Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Valatkevičiui, kaltinamųjų gynėjams J. Z. ir Kęstučiui Staniuliui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Alytaus nakvynės namuose, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą 2013-10-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.;

T. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-08-30 pagal LR BK 161 str. 2 d., skirta 6MGL (780 Lt) dydžio bauda;2013-10-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji E. B. ir T. O. 2012 m. rugpjūčio mėn. 9 d., apie 20 val. 00 min., miške, esančiame už AB „Dainava“ pastato, adresu Ulonų g. 16, Alytaus mieste, viešoje vietoje, įžūliais bendrais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent- dėl menkavertės priežasties T. O. prikibo prie J. T. ir sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu į veidą, o E. B. jam sudavė su rankomis keturis smūgius į krūtinės sritį, o J. T. nukritus ant žemės, abu bendrais veiksmais sudavė ne mažiau trijų smūgių kojomis į galvos sritį ir dešinį šoną, tuo padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveiktos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. B. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, parodė, kad jo motina A. B. gyvena palapinėje, kur dažnai ateina nakvoti ir nukentėjusysis, kuris nori būti jam patėviu. Jam nepatiko, kad nukentėjusysis būdavo pas jo motiną, kad jį su T. vadindavo benkartais, o jį- jankeliu. Įvykio dieną jis su T. nuėjo pas mamą ir rado motinos palapinėje girtą nukentėjusįjį, todėl, norėdamas išvyti nukentėjusįjį iš motinos palapinės, kartu su T. ištraukė nukentėjusįjį iš palapinės ir pradėjo ginčytis dėl pasakytų žodžių, o kadangi jis pats buvo išgėręs, dėl pasakytų žodžių jis buvo įpykęs, todėl ir sumušė nukentėjusįjį. Po įvykio jie susitaikė.Dėl savo tokių veiksmų labai gailisi.

Kaltinamasis T. O. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad jo močiutė A. B. gyvena palapinėje. Įvykio dieną jam su E. B. nuėjus pas močiutę, nukentėjusyisis grasinosi, kad padegs močiutės palapinę, nes šį užknisę benkartai (taip nukentėjusyisi adino jį ir E. B.). Užstodamas močiutę ir save, jis su E. B. ištraukė nukentėjusįjį iš palapinės ir jis trenkė nukentėjusiajam per veidą, o kadangi šis buvo girtas, iš karto nukrito. Visų įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena, bet tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Nukentėjusysis J. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-08-09 apie 13 val. 00 min., jis nuėjo pas savo pažįstamą A. B. gyvenančią palapinėje, pastatytoje miške, už UAB „Dainava“ siuvimo fabriko. Apie 20 val. 00 min. į palapinę grįžo A. B. sūnus E. B. ir anūkas vardu T. Jis tuo metu buvo palapinėje. Kažkuris iš jų pakvietė jį išeiti pasikalbėti. Jam išlindus iš palapinės E. B. ir T. pradėjo jį mušti. Nuo suduotų smūgių jis pargriuvo ant žemės, kur jam buvo ir toliau suduoti smūgiai. Jis negali pasakyti, kuris ar E. B., ar T. sudavė smūgius, nes nuo smūgių dengėsi rankomis. Civilinio ieškinio nereikš. ( t.1., b.l. 29-30).

Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena iš miesto į palapinę, kurioje ji gyveno, miške už AB „Dainava“ siuvimo fabriko, grįžo T. O. ir E. B., kurie buvo labai supykę, nes mieste girdėjo kalbas, jog J. T. kalba, jog padegs B. palapinę kartu su visais jos „benkartais“. Grįžę prie palapinės ir sužinoję, jog J. T. miega palapinėje jie abu ištraukė J. T. iš palapinės ir jį sumušė. J. T. buvo neblaivus. Ji matė, kaip smūgį iš galvos į kaktos sritį sudavė T. O., nuo suduoto smūgio J. T. nugriuvo ant žemės, šalia palapinės. Viskas vyko šalia palapinės, ji tuo metu buvo prie laužo. J. T. nugriuvus T. O. sudavė smūgius kojomis. Prie T. O. buvo ir E. B., tačiau ji nematė ar jis sudavė smūgius J. T.. Iš miesto T. O. ir E. B. grįžo neblaivūs. ( b.l.47-48, 49-50).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesį jis su savo motina A. B. gyveno miške, už AB „Dainava“ siuvimo fabriko, palapinėje. Pas juos dažnai lankydavosi ir J. T.. Dabar jau tikslios datos nepamena, jam motina A. B. pasakė, jog E. B. ir T. O. sumušė J. T., jam paklausus dėl ko įvyko konfliktas, mama pasakė, kad J. T. E. B. ir T. O. išvadino „benkartais“ ir pagrasino sudeginti palapinę. Kadangi jis pats konflikto nematė, jame nedalyvavo, todėl daugiau nieko paaiškinti negali. ( b.l.53-54).

2012-08-10 Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iš greitosios pagalbos stoties gautas telefoninis pranešimas, kad į priėmimo skyrių buvo pristatytas girtas J. T. su daugybiniais šonkaulių lūžimais (b.l. 4).

