Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis statybininku, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. mušdamas nežymiai sužalojo mažamečio sūnaus sveikatą: jis 2017 m. spalio 9 d., apie 20.16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra delnu sudavė vieną smūgį jam į veidą, tuo padarydamas dešinio žando poodinę kraujosruvą, kas specialisto buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu elgdamasis neteisėtai nukentėjusiajam nepilnamečiui I. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) žiūrėjo televizorių. Tuo metu namuose buvęs jo 11 metų sūnus I. V. pradėjo maivytis prieš televizorių, tada jis sūnui delnu sudavė vieną smūgį į veidą. Taip padarė, nes jo sūnus I. specialiai trukdė jam žiūrėti televizorių, jis buvo sūnų 5 kartus įspėjęs, kad netrukdytų jam žiūrėti televizoriaus, tačiau I. nenustojo ir tada jis neištvėręs trenkė jam delnu į veidą vieną kartą. Dėl padaryto labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos J. P. parodymų matyti, kad

A. V. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena 15 metų, turi du vaikus: I. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jie visi gyvena vieno kambario bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jai asmeniškai. Jos sugyventinis A. V. labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau įvykio dieną namuose jis negėrė, nes ji tą daryti kategoriškai uždraudė. 2017 m. spalio 9 d., apie 20.16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) A. V. delnu sudavė vieną smūgį jų vaikui I. V. į veidą. Ji pati nematė, kaip A. V. sūnui trenkė į veidą, nes tuo metu buvo virtuvėje, tačiau išgirdo įtartiną garsą, kaip trenkus delnu į veidą – pliaukštelėjimą. Ji iškart įbėgo į kambarį ir pamatė, kad I. stovi vidurio kambario, ant jo veido iš dešinės pusės pamatė labai ryškiai rankos delno atspaudą, raudonos spalvos, o A. V. girtas sėdėjo ant sofos. Kai ji paklausė, kas atsitiko, I. pasakė, kad ,,tėtis trenkė per veidą“. Po to pasakė, kad tėtis jam tai padarė dėl to, kad jis užstojo tėčiui televizorių. Pats A. V. jai paaiškino, kad jis trenkė sūnui į veidą, nes pastarasis jam trukdo žiūrėti televizorių. Ji iškart paskambino į policiją, ir tuo metu, kai A. V. išgirdo, kad ji iškvietė policiją, jis labai greitai pasišalino iš buto. A. grįžo tik po įvykio kitą dieną, t. y. 2017 m. spalio 10 d., apie 19.00 val. (b. l. 9-10, 13-14).

Iš liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno A. S. parodymų matyti, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 20.16 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos sugyventinis sumušė 11 metų vaiką. 2017 m. spalio 9 d., apie 20.20 val., nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko pranešėja J. P., tuo metu jos sugyventinis A. V. iš namų buvo pasišalinęs, namuose buvo vaikai: I. V. ir M. V.. J. P. nurodė, kad apie 20.00 val. ji buvo virtuvėje ir išgirdo pliaukštelėjimą, tada įbėgo į kambarį, nieko neišsiaiškinusi paėmė telefoną ir paskambino pagalbos telefonu. Taip pat J. P. nurodė, jog ji pati nematė, kad sugyventinis būtų trenkęs jos vaikui, t. y. I. V.. Ant I. V. mušimo žymių nesimatė, buvo pasiūlyta iškviesti medikus, kad jie apžiūrėtų vaiką, tačiau J. P. medikų pagalbos atsisakė. Pareigūnams klausiant I. V., ką jis gali papasakoti apie minėtą įvykį, jis tylėjo ir nieko nesakė. Taip pat J. P. nurodė, kad toks įvykis jų šeimoje yra pirmą kartą. Tikslinant įvykio aplinkybes 2017 m. spalio 10 d., apie 19.00 val., pakartotinai nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) namuose buvo J. P., jos mažamečiai vaikai ir neblaivus sugyventinis A. V.. A. V. prisipažino jog jis 2017 m. spalio 9 d., apie 20.00 val., su delnu trenkė sūnui I. V. į veidą, kadangi pastarasis trukdė jam žiūrėti televizorių. Pats I. V. paaiškino, kad jog tėvas A. V. jam sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu į veidą (b. l. 45-46).

Iš liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos policijos pareigūnės A. J. parodymų matyti, kad 2017 m. spalio 9 d., apie 20.16 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis sumušė 11 metų vaiką. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko pranešėja J. P., jos sugyventinis A. V. iš namų buvo pasišalinęs. J. P. nurodė, kad apie 20 val. ji buvo virtuvėje ir išgirdo pliaukštelėjimą, įbėgo į kambarį ir nieko neišsiaiškinusi paėmė telefoną ir paskambino pagalbos telefonu. Taip pat J. P. nurodė, jog ji pati nematė, kad sugyventinis būtų trenkęs jos vaikui, t. y. I. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 9 d., apie 20.20 val., ji asmeniškai ant I. V. veido jokių sumušimų požymių nepastebėjo, tačiau gali pabrėžti, kad I. V. buvo paraudę iš abiejų pusių žandai (b. l. 51).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 12 d. specialisto išvados Nr. G 3306/2017 (01) matyti, kad I. V. nustatyta dešinio žando poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2017 m. spalio 9 d. Sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Pats A. V. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog 2017 m. spalio 9 d., apie 20.16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų I. V.: delnu sudavė vieną smūgį jam į veidą, kadangi pastarasis trukdė jam žiūrėti televizorių. Nusikaltimo padarymo faktą bei A. V. kaltę padarius nusikaltimą patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad I. V. nustatyta dešinio žando poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2017 m. spalio 9 d., sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Faktą, jog nukentėjusiajam sužalojimus padarė būtent A. V. patvirtina ir liudytojų J. P., policijos pareigūnų A. S., A. J. parodymai. Taigi byloje yra neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų I. V., gim. 2006 m. vasario 23 d., tai yra delnu sudavė vieną smūgį jam į veidą, tuo padarydamas dešinio žando poodinę kraujosruvą, kas specialisto buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie A. V. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi nežymų sveikatos sutrikdymą jis padarė mažamečiui.

A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)., jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. V. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad A. V. anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka, dirbantis (b. l. 83, 85-89). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. V. yra skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka A. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. skirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.