Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Večislavui Burneikai,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą (nustatytas 40 % darbingumas), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2022 m. spalio 7 d. apie 17.23 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sulaikytųjų asmenų patalpoje, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, tyčia kojomis spardė sulaikytųjų patalpos lubas, taip sulaužydamas sulaikytųjų skyriaus stoginę 340,15 euro vertės, lankstų daugiasluoksnį ortakį 97,32 euro vertės bei sugadino elektros instaliaciją 23,13 euro vertės, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą, padarydamas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 460,60 euro turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną tarnybiniame automobilyje pareigūnai jam uždėjo atrankius, paguldė ant nugaros. Kadangi rankos buvo už nugaros, tokioje padėtyje antrankiai jam pradėjo labai spausti. Norėjo išsitiesti, kad būtų atlaisvinti antrankiai. Norėdamas išsilaisvinti matė tik vienintelį būdą – sudaužyti šviestuvą, kad būtų užtrumpinti laidai. Nešaukė, nes buvo išgėręs ir galvojo, kad pareigūnai pamanys, jog jis tiesiog triukšmauja. Neneigia, kad išspardė automobilio stoginę. Taip darė taikydamasis numušti šviestuvą ir užtrumpinti instaliaciją, bet pradėjo byrėti plastiko lubos. Jo veiksmų tikslas buvo atkreipti pareigūnų dėmesį, nes jam skaudėjo rankas. Gailisi dėl savo veiksmų. Suvokia, kad savo veiksmais gadino svetimą turtą. Supranta, kad antrankių pareigūnai nenuėmė dėl jo paties agresyvumo. Jam negalima vartoti alkoholio, nes vartoja vaistus. Įvykio dieną jis alkoholį vartojo. Gyvena su žmona, vaikai suaugę. Jo pajamos – 390 eurų neįgalumo pašalpa. Serga (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė dirba. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 53,24 euro žalai atlyginti. Įmokas už vasario ir kovo mėnesį jis jau sumokėjo. Norėtų susitaikyti su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ir nutraukti baudžiamąją bylą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. R. J. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. J. parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta iš dalies. Narkologinėse įstaigose nesigydė. Psichiatrinėje gydėsi dėl (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą gydėsi maždaug 2000 metais. 2022 metų spalio mėnesį jis buvo pristatytas į psichiatrinę ligoninę, nes dėl alkoholio ir vartojamų vaistų paūmėjo (duomenys neskelbtini) ir buvo gydytas apie dvi savaites. Turi neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini), yra darbingas tik 40 procentų. Dėl jam pareikšto įtarimo gali paaiškinti, kad 2022 m. spalio 7 d., apie 17.23 val., buvo vežamas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę policijos tarnybiniu automobiliu sulaikytųjų asmenų patalpoje. Jo rankos buvo surakintos ne antrankiais, o plastikiniais dirželiais. Pareigūnai jį į automobilio sulaikymo patalpą paguldė, jis neturėjo kur atsisėsti, todėl liko taip gulėti. Dėl surakintų rankų jautė stiprų skausmą, sulaikymo patalpoje pareigūnų nebuvo, suvokė, kad jeigu šauks, jo niekas negirdės ir nekreips dėmesio. Jo tikslas buvo atkreipti pareigūnų dėmesį, kad jie ateitų. Tuomet būtų paprašęs, kad jam atlaisvintų rankas. Jis, būdamas tarnybiniame automobilyje, dešinės kojos kulnu trenkė du kartus tik į lubų viduryje buvusį šviestuvą. Šviestuvas nuo dviejų smūgių subyrėjo, o tada koja bandė ištraukti laidus. Tuo metu manė, kad sugadinus šviestuvą ir ištraukus elektros laidus, įvyks trumpas sujungimas, taip atkreips pareigūnų dėmesį, jie ateis. Daugiau įtarime nurodytų daiktų tarnybiniame automobilyje negadino, lubų nelaužė. Dėl to, kad apgadino policijos tarnybinio automobilio šviestuvą, labai gailisi ir sutinka atlyginti padarytą žalą (b. l. 56-58).