2012-08-24 Specialisto išvadoje Nr. G806/12(06) konstatuota, jog J. T. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatinio voko-skruosto srityje, dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, lydimi oro ir skysčio kaupimosi pleuros ertmėje dešinės pusės VII-VIII-IX šonkaulių lūžimai, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės šonkaulių lūžimo bei nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatinio voko – skruosto srityje, dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva karės akies obuolio junginėje, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 10-13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų E. B. ir T. O. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu atitinka BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius, nes kaltinamieji savo santykiams su nukentėjusiuoju aiškintis pasirinko viešąja tvarką ir būdą, t.y. prie Dainavos siuvimo fabriko esančiame miškelyje, kur bet kuriuo momentu galėjo pasirodyti žmonės, ir iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, kurio metu nukentėjusiajam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata.

Bausmės skyrimo klausimai.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, kurie reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. B. teistas 2013-10-08 pagal BK 178 str. 2 d. už nusikalstamą veiką, padarytą 2012-09-04, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė 2012-08-09 ir iki šio nuosprendžio priėmimo, t.y. būdamas neteistas, todėl laikytina, kad šias nusikalstamas veikas - 2 tyčinius nesunkius nusikaltimus jis padarė pirmą kartą ir teisiamas taip pat pirmą kartą.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka (T.14., b.l. 84-87), įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų įskaitą su diagnoze „Psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.1., b.l. 88), nevedęs, niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas šeimyniniais ryšiais, darbo biržoje nesiregistruoja.

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad šių nusikalstamų veikų padarymui turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, nes jis, pats būdamas girtas, grasinosi padegti kaltinamojo motinos palapinę, kaltinamąjį skaudino įžeidžiančiais žodžiais. Kad nukentėjusysis jaučią kaltę prieš kaltinamąjį, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis dar ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis nereikš civilinio ieškinio, jo nepareiškė ir bylos nagrinėjimo metu.

Vertintinos ir pačių veikų padarymo aplinkybės –iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos sprendžiant problemas dėl jam artimo žmogaus- motinos santykių su pas ją gyvenančiu asmeniui- nukentėjusiuoju, todėl veikos buvo padarytos iš asmeninių paskatų, įskaudinus kaltinamąjį ir kilus grėsmei jo artimam žmogui- motinai.

Vertintina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra susitaikęs su nukentėjusiuoju, kritiškai vertina savo veiksmus.

Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės apribojimo bausmės rūšys, mažesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiui, kurios, įvertinus visas aplinkybes, yra tinkamos bausmės kaltinamajam, taip pat skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir neatlygintinai per 5 mėnesius išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinaisi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t.1., b.l. 71)..

Kaltinamasis T. O. praeityje teistas du kartus, tačiau antrą kartą buvo nuteistas 2013-10-08 pagal BK 178 str. 1 d. o šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė iki 2013-10--08 nuosprendžio priėmimo, todėl laikytina, kad už šias nusikalstamas veikas - 2 tyčinius nesunkius nusikaltimus jis teisiamas antrą kartą.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b.l. 141-142), į psichiatrinio kabineto įskaitą neįrašytas ( b.l. 144).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad šių nusikalstamų veikų padarymui turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, nes jis, pats būdamas girtas, grasinosi padegti kaltinamojo močiutės palapinę, kaltinamąjį skaudino įžeidžiančiais žodžiais. Kad nukentėjusysis jaučia kaltę prieš kaltinamąjį, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis nereiškė civilinio ieškinio.

Vertintinos ir pačių veikų padarymo aplinkybės –iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos sprendžiant problemas dėl jam artimo žmogaus- močiutės santykių su pas ją gyvenančiu asmeniui- nukentėjusiuoju, todėl veikos buvo padarytos ne iš chuliganiškų paskatų, bet iš asmeninių, įskaudinus kaltinamąjį ir kilus grėsmei jo artimam žmogui- močiutei.

Vertintina ir tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus.

Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

T. O. yra jauno amžiaus, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Vertintina ir tai, kad T. O. yra sumokėjęs baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. O. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės apribojimo bausmės rūšys, artimos ir didesnės už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, kurios, įvertinus visas aplinkybes, yra tinkamos bausmės kaltinamajam, taip pat skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba ar tęsti registraciją darbo biržoje, ir neatlygintinai per 5 mėnesius išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinaisi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam T. O. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t.1., b.l. 129).

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo J. T. gydymą pareiškė civilinį ieškinį (b.l.38-39) dėl 8877,78 Lt. žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, kurias jie privalo atlyginti solidariai (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str.1d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1d., 307 str. 1d.,

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir E. B. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu E. B. paskirtą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p., įpareigoti E. B. per bausmės atlikimo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje ir pradėti dirbti, bei neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir T. O. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu T. O. paskirtą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p., įpareigoti T. O. per bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje ir neatlygintinai per 5 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. O. palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš E. B. ir T. O. 8.877,78 Lt. (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus, 78 ct.) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti E. B. ir T. O., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).