Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas T. J. surašytas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 1 d., 14.10 val., Kaune, Laisvė al. 92, jis, būdamas meninės akcijos organizatorius, vykdė akciją neinformavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus. Šiais savo veiksmais T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 str. 1 d., 11 str., o jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad apskritai neorganizavo 2015 m. rugsėjo 1 d. 14.10 val. prasidėjusio renginio, t.y. tokio renginio, kuriam būtų taikomi LR Susirinkimų įstatymo reikalavimai. Meninio renginio dalyviai dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (toliau - ir VDU) Rugsėjo 1-osios šventėje. Meninio renginio metu buvo galima „laimės“ ratu išsukti savo ateities užsiėmimą, ir tai buvo pramoginis veiksmas, siekiantis atkreipti dėmesį į darbo ir užimtumo problemas Lietuvoje. Pripažino, kad šiam tikslui VDU Rugsėjo 1-osios šventė nebuvo skirta. Jis ir prie jo tikslo prisijungę kiti studentai, išsiskyrė iš bendro renginio savo išore, t.y. apranga, taip pat skleidžiama idėja. Teigė, kad menine akcija siekė ne tik paminėti rugsėjo 1-ąją, ir kad šios dienos paminėjimas gali būti įvairus, tvirtindamas, kad idėjų skleidimas nėra būtinai apibrėžiamas įstatymu, jeigu ją skleisti susirenka žmonės tam tikroje šventėje. Toje šventėje buvę studentai su VDU vėliavėlėmis, atliko politinį veiksmą. Jie skleidė universiteto bendruomenės idėjas, o jų bendra nuotrauka atsidūrė internete, ir tai buvo bendra universiteto viešinimo idėja. Taip pat ir jie skleidė idėjas, kurios tiesiog buvo kitokios negu daugumos renginyje stovėjusių studentų. Teigė, kad VDU renginys, kuriam buvo išduotas renginio pažymėjimas, buvo skirtas pažymėti rugsėjo 1-ąją, tuo tarpu jis su bendraminčiais to renginio metu norėjo atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo komercializaciją. Organizuodami šią meninę akciją turėjo būgnų, transparantų ir ratą, todėl, nenorėdami trukdyti šventės, stovėjo atokiau, susirinkusių studentų pakraštyje. Būgnais mušė prieš prasidedant viešoms kalboms. Teigė, jog nemano turėjęs su VDU renginio organizatoriais suderinti meninės akcijos veiksmų, tvirtindamas, kad kaip ir kiti studentai, buvo bendro renginio dalyviu. Su prie jo ir kitų akcijos dalyvių priėjusiais policijos pareigūnais kalbėjosi apie 10 minučių, bandydamas įtikinti, kad jie yra VDU Rugsėjo 1 – osios renginio dalyviai. Pareigūnams nenusileidžiant ir teigiant, kad universiteto rektorius jiems pasakęs, jog šie nėra šventės dalis, nuėjo į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kur pateikė pranešimą dėl organizuojamos akcijos, kuri bus vykdoma iki 17 val. Tokį laiką nurodė, nes policijos pareigūnai jiems sutrukdė dalyvauti bendrame renginyje, nors ketino savo akciją derinti su bendro renginio laiku ir baigti apie 15 val.

Liudytojas J. A. parodė, kad prieš prasidedant renginiui apie 14.10 – 14.15 val. prie jo priėjo policijos pareigūnai ir paklausė, ar Vytauto Didžiojo universitetas yra akcijos organizatorius, į ką jis atsakė, kad universitetas nėra šios akcijos organizatorius. Pareigūnai nesiteiravo, ar akciją organizuojantys studentai yra eisenos dalis. Tvirtino, kad rengiant rugsėjo 1 – osios paminėjimą akcentuojama šventinė jos dalis, tačiau iš esmės šventės išraiška nėra reglamentuojama. Įvairūs fakultetai dalyvauja su savo vėliavomis ir balionais, prie eisenos neretai prisijungia ir moksleiviai, todėl galima būtų laikyti, kad tai buvo eisenos dalis, nes nemano, jog buvo organizuota kažkokia akcija. Mušamų būgnų negirdėjo, bent tuo metu, kai kalbėjo su pareigūnais ar ruošėsi renginiui. Taip pat pripažino, kad negalėtų pasakyti, jog meninę akciją organizavusių studentų veiksmai atitiko VDU scenarijų, nors jie renginiui kaip ir netrukdė.

