Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. B., nukentėjusiajam R. K. išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena . (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2015 m. liepos 17 d. apie 14.55 val. Vydūno g. 4, Vilniuje, vairuodama automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį AUDI A4, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat ji, būdama susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. B. teismo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino ir nurodė, kad minėtą dieną ji labai skubėjo į darbo pokalbį, savo automobilį buvo priparkavusi prie parduotuvės priekiu ir išvažinėdama iš aikštelės važiavo atbuline eiga, nepajautė, kad būtų ką nors kliudžiusi, tačiau pastebėjo, kad kažkokia moteris į ją labai keistai žiūri, todėl jis nusprendė sustoti ir apžiūrėti, ar ko nors nekliudė. Priėjusi prie nukentėjusiojo automobilio ji pamatė ant dešinio priekinio sparno kažkokius nešvarumus, nusprendė, kad automobilis tiesiog nešvarus. Į savo automobilį pasižiūrėti jai tokia mintis nekilo. Kadangi galvojo, jog niekam nieko blogo nepadarė, todėl išvažiavo iš aikštelės. Dėl įvykio labai gailisi, mano, kad turėjo pasielgti kitaip, sulaukti nukentėjusiojo, ar paskambinti policijai, kad išsiaiškintų su savininku, ar nieko nenutiko. Vėliau su nukentėjusiuoju susitiko, jam žąlą atlygino. Prašė atsižvelgti į tai, kad ji yra studentė, ketina rašyti mokslinį darbą, mokytis doktorantūroje ir rezidentūroje, darbą derinti su mokslu, šiuo metu yra išlaikoma tėvų, todėl prašė neatimti iš jos teisės vairuoti transporto priemones.

Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad buvo atvykęs į Rimi parduotuvę, esančią Pilaitėje, Vydūno g. Išėjęs iš parduotuvės nepastebėjo apgadinimų ant automobilio, tačiau važiuodamas pamatė raštelį. Raštelyje buvo parašyta, kad „Jūsų automobilio priekinį sparną apgadino Honda markės automobilis“ ir nurodytas jo valstybinis numeris. Perskaitęs raštelį jis apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo ant priekinio dešinio sparno įbrėžimus. Kadangi žinojo, kur tie įbrėžimai yra, juo pamatė iš karto. Automobilis nebuvo plautas, bet ir nebuvo labai nešvarus. Nuo įvykio iki jo pateikimo policijai fotografuoti automobilis plautas nebuvo. G. B. jam žalą atlygino, jai pretenzijų neturi. Apgadinimai ant sparno buvo dažų įbrėžimai, remontuojant automobilį jis buvo tik dažytas, nes skardos pažeidimų nebuvo. Palietus ranka, įbrėžimai jautėsi. Remontas kainavo 220 eurų.

Vertinant G. B. paaiškinimus byloje matyti, kad jos pozicija yra prieštaringa. Paaiškinimuose ji teigia, kad nesuprato, jog kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį, apžiūrėjusi taip pat nesuprato, kad jį apgadino ir dėl to, manydama, kad nebuvo eismo įvykio išvyko iš įvykio vietos. Antra vartus ji nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos, pripažįsta savo kaltę ir prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad ji neprisipažino padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus. Įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. B. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – iš dalies pačio G. B. paaiškinimai, nukentėjusiojo R. K. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 7) bei jo paaiškinimais teisme, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis (b.l. 4), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio D. P. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5,6), rašteliu apie apgadintą automobilį (b.l. 8), vaizdo įrašu (b.l. 9),VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemones (b.l. 10), vaizdo įrašu (b. l. 11), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu (b.l. 13), fotolentelėmis (b.l. 14-17). Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusiojo automobilis stovi aikštelėje prie parduotuvės įėjimo, o G. B. automobilis stovėjo priešingoje aikštelės pusėje. Įraše matosi, kaip G. B. automobilis važiuoja atbuline eiga ir kairės pusės galinius sparnu-bamperiu kliudo nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės priekinį sparną – bamperį. Automobilis kliudęs kitą automobilį stabteli ir iškarto pradeda važiuoti į priekį ir sukti į dešinė išvažinėti iš aikštelės. Pavažiavęs keletą metrų sustoja, po to tęsia judėjimą, pavažiavęs iki pat aikštelės galo prisiparkuoja, iš automobilio išlipa mergina, atbėga tiesiai prie nukentėjusiojo automobilio, tiesiai prie dešinio priekinio sparno, toje vietoje, kur fotolentelėje (b. l. 16) fiksuoti pažeidimai ant nukentėjusiojo automobilio, kelis kartis perbraukia ranka per nukentėjusiojo automobilio paviršių, tada vėl nubėga prie savo automobilio, į sėda į jį ir išvažiuoja iš aikštelės. Iš fotolentelės, darytos prie 2016-07-22 transporto priemonių apžiūros protokolo matyti, kad įbrėžimai ant automobilio priekinio dešinio sparno pakankamai gerai matosi. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad perskaitęs raštelį juos iš karto pamatė, jie buvo juntami perbraukus per tą vietą ranka. Dažų užnešimo ant automobilio nebuvo, buvo tik dažų įbrėžimai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji, pasistačiusi automobilį pakankamai toli nuo nukentėjusiojo automobilio atbėga tiesiai prie dešinio automobilio sparno ir ranka kelis kartus perbraukia būtent per tą vietą, kurioje buvo pažeidimai, t. y. iš jos elgesio matyti, kad ji nesiblaško, ne ieško ant automobilio apgadinimų, o tikslingai prieina prie tos vietos, kurioje jie ir buvo, ją apžiūri iš arti, ir netgi kelis kartus perbraukia ranka. Teismas atmeta kaip nepagrįstus G. B. paaiškinimus, kad jai pasirodė, jog automobilis toje vietoje, kur buvo įbrėžimai yra purvinas, kadangi fotonuotraukose matosi įbrėžimai, o ne purvas, be to, perbraukus ranka per tą vietą, purvas turėjo nusivalyti. Be to, nukentėjęs nurodė, kad automobilis nuo įvykio iki jo fotografavimo policijoje nebuvo plaunamas, taigi, jis buvo panašios būklės kaip iš įvykio metu.

