- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- e2-6596-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02612-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei R. B. ir jos atstovui adv. Z. Burbai, atsakovo R. M. atstovei kuratorei J. K., institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui P. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2018-04-20 teismui įteikė ieškinį kuriame nurodė šiuos motyvus.
Ieškovei gyvenant nesusituokus su atsakovu R. M. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., gimė sūnus R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai įrašytas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė su atsakovu iki 2017 m. liepos mėn. gyveno kartu adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vedė bendrą ūkį, tačiau kilus nesutarimams, atsakovas išvyko ir šiuo metu ieškovė nežino jo faktinės gyvenamosios vietos. Iki 2017 m. spalio mėn. atsakovas dar teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. M., pervesdamas į ieškovės asmeninę sąskaitą kas mėnesį mokamas periodines išmokas, tačiau vėliau atsakovas nustojo teikti išlaikymą, ir nuo to laiko atsakovas nebesirūpina savo sūnumi bei neteikia vaikui būtino išlaikymo.
Vaikas gyvena kartu su ieškove, nors vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu ir nenustatyta. Vaikas nori gyventi su ieškove ir jo gyvenimas kartu su ja atitinka jo interesus. Be to, pažymėtina, kad ieškovė užtikrina nepilnamečio vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tarp motinos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas psichologinis ryšys. Tarp ieškovės ir atsakovo yra kilę ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime. Dėl šių aplinkybių bei dėl to, kad nekiltų ginčas ateityje, ieškovė teikia prašymą teismui, nustatyti nepilnamečio sūnaus R. M. gyvenamąją vietą kartu su motina.
Nors atsakovas ir paliko faktinę šeimą bei nustojo bendrauti su sūnumi, tačiau jo kaip vaiko tėvo yra ne tik teisė, tačiau taip pat ir pareiga bendrauti su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime. Todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, ieškovė mano, kad nustatytina, jog atsakovas bendrauja su vaiku ir dalyvauja jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu.
Kiekvieno vaiko teisė turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymui. Būtinoms vaiko vystymo sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui būtinas 340 eurų dydžio išlaikymas kas mėnesį.
LR CK 3.192 str. yra suformuluotos išlaikymo teikimo ir jo dydžio nustatymo taisyklės. Šiame straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Vaiko išlaikymo prievolėje nustatytinos tėvų prievolės dalys, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą po lygiai, t. y. po 170 eurų vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Būtino vaikui išlaikymo dydį ieškovė įrodinės savo paaiškinimu bei pateikdama būtino išlaikymo sąmatą. Mano, kad atsakovas neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, todėl gali dirbti ir teikti tokio dydžio išlaikymą.
Todėl iš atsakovo vaiko tėvo R. M., priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui R. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 170 eurų (vienas šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Taip pat iš atsakovo R. M. priteistinas nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. (ieškinio pateikimo dienos), skaičiuojant kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis 150 Eur, t. y., už penkis mėn. ir 19 d., iš viso: 845 Eur (LR CK 3.200 str.).
Ieškovė R. B. skirtina R. M. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
LR CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kaip minėta, atsakovas R. M. nuo 2017 m. lapkričio mėn. nebesirūpina savo sūnumi bei neteikia vaikui išlaikymo.
Todėl susidarius šeimoje tokiai kritinei padėčiai, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jo būtiniausių poreikių tenkinimą teismo proceso metu, ieškovė teikia prašymą teismui, ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p., t. y.:
1. priteisti iš atsakovo R. M., jo nepilnamečiam sūnui R. M., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 120 eurų (vieną šimtą dvidešimt eurų) vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo;
2. paskirti ieškovę R. B. nepilnamečiam sūnui R. M. skirto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškinio dalyko ribose ieškovė sutiktų su atsakovu sudaryti taikos sutartį.
LR CPK 135 str. 2 d. numatyta tvarka, bei vadovaujantis LR CPK 7, 8 str. (proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principais) pateiktinas prašymas teismui išreikalauti duomenis iš valstybės registrų apie šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, nes pertvarkius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šie duomenys advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, nebeteikiami.
