Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (7 klasių) išsilavinimo, nevedęs, Mažeikių r. Ruzgų pagrindinės mokyklos 8 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2011-03-10 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 93 straipsnį, teistas 2012-06-05 pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams, nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjo,

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (7 klasių) išsilavinimo, mokosi Sodų vidurinės mokyklos 8 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir M. M. 2012 m. sausio 18 d. apie 18.20 val., prieš tai susitarę ir veikdami kartu, Mažeikių m. Ventos g.33 esančioje UAB „Medikora“ vaistinėje nuo prekystalio atvirai pagrobė svetimą, Mažeikių Rotary klubui „Liberta“ priklausantį turtą: aukų dėžutę su ne mažiau kaip 300 Lt pinigų.

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai paaiškino, jog trise, t. y. su M. M. ir A. P. sausio mėnesį vaikščiodami po miestą susitarė iš Ventos gatvėje, prie „Randevu“ kavinės esančios vaistinės pagrobti dėžutę su pinigais. Atėję į vaistinę jie paprašė leisti pasišildyti. Iš pradžių jie sėdėjo vaistinėje ant sofos ir apie valandą susirašinėjo SMS žinutėmis, laukė kol iš vaistinės išeis žmonės. Tuo momentu, kai vaistinės darbuotojos nebuvo salėje, M. pagriebė nuo prekystalio dėžutę su pinigais ir visi išbėgo. Jis su P. tuo metu laikė duris, kad būtų lengviau pabėgti. Iš kambariuko tuo momentu išėjusi vaistininkė matė, kaip pagriebė dėžutę. Nubėgo prie Sodų g.7 esančių garažų, o pinigus pasidalinti nuėjo į Draugytės g.4 esantį bendrabutį, antrą aukštą. Ten sudaužė dėžutę, nes kitaip negalima buvo atidaryti ir išimti pinigų. Pinigus visi pasidalijo po lygiai, apytikriai po 115 Lt. Dėžutėje buvo trys kupiūros po 10 Lt, o visi kiti pinigai – monetomis. Dėžutę užmetė ant namo stogo. Už gautus pinigus pirko visokius niekniekius – saldumynus, kebabus ir pan. Papildęs savo parodymus V. B. paaiškino, jog aukų dėžutę iš tikrųjų pagrobė jis, o ne M., anksčiau buvo gėda prisipažinti.

Kaltinamasis M. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai paaiškino, jog žiemos metu jis, B. ir P. eidami pro vaistinę pamatė ant prekystalio aukų dėžutę ir sugalvojo ją paimti. Įėję į vaistinę paprašė pasišildyti, nes lauke buvo šalta. Atsisėdę ant sofos susirašinėjo SMS žinutėmis, tarėsi, kas laikys durys, kas ims dėžutę. Su P. susitarė, kad jie laikys duris, o B. ims dėžutę. V. bijojo, bet vis tiek sutiko. Jis laikė vidines duris, o P. – išorines duris. Tuo momentu, kai valytoja išėjo į kambariuką, o vaistininkė pasilenkė dėlioti vaistus, B. priėjo ir paėmė dėžutę. Jie su P. laikė praviras duris, leido prabėgti B., o tada ir jie išbėgo. Kai bėgo pro vidines duris, vaistininkė pamatė, sakė sustoti, nebėgti. Po dėžutės pagrobimo P. su B. nubėgo link „Rugelio“, jis apibėgo apie namą ir tada nubėgo prie „Rugelio“. Nubėgo prie Sodų g.7 garažo, ten apžiūrėjo dėžutę, jis telefonu praskėlė dėžutę. Dėžutėje buvo apie 350 Lt – trys kupiūros buvo po 10 litų, o kiti pinigai – monetomis. Pinigus pasidalijo po lygiai, juos išleido saldainiams, čipsams.

