Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės V. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-3862-979/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė V. M., atstovaujama advokato M. K., padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad ji nuolat gyvena užsienyje, jos interesus Lietuvoje neterminuotai atstovauja advokatas M. K.. Ši aplinkybė ieškovei yra žinoma, tačiau ieškovė ieškinyje nenurodė, jog atsakovę atstovauja advokatas, todėl atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu ir ji neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą ar pareikšti priešieškinį, t. y. buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Taip pat pažymėjo, kad teismas netaikė prejudicinių faktų, nustatytų civilinėje byloje Nr. 2-435-656/2009, t. y. aplinkybės, kad atsakovė nesinaudoja šilumos energija, dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas. Atsakovei priklausančiame bute šildymas atjungtas nuo centralizuotų šilumos tinklų, sumontuoti dujotiekio tinklai bei pripažinti tinkamais naudoti, butas šildomas gamtinėmis dujomis, ką patvirtina 2007-05-17 dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas –pažyma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės V. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Litesko“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 543,86 Eur skolą už šilumos energiją, 8,29 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei V. M. procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti pasibaigus saugojimo terminui su atžyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbovietę, patikrino Gyventojų registro ir VSDFV duomenis. Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, išvykimo data 2005-05-26 (b. l. 14). Iš VSDFV pažymos teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. duomenų apie atsakovės įdarbinimus nėra (b. l. 15). Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų jos gyvenamosios ir darbo vietos adresu, ieškovės prašymu procesiniai dokumentai atsakovei 2015 m. rugpjūčio 28 d. įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 16, 17). CPK 117 straipsnyje reglamentuojami procesinių dokumentų įteikimo būdai. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra vienas iš CPK nustatytų (CPK 130 straipsnis) ir pagal CPK 117 straipsnį leidžiamų įteikimo būdų, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios teisės normos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė, jog procesiniai dokumentai nebuvo įteikti asmeniškai atsakovei, negali būti laikoma svarbia, t. y. realiai sutrukdžiusia ar atėmusia galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų įteikti apeliantei nepavyko, nors pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė ieškinyje nurodytu paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, taip pat ėmėsi priemonių kitiems galimiems atsakovės gyvenamosios vietos adresams bei darbovietei nustatyti, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovei pagrįstai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių kopija atsakovei buvo išsiųsta tuo pačiu ieškovės ieškinyje nurodytu adresu, kaip ir procesiniai dokumentai – (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl spręstina, kad atsakovei siųsta sprendimo už akių kopija pasiekė atsakovę nurodytu adresu, o prieš tai siųstų teismo procesinių dokumentų atsakovė galimai neatsiėmė sąmoningai siekdama išvengti atsakomybės.

Apeliantė tiek atskirajame skunde, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu jai įteikti nepagrįstai, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę būti išklausytai, o ieškovei turėjo būti žinoma, kad atsakovės interesus Lietuvoje neterminuotai atstovauja advokatas M. K., todėl šią aplinkybę ji turėjo nurodyti ieškinyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad ieškovas, nors ir žinodamas, kad atsakovą kitose bylose atstovauja konkretus atstovas, kreipdamasis į teismą, su ieškiniu negali tokio asmens nurodyti kaip atsakovo atstovo, nes tik pats atsakovas gali nuspręsti, ar jį konkrečioje byloje atstovaus konkretus atstovas. Šią aplinkybę patvirtina CPK 51 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Litesko“, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, jeigu ir būtų žinojusi, kad atsakovė turi atstovą, negalėjo nurodyti atsakovės V. M. atstovo advokato M. K., kuris atstovavo jos interesus kitose bylose, nes teisė pasirinkti, ar turėti atstovą byloje, priklauso tik pačiai atsakovei. O pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pareigos siųsti procesinius dokumentus atsakovės atstovui kitose bylose ir laikyti juos tinkamai įteiktais, nes duomenų apie atsakovės atstovavimą šioje byloje nebuvo pateikta.