Ieškovė ieškinį atsakovui reiškia pagal paskutinę jo žinomą gyvenamąją vietą: adresu: Daugelių g. 76-32, Kuršėnai, Šiaulių r.
Remiantis aukščiau išdėstytu, bei vadovaudamasi LR CPK 5 str., 42 str., 83 str., 1 d. 14 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 135 str., 375 -380 str. ir LR CK 1.5 str., 3.3 str., 3.65 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., ieškovė teismo prašė:
1. Nustatyti nepilnamečio sūnaus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r, gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove R. B.;
2. Nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime bendru abiejų tėvų sutarimu;
3. Priteisti iš atsakovo, vaiko tėvo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 170 eurų (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
4. Priteisti iš atsakovo, vaiko tėvo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą jo nepilnamečiam sūnui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 845 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 19 d.
5. Paskirti ieškovę R. B. nepilnamečiam sūnui R. M. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Išreikalauti duomenis iš valstybės registrų apie šalių turtinę padėtį.
7. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiam sūnui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 120 eurų (vienas šimtas dvidešimt eurų) vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; paskirti ieškovę R. B. nepilnamečiui sūnui R. M. skirto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
8. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymui, ji grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, nes vaikas auga ir ateityje išlaidos jo išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu didelių sveikatos problemų jis neturi, išskyrus akinius, kuriuos jis turi nešioti, bet ir ateityje, kad sūnus galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, jog jam reikalinga ir tėvo parama. Nurodė, jog dėl vaiko poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas nedirbo, įrašyta į įskaitą Darbo biržoje, kaip ieškanti darbo ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės, todėl jai pastoviai trūksta lėšų vaiko išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas ir valstybės gaunamą paramą, ji išleidžia ne tik vaiko išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamosios patalpos išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir vaiko buities poreikius, jiems dar reikia įsigyti ir namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos neteikia ir visiškai su ja nebendrauja. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų vaiko poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaiko motinos padėčiai, privalo teikti vaikui išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimai vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jos gaunamas pajamas bei vaiko amžių, sveikatą, poreikius, nėra nei per dideli, nei neatitinkantys vaiko interesų ar tėvo galimybių.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorė pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.
Su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies.
Sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtu nustatyta su ieškove, R. B.. Sūnus šiuo metu gyvena su motina ir ji tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Ieškovės siūloma atsakovui R. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. M. tvarka yra tinkama. Šioje ieškinio dalyje atsakovo kuratorė sutinka su ieškovės prašymais.
Tačiau, jos nuomone, ieškovės R. B. prašoma išlaikymo suma yra per didelė.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo, kad sūnaus išlaikymui būtų priteista po 170 eurų (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį.
LR CK 3.192 str. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kuratorė neturi jokių duomenų apie R. M. materialinę padėtį. Galbūt jis niekur nedirba ir neturi jokių pajamų.
Ieškovė R. B. savo ieškinyje nenurodo, kad atsakovas turi kokių nors pajamų ar santaupų. Taip pat ji nenurodo, ar atsakovas turi kokio nors turto.
Taigi, gali būti, kad jis pats gyvena iš pašalpų.
Todėl pagal atsakovo kuratorės atsikirtimą ieškovės R. B. prašoma išlaikymo suma turi būti sumažinta iki 100 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Be to, atsakovo kuratorė prašė teismo nepriteisti iš atsakovo R. M., išlaikymo R. M., įsiskolinimą už 2017 m. lapkričio mėn. 1 d. - 2018 m. balandžio mėn. 19 d. - 845 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus). Mano, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas tuo laikotarpiu neteikė išlaikymo savo sūnui R. M., o ar tuo metu atsakovas R. M. teikė sūnui išlaikymą, tokie duomenys jai nėra žinomi.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad iki 2017-11-01 atsakovas R. M. dar teikė sūnui išlaikymą, pervėsdamas kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Tačiau ji nenurodė, kokias sumas atsakovas jai pervesdavo. Iš pervedamų sumų dydžio galima būtų spręsti, kiek jis galėtų teikti lėšų sūnaus išlaikymui.
