Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui V. N. ir jo atstovei advokatei I. M., atsakovei S. G., trečiajam asmeniui Ž. N. ir jos advokatei I. M., institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, o V. G. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams S. G. ir V. G., institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui Ž. N. dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant nedalyvavo.

Tretysis asmuo Ž. N. paaiškino, kad ieškinį laiko pagrįstu, nes jos sutuoktinis ieškovas pripažįsta save vaiko tėvu, jie savo šeimoje vaiką augina nuo jo gimimo.

Institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo laiko pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų - Utenos rajono CMS (duomenys neskelbtini) sudaryto M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu išduoto gimimo liudijimo (9 b.l.), vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaiko tėvu, remiantis santuokos sudarymo įrašu, buvo įrašytas atsakovas. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs 1 metų ieškinio senaties termino (LR CK 3.152 str. 1d.).

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus, t.y., kad vaikas neliktų be tėvo ir be išlaikymo (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr.S-m 13/11(01), nėščiosios kortelė), atsakovas nepripažino vaiko – M. G. kaip savo, neauklėjo ir neugdė jo nuo gimimo, nedalyvavo kasdieniame jo gyvenime, tarp jų nėra užsimezgęs joks tarpusavio ryšys, vaiko neišlaikė, savo gyvenime vaikas jo nepažįsta kaip tėvo. Šias pareigas nuo vaiko gimimo atlieka ieškovas, kuris pagal minėtą specialisto išvadą yra atsakovės vaiko – berniuko, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas su 99.99999 proc. tikimybe (10-16 b.l.). Specialisto išvada yra objektyvus rašytinis įrodymas, patvirtinantis vaiko – M. G. kilmę iš konkretaus tėvo – ieškovo. Nėščiosios kortelėje atsakovė, atsakydama į klausimus apie vaiko tėvą, buvo nurodžiusi ne atsakovo, o ieškovo asmens duomenis.

Šalių byloje pateiktų ir bylą nagrinėjant ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys apie tėvą V. G., esantys (duomenys neskelbtini) gimusio M. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

Atsakovė pripažįsta faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys), šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų (esant specialisto išvadai, ekspertizę skirti šalys atsisakė), visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog atsakovas nėra biologinis vaiko – (duomenys neskelbtini) gimusio M. G. tėvas, o tai yra pakankamas pagrindas (LR CPK 178 str.) pagrįstai manyti, kad šio mažamečio vaiko, nuo gimimo auginamo, auklėjamo ir išlaikomo ieškovo šeimoje, teisės, numatytos Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje, vaikui nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nuginčijus tėvystę bus užtikrintos, todėl ieškinys tenkintinas (LR CK 3.149 str.1d.), iš (duomenys neskelbtini) gimusio M. G. gimimo įrašo duomenys apie jo tėvą V. G. išbrauktini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo patenkinti visiškai.

Iš Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukti duomenis apie M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nusiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.