Liudytoja L. A. parodė, kad dirba VDU Marketingo ir komunikacijos tarnybos vyresniąja specialiste. Įprastai, likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 1 – osios, derinama su Kauno miesto savivaldybe dėl renginio, prašoma leidimo. Parengiamas preliminarus scenarijus, kuriame numatoma renginio eiga, kuri aptariama Marketingo ir komunikacijos tarnyboje, taip pat su universiteto administracija, rektoriumi, prorektoriais. Tokia eisena, kokia vyko šiemet, organizuojama nebe pirmi metai. Teigė, kad renginio scenarijuje nebuvo numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizuota akcija, kurioje turėjo būti reiškiamos idėjos prieš mokslo komercializaciją, apie tokią akciją ji nežinojusi. Kauno miesto savivaldybei, prašant leidimo renginiui, scenarijus nebuvo pateiktas, o jo sutrumpintas variantas paskelbtas universiteto tinklapyje, taip pat iškabintas skelbimų lentose. Pagal scenarijų buvo numatyta eisena. Sveikinimo žodžius turėjo sakyti Kauno miesto vicemeras, universiteto rektorius, padedamos gėlės prie Vytauto Didžiojo paminklo ir studentai fakultetais turėjo judėti į universiteto didžiąją salę. Scenarijus nebuvo patvirtintas atsakingų asmenų parašu. Teikiant paraišką savivaldybėje, dalyvių sąrašas nebuvo nurodytas, tačiau kviečiami buvo visi universiteto bendruomenės nariai, labiausiai orientuojantis į pirmakursius. Eisena nebuvo uždara ir joje galėjo dalyvauti visi norintys, o jos tikslas buvo tiesiog palaikyti universiteto tradiciją. Pačiame renginyje fakultetai turėjo savo vėliavas su VDU logotipu, o studentai – analogiškas popierines vėliavėles. Eisenoje studentai rikiavosi būtent prie savo fakulteto. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį su kitų asmenų grupe pastebėjo, nes jie išsiskyrė iš visų renginio dalyvių savo atributika, apranga su savo logotipu, juodomis vėliavomis. Taip pat jie grojo būgnais ar kitokiais mušamaisiais instrumentais. Jos įsitikinimu, ši grupė turėjo ir norėjo skleisti kitas idėjas, nei VDU eisenos organizatoriai. Apie šią grupę policijai nepranešė. Jos įsitikinimu, akcijos dalyviai turėjo informuoti renginio organizatorius, ir jei jie tai būtų padarę, tikėtina, šiandien nereikėtų būti teisme, tvirtindama, kad Rugsėjo 1 –osios šventė buvo nei laikas nei vieta akcijai organizuoti.

Liudytoja J. Š. parodė, kad dirba VDU Marketingo ir komunikacijos tarnybos direktore ir buvo atsakinga už Rugsėjo 1 – osios renginį. Pati prie Vytauto Didžiojo paminklo nebuvo. Nurodė, kad sudaromas pakankamai detalus renginio scenarijus, t.y. universiteto šventinė programa, pradedant susitikimais fakultetuose ir baigiant švente didžiojoje salėje. Eisenoje galėjo dalyvauti ne tik universiteto bendruomenės nariai, bet ir kiti asmenys. Jokie specialūs reikalavimai išvaizdai, atributikai ir pan., nebuvo nustatyti. Teigė, kad eisenos tikslas buvo pažymėti mokslo ir žinių dieną ir atšvęsti mokslo metų pradžią. Jos metu nebuvo ketinama kalbėti apie kažkokias problemas, bet akcentuojama pati šventė ir šventinė nuotaika. Renginio metu šventės dalyvis turėjo dalintis aukštojo švietimo bei universiteto idėja. Pripažino, kad neturėjo jokios informacijos, jog renginio metu kai kurie studentai ketina reikšti savo su aukštuoju mokslu susijusias idėjas. Apie tokias iniciatyvas girdėjo po renginio, nurodydama, kad su renginio organizatoriais iš anksto jos nebuvo suderintos.