Remdamasi išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 str., atsakovo kuratorė teismo prašė:
1. Neprieštarauja, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtu nustatyta su ieškove R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
2. Neprieštarauja, kad atsakovo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarka būtų nustatyta taip, kaip to prašo ieškovė R. B..
3. Neprieštarauja, kad iš R. M., a.k(duomenys neskelbtini) būtų priteistas išlaikymas sūnui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 eurų (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
4. Prieštarauja, kad iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas sūnui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017-11-01 – 2018-04-19 - 845 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt penki eurai).
5. Prieštarauja, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nes atsakovo R. M. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl nėra galimybės šiuo metu jų vykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovo L. R. atstovė kuratorė adv. J. K. duodama paaiškinimus teismui atsakovo vardu dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, nurodė, kad su ieškovės reikalavimu sutinka tik iš dalies. Atsakovo atstovė teigė, kad susipažinus su ieškovės ieškiniu manytina, jog atsakovas galėtų mokėti sūnaus Ramūno išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį. Paaiškino, kad daugiau mokėti atsakovas neišgalėtų, nes nėra žinoma ar jis dirba ir gauna darbo užmokestį ar turi kitų pajamų, savo vardu neturi viešuose registruose įregistravęs kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų, kuriuos būtų galima realizuoti, todėl atsižvelgiant tiek į atsakovo finansines galimybes, amžių, profesinį pasiruošimą bei turtinę padėtį, laikytina, jog atsakovas neišgalėtų sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 170,00 Eur. Be to mano, kad ir ieškovė neįrodė, jog šiandien atsakovo sūnaus poreikiams reikia 340,00 Eur per mėnesį, o be to, manytina, kad tėvas būtų nepajėgus sūnui mokėti išlaikymui ieškovės nurodytos pinigų sumos.
Teigė, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti jo poreikius. Mano, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tuo metu objektyviai leidžia vaiko tėvo turtinė padėtis. Atstovė nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Be to teismas konkrečioje byloje sprendžia, kokia asmens turtinė padėtis yra iš esmės, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).
Kadangi ieškovė šiuo metu negauna darbo užmokesčio, todėl daro išvadą, kad ir ji taip pat negali skirti šalių sūnaus Ramūno išlaikymui po 170,00 Eur kas mėnesį.
Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir kiekvieno iš tėvų skiriama pinigų suma vaiko išlaikymui negali ženkliai skirtis.
Paaiškino, jog atsakovo sūnaus išlaikymui ieškovės prašoma suma yra didelė ir nėra pagrindo kol kas reikalauti iš vaiko tėvo mokėti tokią sumą, atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį šalyje. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvoje susidariusią ekonominę situacija ir į atsakovo galimą darbo užmokestį, manytina, kad tėvas sutiktų su ieškovės reikalavimu mokėti sūnaus išlaikymui reikalingą dydį tik po 100,00 Eur per mėnesį, kadangi tai atitiktų ir tėvo finansines galimybes bei sūnaus poreikius. Todėl prašė teismo ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo jos nurodytą išlaikymo dydį.
Atsakovo kuratorė nepateikė teismui į bylą rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo iniciatyva iš viešųjų registrų ir valstybės įstaigų buvo išsireikalauti papildomi duomenys apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (CPK 376 str. 1 d.).
Tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Šiaulių raj. skyrius susipažino su ieškovės R. B., ieškiniu atsakovui R. M., dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir visais pridėtais dokumentais.
Tarnyba išvadoje nurodė, jog pagal pateiktus dokumentus matyti, kad šalys turi nepilnametį sūnų R. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Šeima nėra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą.
