- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1024-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17752-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- UAB „Antakalnio būstas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lesto“, UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui UAB „Antakalnio būstas“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys – AB „Lesto“, UAB DK „PZU Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 879 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurios kilo dėl atjungto elektros energijos tiekimo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-08 jo bute sutriko elektros energijos tiekimas, sutrikimo priežastis – elektros paskirstymo spintose nepriveržtas nulinis laidas, todėl elektros tiekimas buvo atjungtas. Nurodė, kad elektros tiekimas buvo atnaujintas 2012-10-09, tačiau pajungus buitinius prietaisus (kompiuterį, du televizorius ir radijo imtuvą) į elektros tinklą, jie neveikė. Pažymėjo, kad teko savo lėšomis remontuoti buitinius prietaisus, dėl to ieškovas patyrė 1 879 Lt dydžio žalą. Nurodė, kad sugedus kompiuteriui, prarado jame esančią svarbią informaciją, todėl patyrė 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Atsakovas UAB „Antakalnio būstas“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kompetentingų specialistų išvadų ar bet kokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, netinkamą pareigų vykdymą, o remiasi vien 2012-10-10 bendraturčių pasirašytu aktu, kuriame nurodoma, jog elektros paskirstymo spintoje nepriveržtas nulinis laidas. Pažymėjo, kad elektros prietaisų gedimus galėjo sąlygoti ir nuo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus veiksmų nepriklausančios aplinkybės. Nurodė, kad žala buvo apskaičiuojama remiantis ieškovo vienašališkai sudarytu aprašymu, tačiau tai jokia apimtimi nėra ir negali būti laikoma tinkamu žalą pagrindžiančiu dokumentu, vertinant patirtos žalos dydį, nepateikė įrodymų, kad patyrė įtampos, nerimo dėl ateities, taip pat kitų negatyvių padarinių, kuriuos lėmė nutrauktas elektros tiekimas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Lesto“ atsiliepimu prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2012-10-08 trečiajam asmeniui buvo pranešta, kad gyvenamajame daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), svyruoja įtampa. 2012-10-08 atsakingas asmuo J. K. nuvyko į vietą ir nustatė gedimą gyvenamojo namo vidaus tinkluose. Nurodė, kad gedimas, dėl kurio ieškovas patyrė žalą, įvyko gyvenamojo namo vidaus elektros įrenginiuose, o šiuos įrenginius techniškai prižiūri namo bendraturčiai ir atsakovas, todėl jei būtų įrodyta ieškovo patirta žala, ją turėtų atlyginti atsakovas.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, jog ieškovas neįrodė nei vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 28,08 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad 2012-10-08 22.00 val. sutriko energijos tiekimas daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Elektros energijos paskirstymo spinta yra pastato bendro naudojimo elektros energijos tiekimo sistemos grandis, kurią eksploatuoja, prižiūri ir remontuoja UAB „Antakalnio būstas“. Elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastis – paskirstymo spintoje nepriveržtas, laisvas nulinis laidas.
Nurodė, kad ieškovas rėmėsi CK 6.292 straipsniu, nurodydamas, jog atsakovas netinkamai teikė paslaugas, t. y. administravo daugiabutį namą, ir dėl jo kaltės sutriko elektros tiekimas, todėl buvo sugadinti ieškovui priklausantys buitiniai prietaisai. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog elektros energijos tiekimo gedimas įvyko dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo vidaus elektros įrenginiai su visu elektros tiekimo instaliaciniu tinklu, kurį eksploatuoja ir techniškai prižiūri gyvenamojo namo bendraturčiai ir jų samdomas atsakovas UAB „Antakalnio būstas“. Remiantis liudytojų parodymais nustatė, kad gedimas įvyko namo bendraturčiams priklausančioje skydinėje ir bendraturčiai jį pašalino patys. Sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog žala realiai egzistuoja, kadangi nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 1 878 Lt dydžio sumą. Pažymėjo, kad ieškovas neturtinę žalą nurodė kaip svarbios kompiuteryje kauptos informacijos praradimą, negalėjimą savaitę žiūrėti televizoriaus, taip pat išgąsčio patyrimą, tačiau sprendė, kad tai neatitinka nei vieno CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus. Pažymėjo, kad nesant atsakovo kaltės ir neįrodžius turtinės žalos, nėra įrodyta ir neturtinė žala.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 sprendimą; tenkinti ieškinį ir iš atsakovo UAB „Antakalnio būstas“ priteisti 1 879 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Nurodo, kad atsakovo pareigų atliekant vidaus elektros įrenginių priežiūrą neatlikimą įrodo į bylą pateiktas AB „Lesto“ raštas ieškovui ir atsiliepimas teismui. Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastis – nepatikimas nulinio laidininko sujungimas su paskirstymo skydo metaline dalimi. Nurodoma, kad paskirstymo skydą ir namo elektros bendro naudojimo tinklus techniškai prižiūri ir eksploatuoja atsakovas, tuo tarpu teismas sprendė, kad minėti įrodymai neįrodo atsakovo kaltės. Teigia, kad atsakovas nevykdė pareigų, nes neužtikrino nepertraukiamo elektros energijos tiekimo, aplaidžiai vykdė elektros paskirstymo skydo techninę priežiūrą. Pažymi, jog atsakovo kaltę nevykdant jam nustatytų pareigų patvirtina ir 2012-10-10 namo gyventojų aktas, liudytojų D. K., K. J. parodymai.
