlavimo inicijuoti nemokiai įmonei bankroto bylą, yra aktualūs tik tie įmonės įsipareigojimai, kurie atsirado po to, kai įmonė tapo nemoki, t.y. esant nesavalaikiam bankroto bylos iškėlimui, asmenys, pažeidę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsako už nemokumo laikotarpiu atsiradusius naujus finansinius reikalavimus arba anksčiau buvusiu reikalavimu padidėjimą. Nors sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą pagal ANK 120 str. nėra svarbi įmonės ar atskirų kreditorių patirta žala ir jos dydis, tačiau, bendrovės „B“ vadovo pagrįstu įsitikinimu, realus įmonės ar jos kreditorių patirtos žalos dydis yra svarbi aplinkybė individualizuojant vadovo atsakomybę ir skiriant protingą bei proporcingumo principą atitinkančią baudą. Nors VMI pareiškime dėl baudos vadovui skyrimo yra nurodyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei 2020-12-29 patikslinus mokesčių deklaracijas už 2017-2018 mokestinius laikotarpius, tačiau šiuo laikotarpiu bendrovė vykdė ūkinę - komercinę veiklą, ir VMI neįrodinėja bendrovės nemokumo 2017-2018 metais, todėl patys savaime mokesčiai nelaikytini nei bendrovės, nei pareiškėjo žala, kadangi jie atsiranda kaip normali ūkinės veiklos pasekmė.
Tuo tarpu mokestiniai delspinigiai (pridėtinės vertės ir pelno mokesčio) (t.y. kaip sankcija Įmonei už vėlavimą sumokėti atitinkamą mokestį) sudaro vos 8 proc. viso įsiskolinimo pareiškėjui, t.y. 1222,49 Eur, todėl bendrovės vadovo veiksmais pareiškėjas galėjo patirti daugiausiai 1222,49 Eur žalą. Be to, Įmonės bankroto procedūros nėra baigtos, ir nėra žinoma, kokia dalimi bus padengti bendrovės kreditorių (tame tarpe - ir pareiškėjo) reikalavimai, todėl realus pareiškėjo patirtos žalos dydis gali ir sumažėti. Teismo prašoma atsižvelgti į santykinai nedidelę žalos sumą, kurią galėjo patirti pareiškėjas dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime pažymėta, kad VMI su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi 2021-05-26, t.y. praėjus 2 mėnesiams nuo bendrovės nemokumo atsiradimo momento (2021-03-18), todėl praktiškai bendrovės vadovo vėlavimas kreiptis į teismą tęsėsi tik 2 mėnesių laikotarpį, kuris nelaikytinas itin reikšmingu, juolab, kad pareiškėjos patirta žala taip pat laikytina santykinai nedidelė.
Atsiliepime taip pat nurodyta, bendrovės „B“ vadovas, nesikreipdamas į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo, neveikė tyčia, nesiekė didinti bendrovės įsipareigojimų bei padaryti žalą pačiai bendrovei bei jos kreditoriams. Bendrovės vadovo neveikimą nulėmė iš esmės objektyvūs veiksniai: vadovas yra užsienio pilietis, kuris ilgą laiką faktiškai negyvena Lietuvos Respublikoje. Dėl 2020 metais prasidėjusios pandemijos, įvažiavimas į Lietuvos Respubliką tapo komplikuotas, komunikacija su bendrovės apskaitą tvarkiusiais buhalteriais pasunkėjo, apskaita nebuvo vedama laiku ir nustatytais terminais, dėl ko vadovas buvo priverstas keisti bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kas tik dar labiau užvilkino apskaitos suvedimą bei bendrovės realios finansinės padėties išaiškėjimą. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovas bendradarbiauja su nemokumo administratoriumi, ir deda visas pastangas, kad bendrovės bankroto procedūros vyktų sklandžiai. Nurodo, kad bendrovės bankroto bylos inicijavimą ne laiku iš esmės lėmė neatsargūs vadovo veiksmai, vadovas nuoširdžiai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, todėl prašo Teismo įvertinti aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžiant šią administracinio nusižengimo bylą, bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei į padarytos veikos mažareikšmiškumą ir lengvinančias aplinkybes (galimai pažeisti tik vieno kreditoriaus interesai, jo patirta žala yra nedidelė, vadovo neveikimas truko trumpą laiko tarpą, vadovo nuoširdus gailėjimasis), Teismo prašoma neskirti UAB „B“ vadovui F. L. administracinės nuobaudos ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Teismui nusprendus skirti administracinę nuobaudą, prašo skirti mažesnę nei minimalią ANK 120 str. sankcijoje numatytą baudą (b.l. 50-52)
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (pakeitęs anksčiau galiojusį Įmonių bankroto įstatymą nuo 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 punktas nustato, kad nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jei juridinis asmuo yra nemokus. Taigi įstatymai įtvirtina pareigą juridinio asmens vadovui inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą įmonei esant nemokiai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VMI yra UAB „B“ kreditorė. VMI apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2021-07-26 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 15.13.42 Eur (iš kurių pridėtinės vartės mokesčio (PVM) delspinigiai - 23,40 Eur; pelno mokestis – 13.199,09 Eur bei pelno mokesčio delspinigiai- 1.199,09 Eur (b.l. 9). Iš pateikto bendrovės balanso matyti, kad mokestinės prievolės (pelno mokestis) biudžetui atsirado 2018-06-15 už 2017-01-01-2017-12-31 laikotarpį, o už 2018-01-01-2018-12-31 mokestinį laikotarpį – mokėjimo terminas suėjo 2019-06-17, o bendrovei 2021-12-29 pateikus VMI patikslintas pelno mokesčio deklaracijas už 2017 ir 2018 metus, nuo tos dienos VMI įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką (b.l. 10).