Liudytojas T. J. parodė, kad dirba Viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus specialistu ir jo skyriaus viena iš pagrindinių užduočių – organizuoti policijos pajėgų darbą masinių renginių metu užtikrinant viešąją tvarką. Todėl žinodamas apie prie Vytauto Didžiojo paminklo vyksiantį didelį renginį, apie 13 val. ten nuvyko. Taip pat telefonu buvo gauta informacija iš Viešosios tvarkos valdybos viršininko R. S. apie tai, kad prie savivaldybės gali vykti ir nesankcionuotas renginys. Pagal VDU išduotą renginio pažymėjimą buvo numatyta eisena nuo Vytauto Didžiojo paminklo iki universiteto, kuri turėjo prasidėti apie 14.30 val. Apie 14.10 val. buvo pastebėta grupė jaunuolių, kurie išsiskyrė iš bendros besirenkančios minios tuo, jog buvo apsirengę besiskiriančiais marškinėliais, turėjo stilizuotą „laimės“ ratą ir kvietė jį sukti, grojo būgnais. Tuo metu prie paminklo jau buvo apie 200 žmonių, o minėta grupė jaunuolių laikėsi minios pakraštyje. Jis su kita pareigūne priėjo prie jų ir pasiteiravo, kokiu tikslu jie susirinko ir koks jų akcijos tikslas, į ką šie atsakė, jog yra VDU studentai ir dalyvauja bendrame renginyje. Teigė, kad susidarė įspūdis, jog grupė jaunuolių buvo susirinkusi prieš kažką protestuoti ir kad jų pažiūros yra prieš kažką nukreiptos, galbūt ir prieš universitetą, juo labiau, kad kalbantis su jaunuoliais buvo minima, jog organizuojama akcija prieš VDU studijų komercializaciją, ir aktyviai reiškėsi jau 14.10 val., nors renginys turėjo prasidėti 14.30 val., todėl suabejojo, ar šie yra VDU renginio dalyviai. Tuomet pradėjo ieškoti už renginį atsakingų asmenų ir buvo nukreiptas link rektoriaus. Priėjęs prie rektoriaus J. A. jo paklausė, ar ta studentų grupės akcija yra numatyta kaip renginio bendra dalis. Į tai universiteto rektorius atsakė, kad apie šią renginio dalį nieko nežino ir scenarijuje jos nėra. Iš to padarė išvadą, kad tai yra atskiras renginys, todėl sugrįžo prie tų studentų ir pareikalavo nutraukti veiksmus, t.y. būgnų mušimą ir kt., išaiškino atsakomybę už LR Susirinkimų įstatymo pažeidimus bei paminėjo, jog šie gali nueiti į savivaldybės administraciją ir pranešti apie organizuojamą renginį. Keli šios grupės studentai nuėjo į savivaldybę ir netrukus grįžo su pranešimo apie renginį kopija bei tęsė tai, ką pradėjo. Vėliau akcija buvo vykdoma iki 16.45 val. Studentų skvere. Parodė, kad organizuojant akciją viešosios tvarkos pažeidimų nebuvo užfiksuota, taip pat savo kalbomis, plakatais, šūkiais ir kitomis priemonėmis ar veiksmais nekurstė pažeisti įstatymų, dorovės, moralės ar etikos normų, neatliko jokių kitų įstatymais uždraustų veiksmų, išskyrus tai, kad apie akciją nebuvo pranešę savivaldybės administracijai.