2. Siekiant įrodyti materialinę bei moralinę žalą teismui buvo pateikti UAB „Kilobaitas“ įrangos vartojimo instrukcija ir garantinis pasas bei čekis 1 299 Lt sumai, paaiškinta, jog sutrikus elektros energijos tiekimui buvo pažeistas kompiuterio procesorius, remonto darbai kainavo 1 299 Lt; su šiuo įrodymu sutiko atsakovas ir teismas; taip pat pateikta Antakalnio televizorių ir magnetolų remonto meistro A. F. pažyma, kurioje meistras, apžiūrėjęs du sugedusius televizorius ir magnetolą, patarė jų neremontuoti, nes vieno jų rinkos vertė – 200 Lt, kito – 300 Lt; meistras suremontavo magnetolos radijo imtuvą, o magnetofono suremontuoti nepavyko, bendra remonto kaina – 80 Lt, todėl iš viso patirta 580 Lt žalos dėl minėtų prietaisų gedimo. Pažymi, jog pastarojo dokumento teismas nevertino, į teismo posėdį kviestas liudyti A. F. neatvyko, pakartotinai nebuvo kviečiamas. Pažymi, jog liudytojas D. K. paneigė atsakovo teiginį, kad kiti namo gyventojai nepatyrė jokios žalos, nurodydamas konkrečius butus ir sugedusius buitinius prietaisus, tačiau šis nenaudingas atsakovui įrodymas nebuvo vertinamas.
3. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos, pirmos instancijos teismas nevertino į bylą pateiktos medicininės kortelės, kurioje nurodoma, kad pablogėjo jo sveikatos būklė, streso, dvasinio sukrėtimo, depresijos požymiai išprovokavo migrenos priepuolį. Kadangi ši pažyma buvo išrašyta 2013-05-09, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai nėra neturtinę žalą pagrindžiantis įrodymas. Pažymi, jog jis pats bei liudytojas D. K. detaliai nurodė gedimo aplinkybes, sukėlusias namo gyventojų paniką, išgąstį, nežinią, absoliučią tamsą, dūmus laiptinėje, degėsių kvapą, sproginėjimą. Teigia, jog tai negalėjo nesukelti streso, dvasinio sukrėtimo. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo gaisras, galėjęs suketi neprognozuojamas pasekmes, nes gedimas įvyko 22.00 val., kai namo gyventojai buvo namuose. Pažymi, jog sprendime šališkai motyvuojama jo kompiuteryje prarasta informacija ir dokumentai: baudžiamosios bylos autentiškas eismo įvykio vaizdo įrašas, turtintis daiktinio įrodymo statusą, moksliniai straipsniai, atliktų ekspertizių aktai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:
Šalies argumentai
1.Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad įvyko elektros energijos sutrikimas, tačiau priešingai nei teigia ieškovas, liudytojų parodymai, AB „Lesto“ atsiliepimas bei raštas, kurie laikomi tik jų nuomone, nepateikė jokių įrodymų, jog būtent atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas sąlygojo elektros energijos sutrikimus. Atkreipia dėmesį, jog kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra ir negali būti laikomas atsakingu už tariamai sugedusius elektros prietaisus. Ieškovas nepateikė ir neįrodė kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas pažeidė norminius aktus ir koks yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovo veiksmų; liudytojai parodė, jog patys dažnai atidaro elektros skydinę, ja naudojasi ir patys pašalino elektros sutrikimo, todėl nėra jokių abejonių, kad galimai ir pačių bendraturčių veiksmai galėjo sąlygoti elektros sutrikimus, t.y. elektros prietaisų gedimus galėjo sąlygoti ir nuo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus veiksmų nepriklausančios aplinkybės;
2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tariamai patirtos žalos dydį. Pažymi, jog ieškovo pateikta meistro A. F. pažyma, nesant nuotraukų ir kitų papildomų įrodymų, neturi jokios įrodomosios galios. Teigia, jog vien tokiais, visiškai netinkamai įrodymais žala negali būti įrodinėjama, todėl ši būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga laikytina neįrodyta; pateiktas į bylą čekis yra nedetalizuotas ir jame nenurodyta už kokias konkrečiai prekes ar daiktus buvo atliktas mokėjimas ir tai, kokia apimti yra susiję su 2012-10-08 įvykiu. Pažymi, jog vertinant neva patirtos žalos dydį, faktinė elektros energijos prietaisų būklė 2012-10-08 nustatinėjama nebuvo, taip pat nebuvo aiškinamasi sugadintų elektros energijos prietaisų pagaminimo data, naudojimosi trukmė, nors šios aplinkybės yra būtinos išsiaiškinti skaičiuojant galutinę patirtos žalos sumą;