Be kaltinamųjų V. B. ir M. M. visiško kaltės pripažinimo ir parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- liudytojos R. Š. parodymais, jog dirbant vaistinėje „Medikora“ žiemos metu atėję trys vaikinukai paprašė leisti pasišildyti. Jie tai įeidavo, tai išeidavo ir kai visi lankytojai buvo išėję ir ji viena likusi salėje, atsidarė durys, tie patys vaikinukai dideliu greičiu įlėkė į vidų ir pagrobė aukų dėžutę. Vaistinės durys atsidaro į vidų, kažkas palaikė duris. Ji išsivijo iki laiptų, bet nepavijo. Vaikinai nubėgo už „Grūstės“. Mano, jog dėžutę pagrobė vaikinas ilgesniais plaukais, nes bėgant plaikstėsi plaukučiai. Tuo momentu, kai paėmė dėžutę, ji buvo viena salėje, prie kompiuterio. Aukų dėžutę padėti inicijavo kirpykla „Žavesys“, su ja buvo sudaryta sutartis. Dėžutė ten stovėjo apie porą mėnesių. Pinigų aukų dėžutėje niekas neskaičiavo, jų buvo apie 10 cm nuo dugno, dėžutė buvo užantspauduota. Buvo matyti trys ar keturios kupiūros po 10 litų, kiti buvo po 5 Lt, po 2 Lt, po 1 Lt. Vaikinai atėjo prieš penktą valandą, dėžutę pagrobė po šešių, apie pusę septynių, kaip tik kolegė šeštą valandą išėjo namo;

- liudytojos A. M. parodymais, jog aukų dėžutė buvo skirta Mažeikių rajono gyventojams, sergantiems onkologinėmis ligomis. Viso buvo pastatyta dešimt dėžučių. Idėja buvo grožio salono „ Žavesys“ ir klubo „Liberta“. Viena iš dėžučių buvo „Medikora“ vaistinėje, su kuria buvo sudaryta sutartis. Dėžutė buvo pastatyta nuo praeitų metų gruodžio 15 d. Dėžutė kvadratinė, ant jos parašyta, kad „auka skirta Mažeikių rajono gyventojams, sergantiems onkologinėm ligom“, permatoma, užplombuota. Pinigų joje buvo pririnkta daugiausiai iš visų kitų dėžučių Mažeikiuose. Laikas nuo laiko užvažiuodavo, pasidžiaugdavo, kad žmonės aukoja pinigus. Sunku buvo nustatyti, kiek pinigų buvo surinkta, buvo po 5 Lt, po 10 Lt, apytiksliai sprendė, kad turėjo būti apie 300 Lt;

- liudytojo A. P. parodymais, jog M. su V. buvo suplanavę paimti aukų dėžutę, todėl visi nuėjo į vaistinę. Sėdėdami viduje telefonu rašinėjo žinutes. Jis tik palaikęs jiems kompaniją. Buvo susitarę, kad dėžutę paims V. Jis atidarė išorines duris ir laikė, M. – vidines, o V. paėmė aukų dėžutę ir paskui nubėgo prie garažėlių. Išbėgus į gatvę aukų dėžutė buvo pas V. rankose. Jis gavo apie 100 litų su trupučiu. Pasidalijo pas V. name, trečiame ar antrame aukšte. M. telefonu išmušė dėžutės šoną. Dėžutės šonas buvo kaip stiklas, plastmasinis. Pinigų buvo mažiau nei pusė dėžutės, daugiau buvo monetomis;

- civilinio ieškovo atstovės E. R. paaiškinimu, jog akcijos sumanytoja A. M. parašė pareiškimą, kad buvo pavogta aukų dėžutė. Buvo praėjęs geras mėnuo nuo dėžutės pastatymo. Dėžutė vaistinėje buvo padėta nuo gruodžio 1 dienos, buvo praėję pusantro mėnesio. Pinigų galėję būti apie 300 litų. Aukų dėžutes pagamino rėmėjai, dėl pačios pagrobtos ir sulaužytos dėžutės ieškinio nereiškia, ieškinį pareiškė 300 Lt sumai. V. B. atsiprašė, sumokėjo 150 Lt žalos. M. motina sumokėjo 115 Lt, likusią dalį žadėjo atlyginti per savaitę;

- 2012 m. sausio 24 d. A. M. pareiškimu – protokolu dėl vagystės (9 b. l.);

- 2012 m. sausio 18 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių m. Ventos g.33 esanti vaistinė „Medikora“ (11-16 b. l.);

- 2011 m. gruodžio 24 d. Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ prašymu UAB „Medikora“ leisti įmonės patalpose laikyti (pastatyti) aukų dėžutę (20 b. l.).

Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra atviroji vagystė. Esminis atvirosios vagystės požymis, skiriantis ją nuo slaptosios, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog V. B. ir M. M. aukų dėžutę su pinigais pagrobė atvirai, t. y. matant vaistinės darbuotojai R. Š., kuri suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą, todėl jų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą (atvirąją) vagystę.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. B. ir M. M. kaltės padarius LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. atvirai pagrobus svetimą turtą.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kaip pagrobiamas didelės vertės turtas). Atsižvelgiant į paminėta, kaltinamųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jie ne mažiau kaip 300 Lt pagrobė atvirai.

Kaltinime inkriminuota, jog kaltinamieji V. B. ir M. M. atvirąją vagystę įvykdė prieš tai susitarę ir veikdami kartu su mažamečiu A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini). LR BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, jog A. P. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs BK 13 straipsnyje nustatyto keturiolikos metų amžiaus ir todėl negali būti bendrininku, ši aplinkybė abiems kaltinamiesiems iš kaltinimo šalintina.

Dėl bausmės M. M.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apsvarsčius, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nepilnamečio M. M. nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, teismas priėjo išvados, jog galima atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, kadangi byloje nustatytos visos trys būtinosios ir dvi alternatyviosios sąlygos, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; padarytoji nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; nukentėjusiojo asmens atsiprašė, atlygino didžiąją dalį žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Išaiškintina M. M., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti ją kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Dėl bausmės V. B.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis V. B. 2011 m. kovo 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, jam paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: atidavimą Gruzdžių vaikų socializacijos centrui, kuris rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti 6 mėnesius; elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., bei tęsti mokslą. Nors kaltinamasis V. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo nepilnametis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su juridinio asmens atstovu bei su mamos pagalba jam padarytą turtinę žalą atlygino, tačiau jis, būdamas 2011-03-10 teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei ir yra pripažintas kaltu 2012 m. birželio 5 d. ir 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiais. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nei pagal LR BK 93 straipsnį, nei pagal BK 38 straipsnį susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, skirdamas V. B. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje, o taip pat ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais BK 91 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, kuri yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą..

Skirdamas kaltinamajam V. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (apysunkis nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą – veika padaryta atvirai dienos metu, pagrobti žmonių suaukoti pinigai sergantiems žmonėms, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą pagrobto turto vertė – apie 300 Lt, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikaltimą padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, teisme juridinio asmens atstovo atsiprašė ir su juo susitaikė, padarytą turtinę žalą atlygino, mokosi, mokykloje charakterizuojamas patenkinamai.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, V. B. skirtina švelnesnė iš alternatyvių BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, jo terminą nustatant mažesnį negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, bei paskiriant įpareigojimus (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog iki šio nuosprendžio priėmimo V. B. dar padarė kitus nusikaltimus, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu jam paskirta ir su 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu subendrinta bausme (LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).

Civilinio ieškovo Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ ikiteisminio metu pareikštas 300 Lt dydžio civilinis ieškinys atmestinas ir civilinis procesas nutrauktinas, civilinio ieškovo atstovei atsisakius pareikšto ieškinio, nes kaltinamasis V. B. atlygino visą žalą, o kaltinamasis M. M. – dalį žalos bei susitarė dėl likusios dalies atlyginimo (BPK 112 straipsnio 3 dalis ir 115 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

M. M. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Išaiškinti M. M., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti ją kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

V. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant:

dvylika mėnesių būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta ir su 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu subendrinta bausme (laisvės apribojimas dvejiems metams) ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant:

dvylika mėnesių būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą bausmę įskaityti 2012 m. liepos 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies atliktą bausmę.

Išaiškinti V. B., jog jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinio ieškovo Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ civilinį ieškinį atmesti ir civilinį procesą nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.