Iš 2021-05-25 LR Juridinių asmenų registro balanso išrašo (finansinės ataskaitos išrašo už 2018-01-01 – 2018-12-31 laikotarpį) duomenų nustatyta, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 220.875 Eur, o turto bendrovė turėjo 297.100 Eur sumai (b.l. 12). Kaip matyti iš juridinių asmenų registro išrašo duomenų, finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017 metus pateikti 20189-01-28, už 2018 metus- 2021-01-04, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už- vėlesnius laikotarpius pateikti nebuvo (b.l. 33-34). Tačiau kaip matyti iš pateiktų VĮ „Regitra“ bei VĮ „Registrų centras“ duomenų, bendrovė „B“ jokio registruotino turto neturi (b.l. 13,14). Sodros duomenimis, bendrovėje paskutinis darbuotojas dirbo iki 2020-04-30 (b.l. 15). Antstolių informacinės sistemos 2021-05-25 duomenimis bendrovės atžvilgiu buvo vykdomos 4 vykdomosios bylos, bendrai 17.161,24 Eur sumai (b.l. 16)
VMI, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, Bendrovės atžvilgiu atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2021-03-18 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką buvo perduoti vykdymui antstoliui, tačiau priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas. Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2320-619/2021 UAB „B“ buvo iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą, įmonės administratoriumi paskirtas nemokumo administratorius D. V.. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad UAB „B“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui, nurodė, kad įmonė įkeisto turto neturi, vienintelė turėta atsiskaitomoji sąskaita banke uždaryta 2020-02-18, įmonė duomenų apie jai iškeltas teismines bylas neturi. Taip pat teismas, remiantis bendrovės pateiktais duomenimis nustatė, kad UAB „B“ balansinė turto vertė 15540 Eur, įmonės turtą sudaro tik gautinos sumos, kai bendrovės gi pateiktais duomenimis nustatyta, kad bendrovės įsipareigojimai siekia 37666 Eur, t.y. viršija bendrovės turto vertę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad Bendrovė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai buvo iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, jog Bendrovė „B“ įregistruota juridinių asmenų registre 2015-02-18, jos vadovo pareigas nuo 2015-02-18 iki 2021-07-29 ėjo F. L. (b.l. 33). Nustatyta, kad apie tai, kad finansinė padėtis sunki, kad bendrovė nemoki, Bendrovės vadovui turėjo tapti žinoma nuo 2020-12-29, kai buvo pateiktos patikslintos pelno deklaracijos, nes tuo metu jau bendrovė turėjo finansinių įsipareigojimų VMI, bendrovė realiai nevykdė veiklos, neturėjo turto ir nesiėmė jokių veiksmų sumažinti savo turimus įsipareigojimus, atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. O VMI 2021-03-18 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę neprimoką iš turto tik patvirtina, kad bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Taigi, jau tuo metu bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl būtent F. L. tenka atsakomybė už tai, kad žinodamas Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus (delspinigius) VMI ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „B“ iškėlimo, jis šios pareigos nevykdė. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad F. L., būdamas UAB „B“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalies numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas, skirdamas F. L. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. F. L. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, dėl padaryto nusižengimo galisi, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei pateiktus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, taip pat į tai, kad bendrovės vadovas kitos šalies pilietis, ilgą laiką negyveno Lietuvoje, o dėl užsitęsusios pandemijos įvažiavimas į Lietuvą buvo komplikuotas, kad buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo tvarkoma tinkamai, dėl ko teko keisti buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, taip pat į pažeidėjo asmenybę, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus F. L. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
F. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 800 € (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2167-827/2021.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.