Liudytojas N. B. parodė, kad kartu su pareigūnu T. J. vyko prie Vytauto Didžiojo paminklo, prie kurio turėjo vykti VDU renginys. Atvykus gerokai prieš renginį, iš Viešosios tvarkos valdybos viršininko R. S. buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad prie miesto savivaldybės gali būti nesankcionuota akcija. Būdami Laisvės alėjoje matė besirenkančius, kaip suprato, į renginį, studentus, tačiau atokiau pamatė besibūriuojančią grupelę asmenų, kurie vilkėjo marškinėliais su užrašu „Moxlas“, jie buvo pasistatę ratą bei pradėjo kalbinti praeivius, kviesdami jį sukti, mušė būgnais. Savivaldybės administracijos renginiui išduotame pažymėjime buvo nurodyta, kad prie Vytauto Didžiojo paminklo planuojama foto sesija ir eisena, todėl kilus klausimams, priėjo prie minėtų jaunuolių pasiteirauti apie tai, ką šie organizuoja, nes renginys turėjo prasidėti 14.30 val., tačiau jie aktyviai veikė jau 14.10 val. Jaunuoliai atsakė, kad jie dalyvauja VDU Rugsėjo 1 – osios šventėje ir organizuoja akciją, nukreiptą prieš studijų komercializaciją. Tuomet kartu su T. J. priėjo prie VDU rektoriaus. Kolegai kalbantis, ji stovėjo šalia ir girdėjo kaip J. J. rektoriaus pasiteiravo, ar studentų vykdoma akcija yra organizuojamo renginio dalis, į ką buvo atsakyta, kad tai nėra organizuojamos šventės dalis. Grįžo prie studentų, ketindami jiems išaiškinti atsakomybę dėl LR Susirinkimų įstatymo pažeidimų ir paaiškinti, ką šie turėtų daryti, kad galėtų tęsti savo akciją. Net ir tuo metu, kai buvo bandoma pasiaiškinti, mušti būgnais studentai nesiliovė, taip pat toliau buvo sukamas ratas. Netrukus, vienas iš akcijos dalyvių, su kuriuo daugiausiai bendravo, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kartu su kitu dalyvavusiu asmeniu, nuėjo į savivaldybę. Nurodė, kad prie jų buvo priėjusios VDU renginio dalyvės, reikšdamos pretenzijas dėl akcijos dalyvių, nes anot jų, jos nori turėti gražią šventės nuotrauką, o šie tam trukdysią. Pasibaigus renginio daliai prie paminklo, visa eisena pajudėjo link VDU. Akcijos dalyviai tęsė savo veiklą Studentų skvere jau po to, kai apie ją informavo savivaldybės administraciją.

