Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos R. R. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo R. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 2 d., ATPK 173¹ str. 5 d., ATPK 172³ str. 1 d., ATPK 164 str. 1 d. galutine 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nubausta už tai, kad ji būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktore, 2012 m. birželio 29 d. bendrovės veiklos vietoje – duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, turinčiai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-06-29 kurortiniam sezonui terminuotą licenziją Nr. (duomenys neskelbtini), verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22 procentų (licencija galioja nuo 2012-06-29 iki 2012-09-30), laikė 16 neatidarytų įvairaus alkoholio butelių, kurių alkoholio koncentracija viršijo 22 procentus alkoholio koncentracijos. Taip pat vykdė prekybą nuo 2012-01-13 iki 2012-06-29, prekiavo alumi ir sidru be licenzijos, neįtraukė 19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitų faktūrų nuo 2012-01-19 iki 2012-06-22 į bendrovės apskaitos registrus. Pagal šias sąskaitas faktūras buvo įsigyta 2100 l alaus, 30 l sidro ir 270 l giros, kuriuos realizuojant gauta į bendrovės apskaitą neįtrauktų 24360,00 Lt pajamų, tokiu būdu į valstybės biudžetą nesumokant 4228 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Be to, šių PVM sąskaitų faktūrų nepateikė Klaipėdos VMI tikrinimui, nors privalėjo pateikti pagal 2012-07-02 jai įteiktą Mokesčių administratoriaus nurodymą. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2, 11 ir 12 p. nuostatas, 17 str. 2 d. 2 ir 10 p. nuostatas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 12 str. 1 d., Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 str. 5 d. ir 89 str. 1 d. reikalavimus bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 2 p. nuostatus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 163² str. 2 d., 173¹ str. 5 d., 172³ str. 1 d., 164 str. 1 d.

Taip pat R. R. buvo kaltinama, kad galimai prekiavo alumi ir sidru be licenzijos per laikotarpį nuo 2012-01-13 iki 2012-06-29, kuris buvo įgytas pagal neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje sąskaitas, tačiau į bylą nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pagal šias sąskaitas įgytu alkoholiu buvo prekiaujama, o šis kaltinimas buvo pagrįstas tik prielaida, kad galimai (taip nurodyta net pačiame protokole) jis buvo realizuotas pagal tokias kainas, kokiomis jis buvo pardavinėjamas tuo metu, kai vyko patikrinimas. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, o turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Nesant įrodymų ar jų esant nepakankamai, laikoma, kad kaltė neįrodyta. Šiuo atveju byloje nėra nei vieno įrodymo, kad pagal minėtas sąskaitas įgytas alus ir sidras buvo parduotas ir už kokią kainą. Įsigytas prekes galima sunaudoti ne tik jas parduodant, bet ir suvartoti savo poreikiams, panaudoti paramai ir pan., už tai negaunant jokių pajamų ir nevykdant prekybos jomis. R. R. nuo pirmosios apklausos nuosekliai aiškino, kad šis alkoholis buvo įgytas asmeninėms reikmėms ir nebuvo parduodamas, o buvo suvartotas asmeninėms reikmėms. Šie jos parodymai ir nurodytos aplinkybės byloje nebuvo nuginčytos, nebuvo pateikta jokių priešingų įrodymų. Patys VMI pareigūnai patvirtino, kad įmonėje prieš paskutinį patikrinimą nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, nebuvo nustatytas nei vienas alkoholio pardavimo atvejis per minėtą laikotarpį. Todėl laikytina, kad nėra įrodyta R. R. kaltė dėl prekybos alumi ir sidru be licenzijos per laikotarpį nuo 2012-01-13 iki 2012-06-29, kuris buvo įgytas pagal neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje sąskaitas. Dėl šių priežasčių, mano, kad byla pagal ATPK 164 str. 1 d. turi būti nutraukta.