3. Ieškovo pateikta medicininės įstaigos pažyma nepagrindžia jo teiginių dėl pablogėjusios sveikatos, nes nėra aiški iki įvykio buvusi ieškovo sveikata, taip pat šioje pažymoje padaryta išvada neįrodo, jog būtent dėl 2012-10-08 įvykio jam atsirado migrena.
Atsiliepimas
Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog ieškovas nenurodo jokio įstatyminio pagrindo neturtinei žalai atlyginti, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymi, jog apeliantas neįrodė ir prašomos priteisti turtinės žalos dydžio bei kitų atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
Atsiliepimu trečiasis asmuo AB „Lesto“ prašo ieškovo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai į motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 str.). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), tai ją paneigti privalėjo atsakovas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog nebuvo įrodytos atsakovo, kaip gyvenamojo namo administratoriaus, civilinės atsakomybės sąlygos. Teigia, jog byloje esantys įrodymai – trečiojo asmens AB „Lesto“ raštas ir atsiliepimas į ieškinį patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kurie 2012-10-08 sąlygojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus elektros įrengimų sutikimus ir ieškovo patirtą žalą dėl elektros prietaisų sugedimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtų įrodymų pagrindu pirmos instancijos teismas nustatė įrengimo, tiekiančių elektros energiją gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams, sutrikimo priežastį – elektros paskirstymo spintose nepriveržtas nulinis laidas (b.l.7-8, 27-28). Pažymėtina, jog šiuo atveju elektros gedimas įvyko vidaus elektros įrenginyje, kuris nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkiams (2010 m. lapkričio 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-895 patvirtina Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinė) formos 2 d. 6 p.). CK 4.84 straipsnis reglamentuoja, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo rūpintis savo turtu, tačiau tam, kad tinkamai ši pareiga būtų įgyvendinta gali būti paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, veikiantis pagal patvirtintus nuostatus, t. y. atsakovas, veikiantis pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintus nuostatus. Šių nuostatų 7.2 p. nustato, jog administratoriaus pareiga yra organizuoti namo priežiūrą – namo būklės nuolatinį stebėjimą ir vertinimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, namui priskirtos teritorijos tvarkymą. Nors nurodytas normos patvirtina, jog būtent atsakovo pareiga buvo užtikrinti bendrojo naudojimo objekto (vidaus elektros įrenginių) priežiūrą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas šios savo pareigos tinkamai nevykdė. Kaip matyti iš byloje esančių trečiojo asmens AB „Lesto“ procesinių dokumentų, ieškovo pateikto 2012-10-10 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), akto, elektros prietaisų gedimą pašalino patys namo gyventojai. Tiek ieškovas, tiek teismo posėdžių metu apklaustas liudytojas– daugiabučio namo gyventojas D. K. patvirtino aplinkybę, jog namo gyventojai patys dažnai atsidaro elektros skydinę, ja naudojasi, todėl neatmestina galimybė, jog elektros sutrikimus galėjo sąlygoti ir pačių daugiabučio namo bendraturčių veiksmai. Kaip matyti iš liudytojo K. J. - AB „Lesto“ inžinieriaus duotų paaiškinimų elektros tiekimo sutrikimas įvyko atsipalaidavus elektros laidams, kurie yra aliuminiai, taigi metalas deformavosi, dėl to įvyko gedimas (b.l.108). Galimos metalo deformavimosi priežastys nebuvo nurodytos. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad namo administratorius neatliko vidaus elektros prietaisų priežiūros ir dėl savo neveikimo sukėlė jam žalą.
