- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- 1S-29-581/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24049-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
(prokurorės ir gynėjo dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis)
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. M. gynėjo Irmanto Ruželės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje – pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi M. M., padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
Šalies argumentai
2. (duomenys neskelbtini) ligoninė 2022 m. sausio 13 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė M. M. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – pratęsti.
4. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas patenkintas ir M. M. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje pratęstas.
Šalies argumentai
5. M. M. gynėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo M. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis – pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
5.1. Nurodo, kad M. M. psichikos būklė yra iš esmės pagerėjusi, nei ji buvo uždraustos veikos padarymo metu ar patenkant į gydymo įstaigą, todėl jo sveikatos būklė atitinka tiems kriterijams, kuriuos kelia įstatymas dėl gydymosi rėžimo pakeitimo. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas motyvas, kad M. M. psichinė būsena yra be aiškaus pagerėjimo, prieštarauja kitai rašytinei bylos medžiagai. Tiek medikų komisijos išvadose, tiek ligoninės atstovo teisme paaiškinimai nurodo, kad M. M. psichinė būklė per paskutinį stebimą laikotarpį yra gerėjanti, jo elgesyje nestebima agresijos, režimo pažeidimų, yra lėtas, kas iš esmės eliminuoja pavojingumą, todėl teismas tik formaliai, subjektyviai ir nepagrįstai konstatavo aiškaus psichinės būklės gerėjimo nebuvimą. M. M. elgsenos anomalijos nėra pagrindas jį gydyti toliau griežtesnėmis sąlygomis – besikartojantys epilepsijos priepuoliai M. M. yra atsiradę dar vaikystėje, kai jis patyrė galvos traumą; noras būti vienam ar įtarumas, kaip žodžiu nurodė jo mama, jį lydi nuo seno atsiradus psichikos sutrikimui; staigiai besikeičianti nuotaika neigiamo elgesio neiššaukia, tad šie veiksniai nekelia jokio socialinio pavojingumo. Priešingai, per stebimą laikotarpį konstatuota, kad M. M. skundų neišsako, psichomotoriškai sulėtintas, blėsus, lėtas (galimai vaistų poveikyje), suicidines mintis neigia, aktyvios psichoprodukcijos neišklausta. Šie požymiai byloja būklės teigiamą pagerėjimą, todėl pagrįstai manytina, jog gydymas sėkmingai gali būti tęsiamas ir švelnesnėmis jo stebėjimo sąlygomis. M. M. psichinė būklė dar nėra pakankamai stabili, bet tai nereiškia, kad jis negali būti gydomas jį stebint švelnesnio režimo sąlygomis. Bendro stebėjimo sąlygos yra taip pat stacionare, todėl M. M. ir toliau būtų stebimas medikų. Medžiagoje nėra duomenų, kad per stebimą laikotarpį M. M. būtų koreguotas medikamentinis gydymas, todėl laikytina, kad tokios būklės jis galėtų būti stebimas ir švelnesniu stacionariu režimu.
5.2. Įstatymas (BPK 405 straipsnio 2 dalis) reglamentuoja, kad teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. M. M. priverstinai gydomas nuo 2021 m. birželio 14 d. Jo gydymosi perspektyvas teismas privalėjo peržiūrėti ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 14 d., tačiau realiai jis peržiūrėtas buvo 2022 m. sausio 31 d. Pusantro mėnesio terminas yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kurį M. M. prarado, kad jo gydymosi klausimas būtų savalaikiai sprendžiamas. Konstatavus šį grubų su asmens laisvių suvaržymu susijusį procesinį pažeidimą, pagrįsta reikalauti, kad kitas M. M. sveikatos peržiūrėjimo klausimas būtų svarstomas ne vėliau kaip praėjus 4,5 mėnesio nuo paskutiniosios pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo. Prašo įpareigoti (duomenys neskelbtini) ligoninę kitą M. M. priverstinio gydymo peržiūrėjimo klausimą pirmos instancijos teisme organizuoti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 14 d.
6. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmestinas.
8. Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai M. M. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima, atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, duomenis apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs M. M. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti minima Komisijos išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir apylinkės teismo sprendimu. Taigi, aplinkybių visuma šiuo metu patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti M. M. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
11.1. Apylinkės teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) ligoninės teikime, Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2021 m. gruodžio 16 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos išvada) nurodytus duomenis ir kt., padarė pagrįstą išvadą, jog M. M. tęstinas priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Kaip matyti, Komisijos išvadoje nurodoma, jog stebimuoju laikotarpiu M. M. psichikos būklė yra nors ir gerėjanti, tačiau nestabili: kartojasi epilepsijos priepuoliai, permaininga, staigiai besikeičianti nuotaika, atsiribojęs, vienišas, nes „žmonės erzina“; psichomotoriškai sulėtėjęs, į klausimus atsako tik po ilgos pauzės; mąstymas lėtas, aplinkybiškas, rigidiškas; aktyvios psichoprodukcijos neišsako, įtarus ir nekritiškas. M. M. anamnezėje – penki suicidiniai bandymai. Dėl to Komisija rekomendavo M. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis – pratęsti. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovas nurodė, kad M. M. gydomas tik pirmą pusmetį ir stebimu laikotarpiu jo būklė nebuvo stabili, kartojosi epilepsijos priepuoliai, permaininga, staigiai besikeičianti, svyruojanti nuotaika su agresija (b. l. 18). Todėl esant tokiems bylos duomenims nėra pagrindo sutikti su skunde akcentuojama aplinkybe, jog M. M. psichinės sveikatos būklė yra pasikeitusi – pagerėjusi, jo socialinis pavojingumas yra sumažėjęs ir jis gali būti toliau gydomas švelnesnėmis sąlygomis.
12. Visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę M. M. psichikos būklę neleidžia daryti išvados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jo gydymas švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Nuo M. M. gydymo pradžios 2021 m. birželio 14 d. iki šioje byloje pateiktos gydytojų komisijos išvados praėjo tik pusė metų, todėl, net jeigu ir buvo stebimas paciento psichinės būklės pagerėjimas, šis laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima konstatuoti, jog M. M. sveikatos būklė pagerėjo, o socialinis pavojingumas esmingai sumažėjo tiek, kad jam būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones. Tokia išvada daroma, įvertinus tiek duomenis apie dabartinę M. M. psichinę sveikatą, kuri nėra stabili, tiek ir tas aplinkybes, jog M. M. gydymo laikotarpis sustiprinto stebėjimo sąlygomis stacionare yra gana trumpas – pusę metų, kas pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Todėl daroma išvada, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą M. M. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
13. M. M. gynėjas pagrįstai akcentuoja, jog buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas reikalavimas, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, jog M. M. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydomas nuo 2021 m. birželio 14 d. Komisija 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo, tačiau teikimas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams buvo pateiktas tik 2022 m. sausio 13 d. Akivaizdu, jog būtent (duomenys neskelbtini) ligoninės veiksmai sąlygojo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir šioje vietoje sutiktina su gynėjo skundo argumentais dėl proceso pažeidimo. Tačiau tenkinti gynėjo prašymą ir skirti įpareigojimą (duomenys neskelbtini) ligoninei kitą M. M. priverstinio gydymo peržiūrėjimo klausimą pirmos instancijos teisme organizuoti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 14 d., įstatymas nenumato. Daroma išvada, jog tenkinti tokį gynėjo prašymą nėra teisinio pagrindo.
14. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti M. M. gynėjo Irmanto Ruželės skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.