Liudytojas K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 7 d., apie 17.13 val. dirbant su (duomenys neskelbtini) tyrėja V. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyrui sutriko psichika, jis konfliktuoja, yra agresyvus. Apie 17.33 val. nuvykus nurodytu adresu, laiptinėje juos pasitiko pranešėja R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., jau kelis mėnesius vartoja alkoholį, šiuo metu jis yra neadekvatus ir labai agresyvus, todėl pranešėja jo bijo ir nenakvojo namuose. Jiems užėjus į butą, R. J. atrodė ramus, tačiau matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Pradėjus bendrauti, vyras elgėsi ramiai, atsakinėjo į klausimus, nurodė, kad gėrė alaus, tačiau netikėtai asmuo sugriebė jam už šarvinės liemenės abiem rankomis ir stipriai patraukė į save. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, R. J. buvo sulaikytas, jo rankos užvestos už nugaros ir surakintos antrankiais. Į vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai (brigados Nr. 0893) įvertino asmens būklę ir nusprendė, kad asmenį reikia vežti į psichiatrinę ligoninę Vilniuje, adresu Parko g. 21. Kadangi asmuo buvo agresyvus, muistėsi, antrankiai nebuvo nuimti. Medikai paprašė pagalbos pristatyti asmenį į ligoninę. R. J. buvo pasodintas į tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto numeris V1752, laikino sulaikymo patalpą. Pasodinus R. J. į automobilį, jis, atsigulęs ant nugaros, pradėjo kojomis spardyti patalpos lubas. Asmuo buvo perspėtas kelis kartus. Jis trumpam nusiramino, tačiau netrukus vėl spardė lubas. Atvykus į gydymo įstaigą, buvo pastebėta, kad asmuo apgadino sulaikymo patalpos lubas, sudaužė plastiko apdailą, sugadino apšvietimo lemputę bei ortakį, nuplėšė laidus. Asmuo buvo perduotas medikams ir buvo paguldytas į ūmių psichikos sutrikimų skyrių. Apie tarnybinio automobilio apgadinimus buvo informuotas Vilniaus AVPK OVS. Įvykis buvo fiksuotas kamera BODY 1768 (b. l. 42-43).

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 7 d., apie 17.13 val., dirbant su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju K. D., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyrui sutriko psichika, jis konfliktuoja, yra agresyvus. Apie 17.33 val. nuvykus nurodytu adresu, laiptinėje juos pasitiko pranešėja R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., jau kelis mėnesius vartoja alkoholį, šiuo metu, jis yra neadekvatus ir labai agresyvus, todėl ji jo bijo ir nenakvojo namuose. Kartu su jais atvyko ir medikai. Jiems užėjus į butą su kolega, virtuvėje stovėjo R. J., matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Kolega stovėjo nuo R. J. apie vieno metro atstumu, ji stovėjo šiek tiek toliau, R. J. taip pat stovėjo netoliese. Bute, netoliese, stovėjo ir medikai. Kolega K. D. pradėjo bendrauti su R. J., šis elgėsi ramiai, atsakinėjo į užduotus klausimus. Iš R. J. kalbos suprato, kad jis sukonfliktavo su žmona. R. J. garsiai pasakė savo žmonai: „tau reikia kito vyro“. Ir iškart sugriebė kolegai K. D. už drabužių, už ko tiksliai sugriebė, ar už šarvinės liemenės, ar už rūbų, negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio. R. J., sugriebęs kolegą abiem rankom, stipriai patraukė į save. Todėl prieš R. J. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, ji padėjo kolegai ir R. J. buvo sulaikytas, jo rankos užvestos už nugaros ir surakintos antrankiais. Greitosios medicinos pagalbos medikai (brigados Nr. 0893) buvo šalia ir galėjo matyti R. J. sulaikymo faktą. Medikai įvertino asmens būklę ir nusprendė, kad asmenį reikia vežti į psichiatrinę ligoninę Vilniuje, adresu Parko g. 21. Visą laiką R. J. buvo agresyvus, muistėsi, antrankiai nebuvo nuimti. Medikai paprašė pagalbos pristatyti asmenį į ligoninę. R. J. buvo uždėti antrankiai ir jį bandė pasodinti į tarnybinį automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto numeris V1752, tačiau R. J. priešinosi ir nenorėjo lipti, kojomis spyrėsi, todėl nepavyko jo pasodinti į tarnybinį automobilį. Esant šioms aplinkybėms, teko R. J. paguldyti ant nugaros tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje. R. J., automobiliui nepradėjus važiuoti, pradėjo spardytis ir muistytis tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje. Nuo jo muistymosi judėjo tarnybinis automobilis. Kolega ir ji ne vieną kartą paprašė nusiraminti. R. J. buvo neramus tarnybiniame automobilyje, nes nenorėjo niekur važiuoti. Antrankiai