Teismas taip pat vertina neįtikinamais G. B. paaiškinimus, kad ji sustojo ir nuėjo apžiūrėti automobilį tik dėl to, kad pastebėjo kažkokią keistai į ją žiūrinčią moterį. Peržiūrint vaizdo įrašą, paklausus, kur buvo ta keistai į G. B. žiūrėjusi moteris, ji nurodė, kad įraše jos nesimato, ji buvo toje vietoje, kuri yra prie įėjimo į prekybos centrą durų, t. y. ta moteris turėjo stovėti kažkur už nukentėjusiojo automobilio ir dar kairiau. G. B. ją galbūt būtų galėjusi matyti geriausiu atveju tik per kairį veidrodėlį, tačiau ir tai abejotina, nes vaizdą turėjo užstoti nukentėjusiojo automobilis. Be to, nukentėjusioji kontaktavo važiuodama atbula kairiu galinius savo automobilio sparnu, taigi, ji nežiūrėjo į savo kairį veidrodėlį, nes jeigu būtų žiūrėjusi, būtų pastebėjusi nukentėjusiojo automobilį ir išvengusi kontakto. Jeigu ji nepastenėjo gale, kairėje pusėje buvusio nukentėjusiojo automobilio, tuomet kyla klausimas, kokiu būdu ji pastebėjo dar toliau už nuketėjusiojo automobilio buvusią, gana toli stovinčią moterį, ir dar atkreipė dėmesį į tai, kad ji kažkaip keistai žiūri. Juo labiau, kad objektai šoniniame veidrodėlyje atrodo esantys toliau ir mažesni nei iš tikrųjų yra.

Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad G. B. suprato, kad kliudė nukentėjusiojo automobilį, suprato, kad jį apgadino ir būdamas susijusi su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

G. B. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad savo noru atlygino padarytą žąlą ir pripažino eismo įvykio sukėlimo faktą, dėl to nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį: padaryti 2 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, eismo įvykio metu nežymiai apgadinti automobiliai, pažeidimas padarytas parkuojantis automobilių stovėjimo aikštelėje, iš įvykio vietos pasišalino; į pažeidėjos G. B. asmenybę - 23 metų amžiaus, dirbanti, vairavimo stažas nesiekia 5 metų (b.l. 18), į tai, kad ji anksčiau nebausta administracine tvarka (b.l. 2), duomenų apie teistumą nepateikta. Skiriant nuobaudą įvertintina pažeidimo pobūdis – kad padaryta žala yra pakankamai nedidelė – nukentėjusiojo automobiliui padaryta 220 eurų dydžio žala. Pabėgimas nesudarė kliūčių išaiškinti pažeidimą. Taip pat įvertintina pažeidėjos asmenybė – ji pripažino žalos padarymo faktą, savanoriškai ją atlygino, nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos, nėra bausta administracine tvarka, mokosi, dirba, charakterizuojama teigiamai, pažeidimas padarytas ne piktavališkai. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 31, 127,130, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴, 313 str. str.,

nutaria:

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 500 € (penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 500 € (penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.