Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties, kuria netenkintas P. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. gegužės 4 d. nutarimo, kuriuo P. G. nubaustas pagal ATPK 125 str. 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. 2011 m. balandžio 18 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 18 d. 15.40 val. Klaipėdoje, ties Minijos g. 180, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175 p. reikalavimus, t. y. vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro specialistė 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu P. G. pripažino kaltu pagal ATPK 125 str. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Šį nutarimą P. G. apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

ATPK 125 str. numato administracinę atsakomybę už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. KET 175 p. numatyta, jog „duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė“. KET 1 priedo „Kelio ženklai“ Nr. 204 pateiktas toks „Stop“ ženklo paaiškinimas „Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą“.

P. G. apylinkės teisme parodė, kad Minijos g. 164A, Klaipėdoje, jam artėjant prie pervažos, prieš jį važiavęs sunkvežimis sustojo ir įjungė avarinį signalą. Iš sunkvežimio išlipęs vairuotojas pamojo ranka, duodamas ženklą važiuoti. Jis aplenkė sunkvežimį kaip kliūtį kelyje ir prieš pervažą antroje juostoje sustojo įsitikinti, ar nevažiuoja traukinys. Sunkvežimis buvo sustojęs jau už ženklo „Stop“, o jis pats, aplenkęs sunkvežimį, sustojo prie pervažos. Šiuo keliu jis dažnai važiuoja, todėl žino, kad toje vietoje stovi ženklas „Stop“. Pervažiavęs pervažą, jis pamatė policijos pareigūną, kuris jį sustabdė, paėmė dokumentus ir nuėjo į tarnybinį automobilį. Jis savo automobilyje laukė apie 10 minučių, po to neiškentęs nuėjo paklausti, už kokio pažeidimo padarymą jis yra baudžiamas. Pareigūnas paaiškino, kad jis neleistinoje vietoje lenkė automobilį, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė už nesustojimą prie kelio ženklo „Stop“. Be to, pareigūnas sakė, kad paaiškinimą jis galės pateikti Klaipėdos AVPK KPB Šermukšnių g., tačiau nuėjęs į policijos komisariatą ir susipažinęs su byla, jis pamatė, kad protokole pažymėta, jog jis atsisakė duoti paaiškinimus, nors iš tiesų taip nebuvo. Tuo metu, kai jis kirto pervažą, pro šalį ėjo T. P. – jo garažo kaimynas, kuris matė, kaip jis pervažiavo pervažą. Policijos pareigūnui rašant protokolą, jis užsirašė T. P. asmens duomenis.

Liudytojas Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos skyriaus specialistas A. Kalinauskas apylinkės teisme parodė, kad 2011 metų balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis kartu su kolega E. Rumbučiu stovėjo prie pervažos, netoli įvažiavimo į konteinerių terminalą Minijos g. 168, Klaipėdoje. Matė, kaip prie pervažos sustojo lenko vairuojamas sunkvežimis, vairuotojas įjungė avarinį signalą ir, išlipęs iš automobilio, ėjo paklausti, ar kelyje yra vietos apsisukti. Tuo momentu atvažiuojantis automobilis „Audi“ aplenkė sustojusį sunkvežimį ir sustojo prieš bėgius. Nematė, ar P. G. vairuojamas automobilis buvo sustojęs už sunkvežimio. Jis sustabdė P. G. vairuojamą automobilį, nes pastarasis pažeidė kelių eismo taisykles, kadangi 50 metrų iki pervažos negalima lenkti kito automobilio. P. G. turėjo palaukti, kol sunkvežimis nuvažiuos, ir sustoti prie „Stop“ ženklo. P. G. realiai sustojo prie „Stop“ ženklo, tačiau jau kirtus ženklo „Stop“ liniją, o reikia sustoti prieš šį ženklą, be to, lenkdamas sunkvežimį, jis sudarė avarinę situaciją, kadangi priešais galėjo atvažiuoti kitas automobilis. Jei sunkvežimis būtų sugedęs ir sustojęs ilgesniam laikui, tai jis būtų ėjęs reguliuoti eismo.

Liudytojas T. P. parodė, kad eidamas pėsčiomis į garažą matė, kad prie pervažos, prie kurios yra „Stop“ ženklas, buvo sustojęs sunkvežimis su įjungtu avariniu signalu. Sunkvežimio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. P. G., jo garažo kaimynas, turėjo aplenkti sunkvežimį, apvažiuodamas kelyje esančią kliūtį. P. G. parodė posūkį ir aplenkęs sunkvežimį sustojo prieš pervažą, o pervažiavus pervažą, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sunkvežimis buvo užstojęs „Stop“ ženklą, kurioje vietoje tiksliai sustojo P. G., jis negali pasakyti. Kai pareigūnai sustabdė P. G., jis priėjęs pasiteiravo, ar nereikia pagalbos, o P. G. jam atsakė, kad jei prireiks pagalbos, susiras jį.

Kaip matyti iš P. G. paaiškinimų, jis važiavo paskui sunkvežimį, kuris prie pervažos sustojo ir įjungė avarinį signalą, o iš sunkvežimio išlipęs vairuotojas pamojo ranka, duodamas ženklą važiuoti. Tai, kad P. G. automobilis „Audi“ aplenkė sustojusį sunkvežimį tuo momentu, kai šis sustojo prie pervažos, vairuotojas įjungė avarinį signalą ir išlipęs iš automobilio ėjo paklausti, ar kelyje yra vietos apsisukti, patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas A. Kalinauskas. Apygardos teismo nuomone, P. G. tokią sunkvežimio vairuotojo sudarytą situaciją tinkamai įvertino kaip kliūties jam sudarymą, todėl, net ir būdamas netoli pervažos, šią kliūtį apvažiavo nepažeisdamas kelių eismo taisyklių. Nors liudytojas policijos pareigūnas A. Kalinauskas apylinkės teisme parodė, kad jis sustabdė P. G. vairuojamą automobilį, nes pastarasis pažeidė kelių eismo taisykles, kadangi 50 metrų iki pervažos negalima lenkti kito automobilio, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole šis P. G. padarytas pažeidimas, matyt, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, P. G. nebuvo inkriminuotas. Pažymėtina, kad KET lenkimas apibrėžtas kaip vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Taigi apylinkės teisme išdėstyti liudytojo policijos pareigūno A. Kalinausko samprotavimai, jog P. G. duotoje situacijoje pažeidė KET reikalavimus, atlikdamas lenkimo manevrą, aiškiai neatitinka kelių eismo taisyklių nuostatų.