R. J. nebuvo nuimti, nes jis agresyviai ir neadekvačiai elgėsi. Apie tai, kad jis blogai jaustųsi ar jam būtų nepatogu, jiems nieko nesakė. Todėl pradėjo važiuoti tarnybiniu automobiliu link psichiatrinės ligoninės, kartu važiavo ir medikų automobilis. Visą laiką jiems važiuojant, R. J. spardė tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos lubas. Jis buvo ne vieną kartą prašomas negadinti tarnybinio automobilio, bet tai tęsė, todėl jie stengėsi kuo greičiau nuvykti į psichiatrinę ligoninę ir pakeliui nesustojo raminti R. J. Tarnybinio automobilio sulaikymo patalpa nėra maža, joje galima vežti du sulaikytus asmenis. Ar R. J. galėjo atsikelti nuo grindų ir atsisėsti, negali pasakyti. Atvykus į ligoninės teritoriją R. J. išlaipino iš automobilio ir laukė gydytojo iš ligoninės, tuo metu, kol laukė, R. J. buvo aprimęs. R. J. pradėjo bendrauti, jis pasakojo, kad yra gydęsis čia. Taip pat sakė, kad tarnybinio automobilio patalpų negadino. Kai R. J. buvo sodinamas į tarnybinį automobilį, šis buvo tvarkingas ir neapgadintas. R. J., gulėdamas ant nugaros, kojomis spardė patalpos lubas, apgadino sulaikymo patalpos lubas, sudaužė plastiko apdailą, sugadino apšvietimo lemputę bei ortakį, nuplėšė laidus. Jis buvo perduotas medikams ir buvo paguldytas į psichikos sutrikimų skyrių. Apie tarnybinio automobilio apgadinimus buvo informuotas Vilniaus AVPK OVS (b. l. 45-47).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas tarnybinis automobilis „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto Nr. 1752, kuris yra pažymėtas specialiais policijos ženklais. Automobilis yra pastatytas T. Ševčekos g. 26, Vilniuje. Apžiūrint automobilį išoriškai, matomų sugadinimų nepastebėta, salonas tvarkingas, be apgadinimų. Atidarius tarnybinio automobilio sulaikytiems pervežti skirtą patalpą yra matoma, kad apgadintos patalpos lubos, sudaužyta plastiko apdaila, sulaužytos apšvietimo lempos, sugadintas ortakis bei nuplėšti laidai. Sulaikytųjų pervežimo patalpa yra stebima vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nepažeista. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų automobilio viduje ir išorėje paimta nebuvo (b. l. 12-16).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūros objektas yra 5 vnt. vaizdo įrašų iš tarnybinio automobilio „V1752“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pavadinimais „V1752-221007-174000-174053-20010300“, „V1752-221007-174053-175018-20010300“, „V1752-221007-175018-175948-20010300“, „V1752-221007-175948-180919-20010300“, „V1752-221007-180919-181459-20010300“. Vaizdo įraše pavadinimu „V1752-221007-174000-174053-20010300“ reikšmingos informacijos neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „V1752-221007-174053-175018-20010300“, paleidžiamas vaizdo įrašas be garso. Kairiajame apatiniame ekrano kampe matome datą 2022-10-07, einantį laiką, kuris prasideda 17.40.55, užrašą „(duomenys neskelbtini) OFF CH3 N“. 17:43 į automobilio sulaikymo kamerą bandoma įsodinti vyrą, kuris apsirengęs mėlynos spalvos džinsus, juodos spalvos džemperį. Vyrui ant abejų rankų iš nugaros uždėti antrankiai. Vyrą įsodinti bando policijos pareigūnas ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojas. Vyras savanoriškai į sulaikymą kamerą nesėda, todėl sulenkiant jam kojas, jis įstumiamas į ją. Vyras guli automobilio sulaikymo kameroje ant grindų, kojomis į sulaikymo kameros grotas. 17.44 val. uždaromos sulaikymo kameros durys, kameroje yra tamsa. 17.48 val. policijos pareigūnas atidaro kameros duris. Matyti, kad vyras, buvęs kameroje, kojomis spardo kameros lubas, ant kameroje esančios sėdynės mėtosi baltos spalvos automobilio apdailos dalys. 17.50.15 vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „V1752-221007-175018-175948-20010300“, paleidžiamas vaizdo įrašas be garso. Kairiajame apatiniame ekrano kampe matome datą 2022-10-07, einantį laiką, kuris prasideda 17.50.32, užrašą „(duomenys neskelbtini) OFF CH3 N“. Vyras automobilio sulaikymo kameroje guli ant nugaros, kojas iškėlęs į viršų. 17.52.00 policijos pareigūnas uždaro sulaikymo kameros duris. Kameroje tamsu. 17.53 vyras, būdamas sulaikymo kameroje, kojomis spardo į jos lubas. 17.54 vyras, būdamas sulaikymo kameroje, toliau kojomis spardo į jos lubas. 17.55 vyras, būdamas sulaikymo kameroje, toliau kojomis spardo į jos lubas. 17.55.53 nuo sulaikymo kameros lubų nukrenta ten buvęs sumontuotas ortakis. Vyras ortakiui nukritus toliau spardo į lubas. 