Liudytojas R. S. parodė, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas. Patvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 1 – ąją dieną skambino pareigūnams telefonu, norėdamas juos informuoti apie iš savivaldybės administracijos tarp 12.00 val. ir 13.30 val. taip pat telefonu gautą pranešimą, jog vykstant VDU renginiui, kuriam išduotas pažymėjimas, gali rinktis kiti studentai nesankcionuotai akcijai. Pranešime nebuvo nurodyta, kad kyla grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui, tiesiog pareigūnams buvo nurodyta atkreipti dėmesį ar kito renginio dalyviai turi jam leidimą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti šie duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015-09-01 pagal iš anksto gautą informaciją pareigūnai nuvyko prie Laisvės al. esančio Vytauto Didžiojo paminklo, kur turėjo vykti nesankcionuota protesto akcija. Apie 14.00 val. VDU studentai ir dėstytojai rinkosi į iš anksto numatytą Rugsėjo 1-osios renginį, taip pat apie 14.00 val. prie Laisvės al. 92 esančio pastato susirinko 12-15 asmenų, kurie mušė būgnais, buvo įrengę stilizuotą loterijos ratą bei apsirengę marškinėliais, su užrašu „Moxlas“, rankose laikė plakatus bei transparantus su užrašu „Aukštasis moxlas. Apie viską pagalvota“, su kuriais vaikščiojo tarp šventiniame renginyje susirinkusių studentų, fotografavosi. Minėtų asmenų pasiteiravus ar ši akcija yra suderinta su savivaldybe, jie informavo, jog yra VDU studentai ir dalyvauja bendrame Rugsėjo 1-osios renginyje, o jų pilietinė protesto akcija yra nukreipta prieš VDU studijų komercializaciją. Asmeniškai pasiteiravus renginį vedusio VDU rektoriaus J. A., šis paaiškino, kad minėta studentų akcija nėra numatyta šventės scenarijuje ir nėra bendro renginio dalis, o mušamų būgnų garsas gali trukdyti pasisakantiems renginio metu. Protesto akcijos dalyvių buvo paprašyta savo veiksmais netrukdyti šventiniam renginiui, o akcijos dalyviai buvo informuoti, jog savo akcijos jie nėra suderinę su savivaldybe, ar savivaldybės jokiu kitu būdu apie renginį informavę, kaip numato Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas. Po kiek laiko asmenys liovėsi mušti būgnu, loterijos ratą nunešė atokiau, o du iš jų nuėjo į savivaldybės priimamąjį bei parašė prašymą renginiui organizuoti. Nuo 14.45 val. asmenys savo protesto akciją tęsė, kaip buvo nurodę savivaldybei pateiktame prašyme, o apie 15.00 val. dalyviai persikėlė į Studentų skverą, 16.45 akcija buvo baigta. Asmenys protesto akciją vykdė nuo 14.10 iki įsikišant policijos pareigūnams (b. l. 3), T. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad Rugsėjo 1-ąją dalis VDU studentų su bičiuliais, kurių absoliuti dauguma taip pat studentai, dalyvaudami šventiniame renginyje, planavo jį paįvairinti menine-socialine akcija, kurios metu norėta atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo suprekinimo ir darbo rinkos problemas Lietuvoje. Policijos pareigūnams pareikalavus išsiskirstyti, nes yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatytas, T. J. ir J. K. nuėjo į Kauno m. savivaldybę ir raštu informavo apie susirinkimą (b. l. 4, 5), straipsnis „Taikią akciją norėjo užčiaupti policija“ (b. l. 6-9), Kauno miesto savivaldybės administracijos renginio organizavimo Kauno viešosiose vietose pažymėjimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. nuo 14.30 iki 15.00 vyks eisena maršrutu nuo Vytauto Didžiojo paminklo iki VDU centrinių rūmų (b. l. 10), T. J. prašymas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo 1 d., žmonių grupė iki 5 asmenų surengs meninę akciją, kurios metu praeiviai galės sukti „laimės ratą“. Tai pramoginis veiksmas, siekiantis atkreipti žmonių dėmesį į darbo ir užimtumo problemas Lietuvoje. Prašyme T. J. nurodė, kad akcija prasidės 2015-09-01 14.45 val., baigsis 17.00 val. Renginio vieta – Kaunas, Laisvės al., prie Vytauto Didžiojo paminklo, o nuo 15.00 val. prie Studentų skvero (b. l. 11), raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 12), L. Ž., G. P., Rasos M. P. elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad pranešimas apie organizuojamą meninę akciją rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo įregistruotas 2015-09-01 14.40 val. (b. l. 14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 17), nuotraukos (b. l. 22, 23, 57-61), Vytauto Didžiojo universiteto Rugsėjo 1 – osios šventės scenarijus, iš kurio matyti, kad jame nėra numatyta akcija skirta aukštojo mokslo problemoms atskleisti (b. l. 51), VDU Marketingo ir komunikacijos tarnybos vyresniosios specialistės L. A. prašymas leisti organizuoti renginį, kuriame nurodoma, kad prie Vytauto Didžiojo paminklo bus daroma nuotrauka ir žygiuojama nuo paminklo iki VDU (b. l. 53, 54).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Susirinkimų laisvė - tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje. Be to, Konstitucijos 36 straipsnyje ne tik yra įtvirtinta piliečių laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, bet ir suformuluoti susirinkimų laisvės įgyvendinimo teisinio reguliavimo pagrindai, užtikrinama galimybė įgyvendinti šią laisvę nepažeidžiant kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių. Tai suponuoja tam tikras teisinių santykių, susijusių su susirinkimų organizavimu ir vedimu, subjektų - ir susirinkimo organizatorių, ir institucijų ar pareigūnų, priimančių sprendimus dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, - teises bei pareigas. Viena vertus, susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą. Jei nebūtų šių teisių, netektų prasmės pati susirinkimų laisvė. Drauge susirinkimų organizatoriai privalo imtis priemonių, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje, nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Taip pat tvirtinama, kad reguliuodamas Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtintą piliečių laisvės rinktis tik be ginklo ir tik į taikius susirinkimus įgyvendinimą, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti šios laisvės įgyvendinimo tvarką, tačiau jokiu būdu nepaneigdamas pačios susirinkimų laisvės esmės (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas). Taigi, asmenys, siekiantys pasinaudoti teise rinktis į taikius susirinkimus, turi paisyti įstatymų leidėjo nustatytų šios teisės įgyvendinimo sąlygų, nepažeisti viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš to taip pat seka, kad šia teise asmenys turi naudotis sąžiningai bei atsakingai, laikydamiesi geros moralės ir dorovės nuostatų, gerbdami kitų asmenų teises ir laisves.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją nustato Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. susirinkimu pripažįstamas taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Iš LR Susirinkimų įstatymo 6 str. 1 d., kurias kaltinamas pažeidęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, matyti, kad susirinkimo organizatoriams nustatyta pareiga laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. To pakanka tam, kad susirinkimas būtų pripažintas organizuojamu nepažeidžiant nustatytos tvarkos, kurios nesilaikant atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 188⁷ str. 1 d., t.y. už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą.

Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. 2015 m. rugsėjo 1 d. organizuota meninė akcija buvo skirta jo ir jo bendraminčių pažiūroms bei nuomonei viešai reikšti apie negatyvius aukštajame moksle vykstančius procesus, susijusius su aukštojo mokslo komercializacija, todėl ji pripažintina susirinkimu Įstatymo prasme. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kuriais jis teigė, kad savo veiksmais, t.y. organizuojamu „laimės“ rato sukimu su galimybe „išsukti“ ateities profesiją, būgnu mušimu, transparantais su užrašu „Moxlas, apie viską pagalvota“, matomu taip pat ant akcijos dalyvių dėvimų marškinėlių, siekė atkreipti dėmesį aukštojo mokslo suprekinimą, policijos pareigūnų T. J. bei N. B., taip pat ir liudytojos L. A., kurie tvirtino, kad grupė jaunuolių dėvėjo išsiskiriančius marškinėlius, mušdami būgnais ragino sukti „laimės“ ratą, parodymais, fotonuotraukomis bei kitais bylos duomenimis. Teismui nekyla abejonių, jog tokiu būdu buvo siekiama viešai reikšti gan kritišką nuomonę ir požiūrį į aukštojo mokslo aktualijas, parodyti jo problemas. Atsižvelgiant į tai, kad akcijoje dalyvavo ne daugiau kaip 15 asmenų, konstatuotina, kad jos organizatoriai turėjo pareigą informuoti apie ją Įstatyme įvardintas vietos savivaldas institucijas, pateikdami laisvos formos pranešimą. Ką, beje, jie vėliau, paakinti policijos pareigūnų, ir padarė (b. l. 11).

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad buvo Vytauto Didžiojo universiteto organizuotos Rugsėjo 1 – osios šventės dalyvis, o organizuota akcija – renginio, kuriam buvo išduotas pažymėjimas, dalis. Teismas tokius jo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes to nepatvirtina jokie kiti teismo surinkti ir ištirti įrodymai. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad akcijos dalyviai pasinaudojo VDU organizuotu Rugsėjo 1 – osios šventės renginiu savo idėjoms reikšti, o ne buvo jo dalimi.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 20 d. išdavė Renginio organizavimo Kauno viešose vietose pažymėjimą Nr. 69-11-206 (b. l. 10), iš kurio matyti, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. nuo 14.30 val. iki 15.00 val., Vytauto Didžiojo universitetas organizavo Rugsėjo 1 – osios šventinę eiseną (fotosesiją Laisvės al. prie Vytauto Didžiojo paminklo ir eiseną). Pažymėjime už renginį atsakingais asmenimis nurodytos L. A. ir J. Š.. Teismo posėdžio metu už šį renginį atsakingos Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojos tvirtino, kad apie studentų organizuojamą akciją joms nebuvo žinoma ir akcijos dalyvių dalyvavimo ypatumai universiteto organizuojamame renginyje nebuvo suderinti, taip pat teigdamos, jog buvo parengtas pakankamai detalus šventės scenarijus, kuriame nebuvo numatyta kokiu nors būdu kalbėti apie aukštojo mokslo problemas. Be to, L. A. teigė, kad jos, kaip renginio organizatorės nuomone, šiai akcijai buvo pasirinkta netinkama vieta ir laikas.

Iškilmingos Vytauto Didžiojo universiteto mokslo metų pradžios šventės scenarijus rodo, kad minint Rugsėjo 1 – ąją buvo rengiama šventė prie Vytauto Didžiojo paminklo. Jame nurodoma, kad 14.25 val. lenteles su fakultetų pavadinimais ir fakultetų vėliavas laikantys savanoriai sustoja aplink Vytauto Didžiojo paminklą. Prie pat paminklo (veidu į Laisvės al.) sustoja Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Kauno ir universiteto vėliavas laikantys vaikinai (prie jų stos rektorius, prorektoriai). 14.30 val. renginio pradžia ir jo vedėjas pasveikina visus susirinkusius su naujų mokslo metų pradžia. Po to padedamos gėlės prie paminklo, rektorius taria sveikinimo žodį, 14.40 val. sveikinimo žodis suteikiamas vicemerui. 14.45 val. kviečiama pozuoti bendrai nuotraukai, prašoma pakelti vėliavėles, šypsotis ir džiaugtis nuostabia akimirka. 14.50 val. Laisvės alėja ateina „Ąžuolyno“ pučiamųjų orkestras, kviečiama eisenai. Eisenos tvarka: pirmiausiai nuo scenos nueina dalyviai su keturiomis pagrindinėmis vėliavomis, už jų eina rektorius, rektorato, tarybos, senato nariai (su togomis), universiteto padalinių darbuotojai, užsienio studentai, fakultetai, Botanikos sodas, Rasos gimnazija ir vis kiti. 14.50-15.00 val. eisena ateina į VDU Didžiąją salę (b. l. 51). Taigi, akivaizdu, kad šventės organizatoriai pakankamai detaliai numatė šventės eigą su joje naudojama atributika ir kt., tačiau akcija, atkreipianti dėmesį į aukštojo mokslo problemas, nebuvo numatyta.