Patikrinus ieškovės buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad R. B. kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Bute yra 2 kambariai ir virtuvė, yra visi komunaliniai patogumai. Vaikas gyvena kambaryje apie 14 kv. m. ploto, kuriame yra lova, sekcija, rūbų spinta, televizorius, kompiuteris. Namuose švaru, tvarkinga, jauku. Vaikui R. M. namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, leisti laisvalaikį, ilsėtis.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau - MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. V. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).
Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Motina (tėvas), su kuriuo gyvena vaikas tėvams gyvenant atskirai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Todėl manome, kad tikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
R. B. vaikui namuose sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas. Tarnybos Šiaulių skyrius mano, kad tikslinga nepilnamečio vaiko R. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. B..
Tarnybos Šiaulių skyriaus nuomone, R. B. nurodyti vaiko R. M. mėnesio poreikiai yra protingi bei atitinka vaiko interesus. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta R. B.. Nurodė, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas išsamesnę išvadą dėl vaiko išlaikymo pateiks po įrodymų ištyrimo (CPK 252 str.).
Teismo posėdžio metu Tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jo atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 400 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Todėl atstovas siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą, profesinius gebėjimus ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą ir kitus ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas R. M. ir ieškovė R. B. yra R. M. tėvai, o jis jų sūnus (7 b. l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra sudarę (1-3 b. l.). Ieškovė šiuo metu nedirba ir yra įrašyta į sąrašą asmenų ieškančių darbo (102 b. l.). Duomenų, kad atsakovas anksčiau dirbo ar dabar dirbtų LR nėra (19 b. l.). Taip pat atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę (20 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, gali dirbti pagalbinius ir profesinio pasirengimo nereikalaujančius darbus. Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaiko interesų. Pirmiausia, vaikui išlaikymą teikia tik vieną ieškovė, o šalių vaikas jau lanko mokyklą. Antra, kadangi atsakovas kol kas geranoriškai neteikia vaikui išlaikymo, todėl vaikui išlaikymas iš jo priteistinas pagal ieškovės nurodytą datą. Trečia, atsakovo vaiko išlaikymo naštą prisiėmė ir valstybė arba ieškovei padeda jos ir dabartinio jos draugo artimieji. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nurodyto dydžio išmoka priteistina iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas šiuo metu su ieškove kartu nebegyvena ir jo neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu ir anksčiau nuo 2017-11-01 neteikia vaikui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (9 b. l.). Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog šalių suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikas šiuo metu lanko pradinė mokyklą, o ateityje pradės lankyti ir vidurinę mokyklą, kur jis sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiama savarankiškam gyvenimui. Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių vaikas yra ugdomas mokyklinėje įstaigoje, taip pat jam vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui išlaikymą dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien nėra atsakovo aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas išlaikymo prievolės vaikui ir jo neteikdamas šiandien, ignoruoja net minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet viena motina teikia parama vaikui, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus vaiko išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus atstovo argumentu, kad LR Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po vieną šimtą septyniasdešimt eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas vaikui, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikata bei profesinius įgūdžius (97 b. l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką neteikia nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, o siekia, kad jo vaiko išlaikymo našta atitektų vaiko motinai, jos artimiesiems ar valstybei. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Šis šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu bei jo išlaikymu, susijusius poreikius (9 b. l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.
Vienas iš ieškovės prašymų yra susijęs ir su reikalavimu atsakovui priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2017-04-20 (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovas nuo 2017-11-01 jau neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos artimieji. Atsakovas kaip jau minėta teismui atsikirtimų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas šiuo metu dirba JK, kur ir gyvena (20 b. l.).
Kadangi atsakovas ar jo kuratorė šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė, dėl to teismas atsižvelgdamas ir į Sodros pateiktą pažymą pripažįsta, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu (nuo 2017-11-01 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2018-04-20) irgi neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir dėl to liko jam įsiskolinęs. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo jis priteistinas 845,00 Eur įsiskolinimas nuo 2017-11-01 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.).
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.
Tačiau vaiko R. M. motina ieškovė R. B. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui tėvo R. M. mokamas periodines išmokas iki jo pilnametystės (CK 3.191 str. 1d. 3p.).
Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.
Šioje byloje ieškovė kėlė ir reikalavimą dėl atsakovo teisės bendrauti su sūnumi, o atsakovo kuratorė dėl to neprieštaravo. Todėl teismas atsižvelgiant į CPK 376 str. 3 d. nuostatą bendrais bruožais pasisako dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi tarp vaiko tėvų dėl to gali kilti konfliktų ateityje. Pirmiausia, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad ieškovė turi būti geranoriška atsakovui siekiant bendravimo su vaiku, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaiku gali būti apsunkintas. Antra, akivaizdu, kad tėvo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, o kai kada pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti problemų tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, todėl ir atsakovas irgi turi būti geranoriškas siekdamas bendravimo su dukra.
Trečia, teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Be to atsakovui ilgesnį laikant nebendraujant su sūnumi, gali kilti poreikis, kuomet jų bendravime dalyvaus ir vaiko motina. Tik užsimezgus tvirtam ryšiui tarp vaiko ir tėvo, galimas jų bendravimas ir nedalyvaujant ieškovei.
Šiuo metu konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir tokiu atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes sūnus gyvena kartu su motina. Nagrinėjamos bylos atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei išaiškintina, kad ji turi sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti sūnaus auklėjime, jo ugdyme ir kartu abejiems atsižvelgiant į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.
Kadangi kaip jau minėta įtakos tėvo bendravimui su vaiku turi pastarojo amžius, vaiko psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad tėvas turi atsižvelgti ir į vaiko norą bei pageidavimą, tėvui siekiant bendravimo su vaiku ar kartu jų išvykimo iš vaiko gyvenamosios vietos.
Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių viena kitai, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, pvz. su artimaisiais giminaičiais.
Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Teismas nagrinėjamoje byloje išsprendžia ir šalių vaiko R. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. B. klausimą, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Be to kaip jau minėta vaikas gyvenamojoje vietoje ateityje toliau lankys mokinių ugdymo įstaigą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad valstybė dėl kuratoriaus atsakovui R. M. paskyrimo patyrė išlaidų, dėl to šios tarnybos turėtos išlaidos, kurios patvirtintos rašytiniais įrodymais, jai priteistinos iš atsakovo. Taip pat valstybei priteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo R. M., kadangi ieškovė nuo jų sumokėjimo yra atleista (CPK 92 str. 1d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto R. M. išlaikyti nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Teismo sprendimui įsiteisėjus byloje 2018-04-23 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam R. M. priteisimo iš atsakovo R. M. paliktina galioti iki visiško jos įvykdymo, o ją įvykdžius panaikintina (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. M. tenkinti visiškai.
1. Priteisti nepilnamečiam vaikui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 170,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2018-04-20 iki vaiko pilnametystės.
2. Priteisti nepilnamečiam vaikui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 845,00 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2018-04-19 įskaitytinai.
3. Nustatyti nepilnamečio vaiko R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
4. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui tėvo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas iki vaiko pilnametystės.
5. Nustatyti, kad ieškovė R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdys atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į vaiko interesus.
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 86,55 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas, 50,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus, ir 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto bendrovę, iš viso: 143,19 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 19 ct).
7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 65,63 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 63 ct) išlaidų atlyginimui už atsakovui kuratoriaus suteiktas paslaugas byloje ir 149,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 50 ct) išlaidų atlyginimui už valstybės ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje, iš viso: 215,13 Eur (du šimtus penkiolika eurų 13 ct).
8. Įpareigoti VGTPT Šiaulių skyrių išmokėti kuratorei J. K. (gim. (duomenys neskelbtini), adv. S. Šulcaitės padėjėjai) 65,63 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 63 ct).
9. Sprendimą dėl išlaikymo R. M. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
10. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje.
11. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.
12. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui visiškai, jai vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).
13. Teismo sprendimui įsiteisėjus byloje 2018-04-23 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam R. M. priteisimo iš atsakovo R. M. paliktina galioti iki visiško jos įvykdymo, o ją įvykdžius panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.