Dėl ieškovo į bylą pateiktų jo turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų - UAB „Kilobaitas“ garantinio paso ir kvito 1 299 Lt sumai bei Antakalnio taisyklos meistro A. F. remonto darbų aprašymo vertinimo, pažymėtina, jog pastarajame rašte nurodyta atskirų elektros prietaisų – dviejų televizorių, magnetolos nepataisomi gedimai dėl jėgos transformatorių sudegimo (b.l.4), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtą raštą surašiusio asmens kvalifikaciją. Taip pat pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas du sugedusius televizorius įvertino po 200 Lt, radijo imtuvą – 80 Lt (b.l.92), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas sumas. Dėl argumento, jog teismo posėdyje nebuvo apklaustas A. F., kurį prašė apklausti pats ieškovas, pažymėtina, jog šis prašymas teismo buvo tenkintas, liudytoją informuoti apie teismo posėdį įsipareigojo pats ieškovas (b.l.46-47), tačiau vėlesniuose teismo posėdžiuose ieškovas pats atsisakė liudytojo A. F. apklausos (b.l.106). Liudytojo D. K. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl to, kad dėl 2012-10-09 elektros tiekimo sutrikimų daugumos namo gyventojų buitiniai prietaisai buvo sugadinti, nepatvirtina ieškovo argumentų dėl konkrečių jo buitinių prietaisų gedimų, ir dėl to atsiradusios ieškovui žalos dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, jog vertinant ieškovo patirtos žalos dydį, faktinė elektros energijos prietaisų būklė iki 2012-10-08 elektros sutrikimų nustatinėjama nebuvo, taip pat nebuvo aiškinamasi sugadintų elektros energijos prietaisų pagaminimo data, naudojimosi trukmė, nors šios aplinkybės yra būtinos išsiaiškinti skaičiuojant galutinę patirtos žalos sumą, tuo tarpu ieškovo abstrakčiai nurodytos aukščiau minėtų buitinių prietaisų vertės nepagrįstos jokiais duomenimis. Pažymėtina, jog iš UAB „Kilobaitas” garantinio paso ir kasos kvito 1 299 Lt sumai matyti, jog ieškovas pirko atskiras kompiuterio dalis – stacionarų kompiuterį, kompiuterio kolonėles, klaviatūrą (b.l.3), taigi iš esmės nusipirko naują kompiuterinę įrangą, tačiau šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, jog dėl elektros energijos sutrikimo buvo pažeistas ieškovo įvykio dienai turėtas kompiuteris. Kaip jau minėta, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia buvo turėto kompiuterio vertė, modelis. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl to atsiradusios žalos, jos dydžio, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nė viena atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlygą.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos vertinimu, pažymėtina, jog ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, turtinės žalos ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vien nurodytos aplinkybės apie patirtus dvasinius išgyvenimus dėl sugedusių buitinių prietaisų, kompiuteryje buvusių svarbių duomenų ir daugiau nei po pusės metų nuo 2012-10-08 įvykio išrašyta gydytoja pažyma apie ieškovo sveikatos sutrikimą (b.l.101) nėra pagrindas neturtinei žalai priteisti, kadangi šiai atsakomybės formai būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios, kaip minėta, ieškovo nebuvo įrodytos.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.