Tai, kad grupė jaunuolių, dalyvaudami VDU organizuotame renginyje turėjo savarankišką ir besiskiriančią nuo bendros, idėją, kurią siekė skleisti, patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes teigė, kad meninės akcijos, kaip jis įvardino, metu, skleidė idėjas, kurios tiesiog buvo kitokios negu daugumos renginyje stovėjusių studentų ir norėjo parodyti, jog šią šventę galima švęsti kitaip. Savo skleidžiamos idėjos išskirtinumą jie pabrėžė dėvėdami išskirtinius marškinėlius su užrašais, turėdami idėją atspindinčius transparantus, mušdami būgnus ir kviesdami sukti „laimės“ ratą. Būtent šie veiksmai bei jų išvaizda, atkreipė renginio metu viešąją tvarką ketinusių stebėti policijos pareigūnų dėmesį, nes anot jų, akcijos dalyviai akivaizdžiai išsiskyrė iš kitų renginio dalyvių. Kaip patvirtino policijos pareigūnai T. J. ir N. B., kilus abejonei, ar akcijos dalyviai yra renginio, kurį organizavo Vytauto Didžiojo universitetas ir kuriam buvo išduotas renginio pažymėjimas, kreipėsi į atsakingus asmenis. Trumpo pokalbio su rektoriumi J. A. metu, jie įsitikino, kad ši akcija nėra renginio dalis, nes ji, anot rektoriaus, nebuvo numatyta scenarijuje, todėl grįžę prie studentų pasiūlė dėl akcijos kreiptis į savivaldybės administraciją arba ją nutraukti. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų R. J. ir N. B. parodymais, nes jie nuoseklūs, išsamūs, logiški bei neprieštaringi bei iš esmės analogiškai patvirtina tas aplinkybes, kurios buvo užfiksuotas iš karto po įvykio jų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, siektų jį melagingai apkalbėti ar kitaip jam pakenkti, todėl teismas jų parodymus laiko patikimais. Šios aplinkybės, t.y., kad studentų organizuota meninė akcija, nukreipta prieš studijų komercializaciją, nebuvo VDU Rugsėjo 1 – osios renginio dalis, nepaneigia ir universiteto rektoriaus J. A. parodymai, kuriais teismas remiasi tik iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad jo parodymai buvo duoti jam dalyvaujant teismo posėdyje nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Liudytojas pripažino, kad policijos pareigūnai buvo prie jo priėję dar neprasidėjus renginiui, tačiau paklausė jo, ar universitetas organizuoja šią akciją, į ką jis atsakė, kad universitetas nėra akcijos organizatorius. Liudytojo J. A. tvirtinimą, kad jo atsakymas pareigūnams nereiškia, jog akciją organizavę studentai nebuvo renginio dalis, teismas vertina ne kaip faktinę aplinkybę, bet pareigūnams pateikto atsakymo interpretaciją. Jei tai, kas vyko prie Vytauto Didžiojo paminklo buvo organizuota Vytauto Didžiojo universiteto, tačiau čia pat vykusios akcijos universitetas neorganizavo, tuomet galima daryti išvadą, kad ši akcija nebuvo VDU organizuoto renginio dalis. Juo labiau, kad tuo metu rektorius J. A. policijos pareigūnams netvirtino, jog nepaisant to, kad akcija nėra organizuojama universiteto, jos dalyviai yra universiteto studentai ir laikytini renginio dalimi. Beje, J. A. teigė, jog negalėtų patvirtinti, jog studentų veiksmai atitiko universiteto šventinio renginio scenarijų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. įvardintą meninę akciją vertinti kaip savarankišką renginį leidžia ir renginių trukmės neatitiktis. Minėta, jog universiteto organizuoto renginio, kuriam buvo išduotas pažymėjimas, trukmė buvo numatyta nuo 14.30 val. iki 15.00 val. Tuo tarpu T. J., pateikdamas laisvos formos pranešimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nurodė, kad organizuojama akcija prasidės 14.45 val. ir baigsis 17.00 val. Tokiu būdu, meninė akcija turėjo trukti net 2 val. ilgiau nei renginys, kuriam buvo išduotas Renginio pažymėjimas. Taigi, jei kaip teigė T. J., meninė akcija buvo VDU renginio dalis, tuomet visiškai nesuprantama, kodėl teikiant pranešimą savivaldybės administracijai, buvo nurodyta net 2 val. ilgesnė, nei universiteto Rugsėjo 1 – osios šventė, akcijos trukmė. T. J. aiškindamas šią aplinkybę, teigė, kad ilgesnį akcijos laiką nurodė, nes policijos pareigūnai sukliudė jiems dalyvauti VDU renginyje. Tačiau kaip matyti, T. J. pranešimas dėl meninės akcijos Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo įregistruotas 14.40 val., t.y. vos tik prasidėjus VDU organizuotam renginiui, todėl šiuo požiūriu, tarp laiko, kurio metu jis negalėjo vykdyti akcijos, trukmės ir laiko, kuris buvo nurodytas pranešime, trukmės yra akivaizdi disproporcija.