Advokato teigimu, atsakomybė pagal ATPK 173¹ str. 5 d. atsiranda dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo 10 iki 50 MGL dydžio mokesčių. Šis pažeidimas yra padaromas tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį būtina nustatyti ne tik tyčinę kaltės formą, bet ir tikslą – siekimą nuslėpti mokesčius arba jų nuslėpimą. Pagal šį straipsnį atsakomybė neatsiranda dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, kas padaroma dėl neatsargumo ir neturint tikslo nuslėpti mokesčius. Taip pat nemažiau svarbu yra nustatyti siektų nuslėpti ar nuslėptų mokesčių dydį, kuris turi būti nustatytas realus, o ne menamas. Teismas šioje byloje net nesiaiškino kaltės formos, nors R. R. nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai aiškino, kad 19 sąskaitų į apskaitą neįtraukė dėl to, kad taip jai nurodė daryti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė, nes įmonės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas net neapklausė dėl tokių aplinkybių buhalterės, neprijungė prie bylos rašytinių įrodymų, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad minėtas alus ir sidras buvo įgyjamas asmeninių poreikių tenkinimui. Pasak advokato, pagal byloje surinktus įrodymus aiškiai matyti, kad minėtos sąskaitos nebuvo įtrauktos į apskaitą ne tyčia, siekiant nuslėpti mokesčius, bet dėl aplaidumo, dėl buhalterės neteisingo supratimo apie tai, kas turi būti apskaityta buhalterijoje, o kas ne. Todėl dėl šių priežasčių neįtraukiant sąskaitų į apskaitą buvo vedama buhalterinė apskaita ne apgaulingai, bet aplaidžiai, neturint tikslo nuslėpti mokesčius. Mokesčių nuslėpimo tikslas net nebuvo įrodinėjamas šioje byloje, nors sutinkamai su ATPK 284 str. 1 d. būtent jo pareiga buvo įrodyti visus pažeidimo sudėties elementus, nes teismas šiuo atveju buvo ne skundą nagrinėjanti institucija, bet bylą nagrinėjanti ir nutarimą priimanti institucija. R. R. net nebuvo kaltinama turėjusi tikslą nuslėpti mokesčius neįtraukdama sąskaitų į apskaitą. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad pagal šias sąskaitas gautos prekės buvo parduotos ir už tai gautos pajamos, tai įmonei nekyla pareiga sumokėti jokių mokesčių, tame tarpe ir PVM. Neva tai mokėtino PVM dydis ir neva tai gautos pajamos buvo apskaičiuotos hipotetiškai, remiantis prielaidomis, kaip nurodė patys VMI pareigūnai. Byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė tokias pajamas iš viso gavo. Nenustačius, kad pagal neįtrauktas į apskaitą gautas prekes įmonė pardavė ir gavo už tai pajamų, negalima konstatuoti, kad buvo nuslėpti kokie tai mokesčiai, negalima nustatyti ir jų dydžio, todėl negalima taikyti ir atsakomybės pagal ATPK 173¹ str. 4 d., kuri numato atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai dėl to nesumokama nuo 30 iki 50 MGL dydžio mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti R. R. kaltę dėl jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta R. R. buvo kaltinama net keturių administracinių teisės pažeidimų padarymu, tačiau pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas R. R. kalta pagal ATPK 163² str. 2 d., ATPK 173¹ str. 5 d., ATPK 172³ str. 1 d., ATPK 164 str. 1 d. skundžiamame nutarime tik nurodė, jog R. R. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, daiktų poėmio aktu, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktu, daiktų paėmimo protokolu, Klaipėdos apskrities VMI įstatymo pažeidimo protokolu, Mokesčių administratoriaus nurodymu, bei kitais įrodymais. R. R. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 163² str. 2 d., 173¹ str. 5 d., 172³ str. 1 d., 164 str. 1 d. sudėtis. Dėl to, jai skirtinos administracinės nuobaudos.

Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² str. 2 d., 173¹ str. 5 d., 172³ str. 1 d., 164 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas tik formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra nevertinti, neanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga. Dar daugiau, teismas skundžiamame nutarime tik išdėstė įstatymo normas, bet nenurodė jokios išsamios surinktų duomenų analizės, nepasisakė, kokie objektyvūs duomenys patvirtina vieną ar kitą administracinio teisės pažeidimo sudėties elementą R. R. veikoje.

Šiuo atveju net nėra suprantama ar teismas R. R. patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, bendrovės veiklos vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė 16 neatidarytų įvairaus alkoholio butelių, kurių alkoholio koncentracija viršijo 22 proc. alkoholio koncentracijos, ar dėl to, jog ji prekiavo šiais alkoholiniais gėrimais be licenzijos, kadangi kaip pagrįstai apeliaciniame skunde teigia R. R. atstovas, nutarime tai konkrečiai nėra detalizuota.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors R. R. tvirtino, kad alkoholis buvo įgytas asmeninėms reikmėms ir nebuvo parduodamas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltos versijos. Pastebėtina, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

Tenka sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos rašytinių įrodymų, kuriais R. R. siekė įrodyti, kad alus ir sidras buvo įgyjamas jos asmeninių poreikių tenkinimui, motyvuodamas tuo, kad šie dokumentai neturi įrodomosios galios dėl alkoholio įsigijimo. Tuo apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi joks įrodymas negali turėti išankstinės įrodomosios reikšmės ir dėl jų teismas privalo pasisakyti tik po bylos išnagrinėjimo, o ne iš anksto. Taigi apylinkės teismas nagrinėdamas R. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė nė dėl vieno skundo argumento, kuriais R. R. ginčijo kaltę dėl kai kurių jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismui taip pat visiškai neaišku, kuo remiantis nustatyta R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas bei nuoširdus gailestis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. R. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsamiai įvertinti administracinėn atsakomybėm patraukto asmens R. R. atstovo skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama R. R. kaltė dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

R. R. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.