17.59.47 vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „V1752-221007-175948-180919-20010300“, paleidžiamas vaizdo įrašas be garso. Kairiajame apatiniame ekrano kampe matome datą 2022-10-07, einantį laiką, kuris prasideda 17.59.53, užrašą „(duomenys neskelbtini) OFF CH3 N“. Vyras automobilio sulaikymo kameroje guli ant nugaros, kojas iškėlęs į viršų. Jis kojomis liečia nuo lubų iškritusius laidus bei ortakio dalis. 18.09.01 vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „V1752-221007-180919-181459-20010300“, paleidžiamas vaizdo įrašas be garso. Kairiajame apatiniame ekrano kampe matome datą 2022-10-07, einantį laiką, kuris prasideda 18.09:24, užrašą „(duomenys neskelbtini) OFF CH3 N“. Vyras automobilio sulaikymo kameroje guli ant nugaros, kojas iškėlęs į viršų. 18.10.06 policijos pareigūnas atidaro sulaikymo kameros duris. 18.13.50 atidaromos sulaikymo kameros grotos, vyras pasodinamas. Sulaikymo kameroje ant grindų guli sulaužytos plastikinės apdailos detalės, ortakis, kybo laidai. 18.18.43 vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 19-21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia kojomis spardė policijos automobilio sulaikytų asmenų patalpos lubas, kol sulaužė patalpos stoginę, lankstų daugiasluoksnį ortakį bei sugadino elektros instaliaciją, tuo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarė 460,60 euro turtinę žalą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir neslėpė, jog vežamas į ligoninę policijos automobiliu, tyčia spardė lubas, siekdamas numušti šviestuvą ir sugadinti elektros instaliaciją. Šių veiksmų metu buvo padaryti kaltinime išvardinti apgadinimai. R. J. kaltę įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas, liudytojų policijos pareigūnų aprodymai, iš kurių matyti, kad iki R. J. įsodinimo į tarnybinį automobilį jo vidus buvo sveikas, visą laiką vežamas kaltinamasis spardėsi ir muistėsi, buvo ne kartą dėl netinkamo elgesio įspėtas, tačiau savo veiksmų nenutraukė, o atvykus į ligoninę ir atidarius sulaikytų asmenų patalpą rastos apgadintos patalpos lubos (sudaužyta plastiko apdaila, sugadintas ortakis ir apšvietimo lemputė). Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamasis posėdžio metu teigė, kad spardė lubas, norėdamas atkreipti policijos pareigūnų dėmesį ir prisišaukti pagalbos, nes jam skaudėjo už nugaros surakintas ir antrankių spaudžiamas rankas, tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad asmuo buvo kelis kartus įspėtas liautis, tačiau nei karto jiems nereiškė pretenzijų dėl skausmo ar kitų nepatogumų. Jų nurodomas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareigūnas iki atvykimo į ligoninę bent du kartus buvo atidaręs laikino sulaikymo patalpos duris (17.48 val. ir 17.52 val.), kaltinamasis turėjo galimybę paprašyti atlaisvinti už nugaros surakintas rankas, bet vietoj to jis visą laiką tik intensyviai spardė patalpos lubas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių išeina, kad iš tiesų R. J. lubas spardė iš pykčio ir būdamas susinervinęs dėl jo laisvės apribojimo. Pažymėtina, kad jo agresyvūs veiksmai prasidėjo dar tebesant bute, truko iki įsodinimo į tarnybinį automobilį ir nuosekliai buvo tęsiami toliau. Kaltinamasis nesiliovė net po to, kai pradėjo kristi automobilio dalys. Iš kaltinamojo veiksmų pobūdžio akivaizdu ir tai, jog svetimas turtas sugadintas ne dėl kaltinamojo neatsargumo, o suduodant tikslingus smūgius kojomis ir siekiant turtą sugadinti. Kiekvienas suaugęs, pakaltinamas asmuo turi suvokti akivaizdų dalyką, jog spyriai į automobilio lubas gali lemti automobilio apgadinimą. Spardydamas lubas, R. J. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai (turto sugadinimas) ir tiesiogiai jų siekė. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jo motyvai norėjus sulaukti pareigūnų dėmesio jo atsakomybės dėl turto sugadinimo nešalina.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo keliamas kaltinamojo pakaltinamumo klausimas, nustačius, kad R. J. šešis kartus buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 9 d. jam diagnozuotas pasikartojantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 62); 2022 m. spalio 7 d. gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-61). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialistė pateikė specialisto išvadą, kad objekto tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 73).

