- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-58-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40154-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- S. B.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičius, Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 281¹ str. 1 d. bei 243 str. ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimas vieneriems metams;
- pagal BK 281¹ str. 1 d. - laisvės atėmimas vieneriems metams;
- pagal BK 243 str. - areštas 45 paroms.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. pagal BK 281¹ str. 1 d. ir 243 str. skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. prie minėtos bausmės pridėta dalis bausmės, skirtos pagal BK 178 str. 2 d., ir S. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 68 str., S. B. uždrausta vairuoti transporto priemones 5 metus.
Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš S. B. konfiskuoti 800 Eur.
Iš S. B. priteista 39,93 Eur Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtų automobilio nuvežimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), garažų bendrijos teritorijoje slapta pagrobė nukentėjusiajam Ž. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės.
Be to, jis nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir, žinodamas, kad 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 10 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 21.00 val., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,69 promilių girtumas).
Šalies argumentai
2. S. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į 178 str. 4 d. bei sušvelninti paskirtą bausmę. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, apklausti kitą policijos pareigūną. Mano, kad trūksta įrodymų jo kaltei dėl šios nusikalstamos veikos pagrįsti. Teigia, kad apklausos dėl padarytų veikų metu jam dar buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, be to, apklausoje, priešingai nei nurodoma, dalyvavo ne 3, o 5 asmenys. Pažymi, kad dėl advokatų pasikeitimo jam buvo sunku pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl jis daug aplinkybių nepasakė. Nurodo, kad Ž. M. parodė, kad jam (S. B.) buvo duoti automobilio „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktai, kad jis bet kada galėtų perstatyti automobilį iš vienos garažo vietos į kitą. Taigi, jam buvo patikėtas turtas. Atkreipia dėmesį, kad Ž. M. žinojo apie jo nusikalstamą praeitį ir kad jis gali padaryti nusikalstamą veiką. Teigia, kad užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje neturėjo galimybės, kadangi iš jo buvo atimti asmens dokumentai, o jis pats buvo įkalintas garažuose ir juose dirbdavo ilgas valandas. Nurodo, kad kai norėdavo pabėgti iš garažų jį pagaudavo ir vėl atgal ten grąžindavo, atveždavo alaus ir cigarečių. Paaiškina, kad automobilis buvo pirktas iš nelegalių pajamų, eismo įvykio metu net nebuvo registruotas, neturėjo techninio paso bei draudimo poliso, todėl turėtų būti konfiskuotas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl BK 178 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo
6. Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė automobilį. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) – tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 str. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019).
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad S. B. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. S. B. apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai bei subjektyviai aprašytais ir įvertintais įvykiais, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo keisti ar naikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.
8. Pabrėžtina, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl S. B. kaltės padarius BK 178 str. 2 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus ši išvada pasikeistų. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, S. B. prašymas apklausti kitą policijos pareigūną atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nors S. B. apeliaciniame skunde neigia padaręs BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, teigdamas, jog nukentėjusysis jam automobilį buvo patikėjęs, t. y. pats jam davė automobilio raktelius, kad jis galėtų perstatyti automobilį iš vienos garažo vietos į kitą, tačiau šių jo argumentų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, todėl jie atmetami ir vertinami išimtinai kaip S. B. pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
10. Nurodomą aplinkybę, jog S. B. nukentėjusysis buvo automobilį patikėjęs paneigia viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. M. parodymai, jog jis S. B. automobiliu naudotis neleido ir nebūtų leidęs, nes žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Tai, kad S. B. siekė svetimą automobilį valdyti kaip savo, o ne tik laikinai juo pasinaudoti ir grąžinti nukentėjusiajam, įrodo įvykio vietoje buvusios policijos pareigūnės A. B. duoti parodymai. Apklausta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoja parodė, kad jai S. B. paklausus kam priklauso jo vairuotas automobilis, šis pasakė, kad automobilis yra jo. Be to, aptariamą aplinkybę patvirtina ir paties apelianto elgesys įvykio metu. S. B. nuvažiavęs nuo kelio vengė pranešti apie šį įvykį, kadangi iš byloje nustatytų duomenų matyti, jog jis pats neskambino nei policijai, nei greitajai medicinos pagalbai, nei tikrajam automobilio savininkui Ž. M.. Apie įvykusį įvykį policijos pareigūnams pranešė byloje liudytoja apklausta R. V.. Taip pat, šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, S. B. jau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taigi puikiai suprato, jog tokie jo veiksmai yra neteisėti ir už tai kyla baudžiamoji atsakomybė.
11. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad S. B. neabejotinai suvokė, jog paima svetimą, nukentėjusiajam Ž. M. priklausantį daiktą – automobilį, numatė, kad šio daikto savininkas neteks, o jis jį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas S. B. veiksmus pagal BK 178 str. 2 d.