Pažymėtina ir tai, kad aktyvius T. J. ir kitų meninės akcijos dalyvių veiksmus policijos pareigūnai užfiksavo 14.10 val., t.y. tuo metu, kai Rugsėjo 1 – osios šventė, kuriai buvo išduotas pažymėjimas dar nebuvo prasidėjusi. Šios aplinkybės tai pat neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J..

Galiausiai paminėtina ir tai, kad policijos pareigūnai T. J., N. B. ir R. S. patvirtino, jog iš savivaldybės administracijos buvo gautas pranešimas, jog, vykstant universiteto šventei, kai kurie asmenys gali organizuoti nesankcionuotą susirinkimą. Nors teismas nenustatė, kas pateikė šią informaciją, tačiau ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog ne visi renginio dalyviai pritarė akcijos organizavimui šventės metu.

Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, jog T. J. organizuota meninė akcija buvo Vytauto Didžiojo universiteto organizuotos Rugsėjo 1 – osios šventės ir eisenos dalis. Teismo įsitikinimu, ištirti įrodymai patvirtina, kad meninės akcijos dalyviai turėjo savarankišką idėją, kurią, naudodami išskirtinę ir su Vytauto Didžiojo universitetu nesusijusią atributiką bei kitus įrankius, ją skleidė. Konstatuotina, kad priskirdami save universiteto bendruomenei ir tokiu, išskirtiniu būdu norėdami kartu su universiteto bendruomene pažymėti mokslo metų pradžią, gerbdami to renginio organizatorius, norėjusius sukurti išskirtinai šventinę renginio nuotaiką, jie privalėjo su jais tuos ypatumus suderinti ir gauti jų sutikimą, tačiau to nepadarė, ir tuo renginiu tik pasinaudojo. Taigi, organizuojant susirinkimą, skirtą savarankiškai idėjai skleisti ir veikiant jame, nebuvo apie jį pranešta savivaldybės administracijai, kaip tai numato LR Susirinkimų įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos. Kita vertus, T. J. šią pareigą įvykdė paragintas policijos pareigūnų, kas pripažintina reikšminga aplinkybe individualizuojant jo administracinę atsakomybę.

Taigi, teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁷ str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

T. J. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą T. J. padarė pirmą kartą, jo padarytas pažeidimas formalaus pobūdžio ir truko trumpą laiką, meninės akcijos metu viešoji tvarka pažeista nebuvo, ir mano, kad sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Todėl, atsižvelgiant į visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, teismo įsitikinimu, vien administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme pasiekė administracinei nuobaudai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str., todėl už šį pažeidimą administracinė nuobauda T. J. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 188⁷ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d., ir administracinės nuobaudos jam neskirti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.