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad R. J. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

R. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad R. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš dalies atlygino padarytą žalą (pats kaltinamasis teigė, kad sumokėjo jau 4 įmokas pagal sudarytą taikos sutartį, civilinio ieškovo atstovas teisme patvirtino, kad įmokos mokamos sutartu grafiku) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sunkina jo atsakomybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. J. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (b. l. 121). Kaip minėta, pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo ir jo pasekmių, išties nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino žalą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. J. pateikė 2023 m. vasario 21 d. taikos sutartį su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujančiu Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (sutartyje – Kreditorius), kurioje nurodoma, jog Kreditorius atsisako civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39703-22 dėl 642,28 Eur žalos, nes R. J. (sutartyje – Skolininkas) įsipareigoja atlyginti Kreditoriui 642,28 Eur žalą mokant dalimis kas mėnesį po 53,24 Eur, skolininkas įsipareigoja mokėti reguliariai, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį iki mėnesio 30 dienos, pirmąją įmoką įsipareigoja sumokėti iki 2023 m. vasario 28 d., visiškai atlyginti žalą – iki 2024 m. vasario mėnesio (b. l. 110). Pareiškimą dėl susitaikymo pateikė ir Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas, kuris minėtoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu, nurodydamas, kad jis ir R. J. susitarė dėl žalos atlyginimo ir sudarė 2023 m. vasario 21 d. taikos sutartį, todėl atsisako nuo civilinio ieškinio ir neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 114). R. J. teisme teigė, kad dvi įmokos jau yra sumokėtos. Kaltinamojo sutikimas su ieškiniu bei įsipareigojimas sumokėti reikalaujamą sumą dalimis, tvarkingas įmokų mokėjimas pagal sutartą grafiką leidžia daryti išvadą, jog jis nevengs savo turtinės prievolės ir ją atlygins. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad žalos atlyginimo klausimas galutinai išspręstas ir nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos.

R. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas pažymi ir tai, kad R. J. anksčiau neteistas (b. l. 75), bylos duomenimis nebaustas net administracine tvarka (b. l. 74). Šie duomenys rodo, kad R. J. nėra būdingas teisei priešingas elgesys. Jis turi tiek fizinės, tiek psichikos sveikatos problemų (patyrė (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. diagnozuojamas pasikartojantis (duomenys neskelbtini)), dėl kurių jam nustatytas neįgalumas ir ribotas darbingumas.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą kartu su tuo, kaip R. J. teisminio bylos nagrinėjimo kaltę padaręs nusikalstamą veiką pripažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo labai nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, dėl ko net pablogėjo jo sveikatos būklė, bylos nagrinėjimo metu buvo hospitalizuotas, susitaikė su nukentėjusiu juridiniu asmeniu, į nesunkų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad R. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas byloje buvo pareiškęs 642,28 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turto sugadinimu jiems padarytos turtinės žalos (b. l. 36). Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 37-39).

2023 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1172-962/2023, kuriame nurodoma, jog įgyvendindama BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto ir CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę baigti bylą taikos sutartimi, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir R. J. susitarė dėl žalos atlyginimo ir 2023 m. vasario 21 d. sudarė taikos sutartį, kuria R. J. įsipareigojo atlyginti civiliniam ieškovui 642,28 Eur dydžio žalą, mokant ją dalimis kas mėnesį po 53,24 Eur.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui R. J. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti, todėl teismas tvirtina susitarimą dėl turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, atstovaujamam įgalioto atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atlyginimo ir baudžiamąjį procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukia.

Išaiškintina, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir, jei šalis nevykdo įsipareigojimo, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena (DVD diskas), kurioje yra vaizdo įrašai, esanti prie bylos viršelio, paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiu juridiniu asmeniu – Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti R. J. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovaujamo įgalioto atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2023 m. vasario 21 d. sudarytą susitarimą atlyginti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 642,28 Eur dydžio turtinę žalą, mokant ją dalimis kas mėnesį po 53,24 Eur į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sumokant visą sumą iki 2024 m. vasario mėnesio pabaigos, ir procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Skaitmeninę laikmeną, kurioje yra vaizdo įrašai, palikti saugoti byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.