Apygardos teismas taip pat negali sutikti su liudytojo policijos pareigūno A. Kalinausko apylinkės teisme išdėstyta nuomone, jog P. G., aptartoje situacijoje apvažiuodamas sunkvežimį, sudarė avarinę situaciją, kadangi priešais galėjo atvažiuoti kitas automobilis. Iš į bylą P. G. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad nors kelio eismo juostos nėra subrūkšniuotos atitinkamomis linijomis, tačiau vizualiai jis yra pakankamai platus prasilenkti netgi trims automobiliams, netgi ir sunkvežimiams, todėl P. G., apvažiuodamas sunkvežimį, jokios kliūties priešpriešais galimai atvažiuojančioms transporto priemonėms sudaryti negalėjo, juolab, kad šios taip pat turi pareigą sustoti prieš pervažą ir prieš važiuodamos toliau įsitikinti eismo saugumu.

Liudytojas policijos pareigūnas A. Kalinauskas, apylinkės teisme nubraižydamas įvykio schemą, taip pat patvirtino P. G. ir liudytojo T. P. parodymus, jog sunkvežimis buvo sustojęs jau už ženklo „Stop“ ir jį užstojo. Apygardos teismo nuomone, liudytojo policijos pareigūno A. Kalinausko apylinkės teisme išdėstyti samprotavimai, jog šioje situacijoje P. G. turėjo laukti, kol sunkvežimis nuvažiuos (galimai ir 2 valandas, jeigu sunkvežimis būtų stovėjęs tiek laiko), ir sustoti prie „Stop“ ženklo, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Neabejotina, kad kiekvieno kelių eismo taisyklėse numatyto punkto ir kelio ženklo paskirtis yra užtikrinti eismo saugumą, todėl kelių eismo dalyviai kelių eismo taisyklių reikalavimus privalo vykdyti ne formaliai, o atsižvelgdami į jų esmę. Atitinkamomis nuostatomis turi vadovautis ir policijos pareigūnai, vertindami kelių eismo dalyvių elgesį, galimai pažeidžiantį kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtikrinančius eismo saugumą.

Tiek P. G., tiek liudytojo policijos pareigūno A. Kalinausko parodymai leidžia patikimai teigti, jog P. G., nors ir kirtęs ženklo „Stop“ liniją, visgi sustojo prieš pervažą ir ją kirto įsitikinęs tokio savo manevro saugumu, t. y. įvykdęs esminius anksčiau aptartus KET 175 p. ir kelio ženklo „Stop“ reikalavimus – sustoti ir prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Pažymėtina tai, kad tuo atveju, jeigu P. G. būtų sustojęs prie „Stop“ ženklo linijos, atsižvelgiant į sunkvežimio vairuotojo sudarytą situaciją, kai jo pastatytas sunkvežimis užstojo „Stop“ ženklą (liudytojas A. Kalinauskas pripažino, kad kliūtį sudaręs sunkvežimis taip pat galimai buvo sustojęs už „Stop“ ženklo linijos), P. G. prieš pradėdamas važiuoti nebūtų galėjęs įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, nes iš dešinės jam vaizdą būtų užstojęs sunkvežimis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog P. G., apvažiavęs netoli pervažos sustojusį ir jam kliūtį sudariusį sunkvežimį, sustojęs kiek įmanoma saugiausiu atstumu iki pervažos, nors ir kirtęs „Stop“ ženklo liniją, nes priešingu atveju dėl sunkvežimio sudarytos situacijos nebūtų galėjęs užtikrinti eismo saugumo, ir pradėjęs važiuoti įsitikinęs, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, įvykdė esminius KET 175 p. (duoti kelią bėginėms transporto priemonėms) ir kelio ženklo „Stop“ reikalavimus, todėl tokius P. G. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 125 str. nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai įžvelgiamas ir policijos pareigūnų E. Rumbučio bei A. Kalinausko tarnybinis neveiklumas, reaguojant į susidariusią kelyje situaciją. Akivaizdu, jog sunkvežimio vairuotojas, sustodamas (galimai už ženklo „Stop“) prieš pat geležinkelio pervažą, pasišalindamas iš automobilio ir tokiu būdu sutrikdydamas eismą tuo tikslu, kad galėtų nueiti prie atokiau buvusių policijos pareigūnų pasiteirauti dėl galimos apsisukimo vietos, t. y. nesant priverstinio sustojimo požymių, pažeidė KET 155.1 p. reikalavimus. Vienok policijos pareigūnai į šį sunkvežimio vairuotojo padarytą KET pažeidimą, kurio pasekoje prieš geležinkelio pervažą buvo sudaryta kliūtis eismui ir kilo grėsmė eismo saugumui, nereagavo, tačiau KET pažeidimu apkaltino P. G., duotoje situacijoje įmanomai saugiai apvažiavusį kliūtį ir kirtusį geležinkelio pervažą.

Taigi nustačius, jog P. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 str., sudėties, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. gegužės 4 d. nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. gegužės 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. G. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.