- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- eI-198-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01088-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
dalyvaujant pareiškėjo S. N. atstovui advokatui S. M. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo E. V. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 164,36 Eur nuostolių atlyginimą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokatas paaiškino, jog pareiškėjui Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato policijos pareigūnas surašė 2014-09-25 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-16213631-14 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2014 m. balandžio 3 d. apie 0 val. 10 min. (duomenys neskelbtini)vaduodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir vengė blaivumo patikrinimo. Pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pagal kurį pareiškėjo automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Edvima“ valdomą saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui už automobilio transportavimą bei saugojimą UAB „Edvima“ pateikė 2014 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą 164,36 Eur ( 567,49 Lt) sumai, kurią pareiškėjas tą pačią dieną apmokėjo. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1013,7 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas. Pareiškėjas nurodė, jog priverstinai nuvežti automobilį nebuvo jokios objektyvios būtinybės. Pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo nuvežtas iš gyvenamojo namo, kuriame gyvena pareiškėjo draugė, kiemo. Automobilio buvimas gyvenamojo namo kieme nekėlė jokios grėsmės kitų asmenų saugumui ar transporto priemonių eismui. Todėl dėl tokių atsakovo policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas už automobilio transportavimą ir saugojimą turėjo perteklinių 164,36 Eur išlaidų, kurios pripažintinos jo patirtais nuostoliais. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje įtvirtintus administracinius teisės pažeidimus, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas galimas tik tais atvejais, jeigu transporto priemonė kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar trukdo kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui ar kėlė grėsmę žmonių saugumui. Pareiškėjo neprisipažinimas padarius teisės pažeidimus ir atsisakius paaiškinti įvykio aplinkybes, negalėjo būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas taikyti ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatas ir priverstinai nuvežti automobilį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kituose administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo automobilis trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teises. Pareiškėjui priklausančio automobilio iš gyvenamojo kiemo namo priverstinis nuvežimas buvo perteklinis ir todėl neteisėtas. Pareiškėjui priklausantis automobilis dėl neteisėtų atsakovo policijos pareigūnų veiksmų buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Edvima“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę. Už automobilio transportavimą ir saugojimą pareiškėjas sumokėjo 164,36 Eur sumą, kuri laikytina pareiškėjo patirtai nuostoliais.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Viešosios atsakomybės žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti turtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš neteisėtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus aps. VPK) policijos pareigūnų veiksmų dėl jam priklausiusios transporto priemonės priverstinio nuvežimo, atlyginimą. Pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P- 16213631-14 už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini)pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nepakluso uniformuoto policijos pareigūno, dėvėjusio šviesą atspindinčią liemenę ir patruliavusio su specialiomis spalvomis dažyta transporto priemone, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštam rankos mostu su raudonu šviesą atspindinčiu rutuliu statmenai važiuojamajai kelio daliai ir įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius garso ir šviesos signalus, o vėliau sulaikytas, vengė būti patikrintas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 ir 18 punktus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimu pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Pareiškėjui apskundus šį nutarimą, Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu apeliacinis skundas atmestas ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas paliktas galioti. Pareiškėjas skunde teigia, kad Varėnos r. PK pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo pakankamo pagrindo ir būtinybės priverstinai nuvežti jam priklausiusią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas policijos pareigūnų stabdomas nestojo, sulaikytas vengė tikrintis blaivumą. Pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė KET reikalavimus ir kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir asmenims bei trukdė saugiam eismui. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad padarius pažeidimą, numatytą šios kodekso 130 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę. Minėto straipsnio 7 dalyje taip pat numatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) ir minėto 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sankcijoje yra numatyta transporto priemonės konfiskavimo galimybė. Transporto priemonės nuvežimas yrą viena iš priemonių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti, jos taikymo tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, jos tikslai yra užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, užtikrinti nutarimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, ar viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti. Taip pat priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikomas dėl pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pareiškėjui priklausiusi transporto priemonė galėjo būti ir teisėtai buvo priverstinai nuvežta, kadangi už vieną iš pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų sankcijoje buvo numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Aplinkybė, kad pareiškėjas galėjo kelti ar kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ar asmenims, trukdė saugiam eismui ar kitaip pažeidė asmenų teises, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Priverstinis minėtos transporto priemonės nuvežimas buvo proporcinga priemonė, kuria Varėnos r. PK pareigūnai siekė įgyvendinti ATPK numatytus tikslus ir toks policijos pareigūnų sprendimas atitiko ATPK nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarime, nei Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje nėra konstatuota jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo teisėtumo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 164,36 Eur turtinę žalą, bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žalą, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl pareiškėjui priklausančios transporto priemonės priverstinio nuvežimo.
Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 0 val. 10 min. (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei vengė blaivumo patikrinimo. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 3 d. 3 val. 44 min. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta saugojimui į UAB „Edvima“ saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2014 m. rugpjūčio 3 d. 1 val. 30 min. buvo surašytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Pareiškėjas už transporto priemonės transportavimą bei saugojimo aikštelės paslaugas sumokėjo 164,36 Eur ( 567,49 Lt). Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimu pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė pareiškėjui 1013,7 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimą.
Pareiškėjas policijos pareigūnų veiklos neteisėtumą grindžia tuo, jog priverstinai nuvežti automobilį nebuvo jokios objektyvios būtinybės. Pareiškėjas teigė, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo nuvežtas iš gyvenamojo namo, kuriame gyvena pareiškėjo draugė, kiemo ir automobilio buvimas gyvenamojo namo kieme nekėlė jokios grėsmės kitų asmenų saugumui ar transporto priemonių eismui. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų už automobilio transportavimą ir saugojimą turėjo perteklinių 164,36 Eur išlaidų, kurios pripažintinos jo patirtais nuostoliais.
Iš Transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog sprendimas priverstinai nuvežti pareiškėjui priklausančią transporto priemonę priimtas, vadovaujantis ATPK 296 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi.
Ginčui spręsti aktualioje ATPK 296 straipsnio 7 dalies redakcijoje numatyta, kad, padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 124² straipsnyje (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus.
Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (redakcija galiojusi iki 2015- 02- 04) (toliau – ir Tvarkos aprašas), reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus priverstinai nuvežant transporto priemones. Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, transporto priemonės priverstinis nuvežimas – transporto priemonės pašalinimas iš jos stovėjimo vietos vilkiku ar specialiu vežimėliu. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę esant pagrindams, nustatytiems ATPK 269 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tvarkos aprašo 3.1 punkte detalizuota, jog šia teise policijos pareigūnas gali pasinaudoti, kai padaromi ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyti administraciniai teisės pažeidimai, jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Tvarkos aprašo 3.1.7. punkte numatyta policijos pareigūnų teisė priverstinai nuvežti transporto priemonę, kai transporto priemonės vairuotojas nepaklusta reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Ginčo atveju, pareiškėjas padarė būtent tokio pobūdžio pažeidimą, nes nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Nurodytos ATPK 269 straipsnio 7 dalies, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatos reiškia, kad priverstinio transporto priemonės nuvežimo tikslas yra išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, t. y. užtikrinti viešąją tvarką ir ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardintų administracinių teisės pažeidimų teisenos įvykdymą, t. y. sankcijose numatytos nuobaudos rūšies – transporto priemonės konfiskavimo, realų įgyvendinimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose, 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-1336/2012 pažymėjo, kad pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama jei padaromas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės.
Liudytojų, policijos pareigūnų - A. L. , V. S. , R. K. ir G. B. parodymai nuosekliai patvirtino, jog pareiškėjas vairuodamas automobilį sustojo daugiabučio gyvenamojo namo kieme, važiuojamojoje dalyje, kelio viduryje, (duomenys neskelbtini)ir trukdė saugiam transporto priemonių eismui. Liudytojas V. S. paaiškino, jog pareiškėjui siūlė pakviesti blaivų pažystamą asmenį, kuris galėtų paimti pareiškėjo automobilį ir nugabenti į kitą, saugią vietą, tačiau pareiškėjas į pasiūlymą nereagavo. Liudytojų A. L. , V. S. , R. K. ir G. B. parodymai atitiko nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, nuoseklūs, neprieštaringi, todėl abejonių nekelia, jais netikėti nėra jokio teisinio pagrindo. Nors liudytoja I. P. teisme paaiškino, jog pareiškėjo automobilis eismui netrukdė, nes buvo paliktas stovėti prie kelio kelkraščio tokiu būdu, kaip matosi pareiškėjo teismui pateiktuose foto nuotraukose, tačiau jos paaiškinimais netikėtina. Minėtos liudytojos palankūs parodymai pareiškėjo naudai apie jo automobilio stovėjimo vietą galimai buvo sąlygoti aplinkybės, jog liudytoja yra pareiškėjo sugyventinės V. P. dukra, jos akivaizdžiai palankūs parodymai pareiškėjo atžvilgiu galimai yra sąlygoti šios aplinkybės. Be to, šios liudytojos parodymų nepatvirtino, jokie kiti byloje esantys įrodymai.