Dėl S. B. paskirtos bausmės
12. S. B., skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl BK 178 str. 2 d., 243 str. ir 281¹ str. 1 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų parodymo. BK 178 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų, BK 243 str. – bauda arba areštas, o BK 281¹ str. 1 d. – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas S. B. už BK 178 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 243 str. – 45 parų arešto bausmę, o už BK 281¹ str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Už BK 243 str. ir 281¹ str. 1 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., buvo subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d., ir S. B. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad apylinkės teismas S. B. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nustatė jų dydžius bei subendrino tarpusavyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti S. B. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju S. B. pripažintas kaltu už 2 baigtų tyčinių, vieno nesunkaus, kito apysunkio nusikaltimų padarymą, bei baudžiamojo nusižengimo padarymą. Nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – S. B. BK 178 str. 2 d. ir 281¹ str. 1 d. numatytus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, o BK 178 str. 2 d. ir 243 str. numatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 178 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymo pripažino rizikingą nukentėjusiojo elgesį. Apylinkės teismas tinkamai įvertino S. B. asmenybę, t. y. tai, kad jis ne kartą teistas, taip pat ir už vagystes bei vairavimą išgėrus, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus tik mėnesiui po išėjimo iš įkalinimo įstaigos (2019 m. rugpjūčio 14 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų), baustas administracine tvarka, iš jų ir už vairavimą neturint tam teisės, oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad S. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra tinkamos, jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Šios teismo išvados nekeičia tokie S. B. skundo argumentai, kad jis negalėjo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nes iš jo buvo atimti dokumentai. Byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas būtų kreipęsis į policiją dėl pavogtų asmens tapatybės dokumentų, jų nepateikė ir S. B., todėl pagrindo tokiais jo teiginiais tikėti nėra.
15. Pažymėtina, kad pažeidimų, apylinkės teismui bendrinant S. B. paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 242 str. ir 281¹ str. 1 d., nenustatyta. Tokios už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta.
16. Atsižvelgiant į S. B. asmenybę, jo ankstesnius teistumus bei tai, kad jis naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos mėnesiui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, nėra pagrindo manyti, kad jis yra nepavojingas ir daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, kas yra būtina sąlyga taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą BK 75 str. tvarka, todėl šių nuostatų S. B. atžvilgiu taikyti taip pat nėra jokio pagrindo.
Dėl BK 72 str. nuostatų taikymo
17. S. B. apeliaciniu skundu prašo konfiskuoti jo įvykio metu vairuotą automobilį, o ne jo vertę pinigais. Paaiškina, kad automobilis buvo pirktas iš nelegaliu pajamų, eismo įvykio metu net nebuvo registruotas, neturėjo techninio paso bei draudimo poliso. Šis apelianto prašymas atmetamas.
18. Pagal BK 72 str. 1 d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 d. numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės negalimas.
19. BK 72 str. 5 d. nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio BK 72 str. 4 d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
20. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apeliantas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikalimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo apeliantas nebūtų galėjęs padaryti, todėl ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaip jau minėta, vairuotas automobilis priklauso ne S. B., o Ž. M.. Tą patvirtina byloje esanti, iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateikta, informacija apie kelių transporto priemones. Taip pat iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių akivaizdu, jog Ž. M. nežinojo ir negalėjo žinoti apie su jo automobiliu daromą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė automobilio nekonfiskuoti ir iš S. B. valstybės naudai priteisti šio automobilio vertę atitinkančią sumą. Nagrinėjamu atveju, teisinės reikšmės neturi tai, jog minėtas automobilis galimai neturėjo draudimo poliso, techninio paso, taip pat tai, iš kokių pajamų jis įgytas.
Dėl kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų
21. S. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl gynėjų pasikeitimų jis negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, dėl to jis negalėjo nurodyti daugelio aplinkybių. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Visų pirma pažymėtina, kad nuo gynėjo pasikeitimų nepriklauso kaltinamojo duodamų paaiškinimų turinys. Iš byloje esančių teisiamųjų posėdžių, vykusių apylinkės teisme, protokolų matyti, kad S. B. gavo kvalifikuotą teisinę pagalbą, nusiskundimų dėl to nereiškė, advokato keisti neprašė. Be to, visas jo manymu pirmosios instancijos teisme nenurodytas aplinkybes jis turėjo galimybę pateikti apeliaciniame skunde bei jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
22. Taip pat atmetami ir S. B. teiginiai, susiję su jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu, jog neva joje dalyvavo ne tiek asmenų, kiek nurodyta protokole. Iš byloje esančio S. B. apklausos protokolo specialiojo priedo matyti, kad apeliantas su apklausos protokolu buvo supažindintas bei tą patvirtino savo parašu, jokių pretenzijų dėl jame surašytų duomenų teisingumo nereiškė, neprašė jo papildyti ar pataisyti.
23. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra tikrinamas tik apskųsto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, todėl dėl kitų S. B. apeliacinio skundo teiginių, susijusių su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu bei neva jo privertimu būti garaže, teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.