Kaip jau minėta, sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog teismas netaikė prejudicinių faktų, nustatytų civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009, kurioje buvo konstatuota, kad atsakovė atliko faktinius šildymo sistemos rekonstrukcijos veiksmus ir atjungė buto šilumą nuo ieškovės šilumos tinklų, todėl atsakovės įvykdytas faktinis buto šildymo sistemos atjungimas nuo bendros šildymo sistemos kvalifikuotas kaip konkliudentiniais veiksmais nustatytų sutartinių santykių tarp šalių pabaiga, dėl ko nebėra pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą atsiskaitymą už tuo metu tiektą šilumos energiją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuoroda į civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009 nustatytas aplinkybes nėra reikšminga šioje byloje, kadangi minėtame sprendime konstatuotos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniu faktu, galėjusiu turėti įtakos priimant ginčijamą sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia teismo išvada yra pagrįsta, nes atsakovė, paminėdama civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009 priimtą sprendimą, visiškai ignoruoja LAT priimtas galutines ir neginčijamas nutartis – 2013-11-22 nutartį civ. byloje Nr. 3K-592/2013 ir 2013-11-22 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-591/2013, kuriomis buvo galutinai išspręsti ginčai tarp tų pačių šalių dėl ankstesniu laikotarpiu tiektos šilumos energijos atsakovės butui. LAT patvirtino, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad nėra duomenų, jog vartotoja V. M. būtų atlikusi visas nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų procedūras, t. y. būtų pasirašytas šių sistemų atjungimo aktas, šilumos tiekimo nutraukimo aktas. Todėl kasacinis teismas sprendė, jog dėl šios priežasties, nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, atsakovė yra šilumos energijos vartotoja. Atsižvelgiant į tai, bendrovę, kaip šilumos tiekėją, ir atsakovę – vartotoją V. M. sieja šilumos pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai ir bendrovė neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartotos šilumos paskirstymo tvarkos. Pažymėtina, jog abiejose aukščiau nurodytose LAT nutartyse teismas pasisakė dėl prejudicinių faktų, kurie nurodomi atskirajame skunde, t. y. teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009 buvo sprendžiamas konkretus ieškovės ir atsakovės ginčas dėl atsakovės skolos už ieškovės tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d., o nagrinėjamoje byloje – šalių ginčas dėl skolos už šilumos energiją, tiektą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 31 d. Taigi šioje byloje nagrinėjama atsakovės skola nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009. Be to, Alytaus apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendime nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad atsakovė savo buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas nuo centralizuotų sistemų atjungė teisės aktų nustatyta tvarka, o tik konstatuota, jog ji atsijungė nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų ir nepiktnaudžiavo 2000 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse jai suteikta teise atsijungti nuo šių sistemų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi Alytaus apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009. Atsižvelgiant į minėtas LAT nutartis ir jose nurodytus išaiškinimus, spręstina, kad atsakovės minimi prejudiciniai faktai, kuriais, anot jos, teismas turėjo vadovautis priimdamas sprendimą už akių, neatitinka LAT suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu, o atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas pagrįstai (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į argumentą, jog atsakovė prašė suteikti galimybę jai pateikti priešieškinį, ir dėl to visiškai nepasisakė, be to, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių panaikinimo nurodė, kad yra galimybė šalims susitarti dėl ginčo taikiai, tačiau teismas į šį argumentą taip pat neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta aplinkybė, jog atsakovei nagrinėjamu atveju nebuvo suteikta galimybė pareikšti priešieškinį, neužkerta kelio savo interesus ginti pateikiant atskirą ieškinį kitoje civilinėje byloje. O dėl taikos sutarties sudarymo nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje teismui nurodė, jog, atsižvelgiant į ilgalaikį šalių bylinėjimąsi, taikos sutarties sudarymas yra nepageidautinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė minėtų klausimų ginčijamoje nutartyje ir dėl jų nepasisakė.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.