Taip pat nesivadovauta pareiškėjo atstovo advokato pateikta maps.lt žemėlapio ištrauka apie kiemo kelio galimą plotį bei techniniais duomenimis apie pareiškėjo automobilio kėbulo plotį, kurie pareiškėjo advokato teigimu, patvirtina, jog kelias buvo platus ir kitiems automobiliams pravažiuoti pareiškėjo automobilis netrukdė. Tačiau liudytojai A. L. , V. S. , R. K. ir G. B. , kurie dalyvavo įvykio naktį įvykio vietoje ir stebėjo įvykio aplinkybes, neabejotinai patvirtino, jog pareiškėjo automobilis trukdė eismo saugumui ir dėl to galėjo likti viešosios tvarkos pažeidimai.
Pareiškėjo pateiktos foto nuotraukos buvo fotografuotos įvykio vietoje, kitą dieną, pareiškėjui bandant atkurti įvykio aplinkybes, todėl negali būti laikomos patikimais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo nurodytas įvykio aplinkybes, jog automobilis buvo sustojęs ir stovėjo kelio kelkraštyje.
Baudžiamojoje byloje esančios įvykio vietos fotolentelės nuotraukos neinformatyvios, jose nesimato aiškaus bendro įvykio vietos vaizdo (baudžiamosios bylos Nr. 1-163-517/2014 1 t., b.l. 10 - 11). Kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo įvykio aplinkybių versiją byloje nenustatyta ir pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo deklaruojama gyvenamoji, vieta teisės pažeidimo padarymo metu, buvo deklaruota yra (duomenys neskelbtini). Minėtų liudytojo V. S. teigimu, teisės pažeidimo padarymo naktį pareiškėjas nenurodė ir nepaaiškino, kad faktiškai gyvena pas sugyventinę V. P. bute, daugiabučio mano, (duomenys neskelbtini)į kurio kiemą persekiojamas policijos pareigūnų buvo atvažiavęs ir sustabdęs savo automobilį. Aplinkybę, kad pareiškėjas gyvena pas sugyventinę V. P. , (duomenys neskelbtini)., patvirtino liudytoja V. P. . Tačiau ši aplinkybė apie pareiškėjo faktinę gyvenamąją vietą įvykio metu policijos pareigūnams nebuvo žinoma, pareiškėjas neteikė policijos pareigūnams jokių paaiškinimų.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, jog egzistavo visos būtinos sąlygos priverstinai nuvežti pareiškėjo valdytą transporto priemonę. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sankcijoje yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, todėl transporto priemonės nuvežimas buvo viena iš priemonių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti. Pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, kurie nurodyti ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Pirmiau minėti įrodymai neabejotinai patvirtino, jog pareiškėjui priklausanti transporto priemonė stovėjo daugiabučio namo kiemo važiuojamojoje dalyje ir trukdė eismui. Priverstinis pareiškėjui priklausančios transporto priemonės nuvežimas buvo adekvati priemonė teisės pažeidimo pasekmėms išvengti, kuria buvo siekiama užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos įvykdymą ir saugų transporto eismą bei viešąją tvarką, todėl egzistavo visos sąlygos, suteikiančios teisę ir pareigą taikyti šią priemonę.
Policijos pareigūnai, taikydami priverstinį transporto priemonės nuvežimą, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Policijos pareigūnai, vadovavosi ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir taikė šią priemonę - priverstinį transporto priemonės nuvežimą, įstatymo numatytoms sąlygoms ir nustatyta tvarka. Nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, policijos pareigūnų veiksmai buvo pagrįsti, teisėti ir neišvengiamai būtini. Transporto priemonės nuvežimą sąlygojo pareiškėjo neteisėti veiksmai ir todėl jam kilo materialinės pasekmės, susijusios su transporto priemonės transportavimo bei saugojimo aikštelėje paslaugų apmokėjimu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, t. y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.
Pagal CK 6.271 straipsnį, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tuo atveju, jei jos institucijų pareigūnai veikė neteisėtai, kaltės nustatymas nėra viešosios atsakomybės sąlyga. Žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Žala atlygina institucija neįvykdžiusi institucijai ar jos tarnautojui įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir argumentus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, nesant pareigūnų neteisėtų veiksmų priverstinai nuvežant pareiškėjo transporto priemonę, civilinė atsakomybė negalima.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.