- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- II-728-917/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01092-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. G.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. G., jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. A. nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17005-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22177448994 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. A. nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17005-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22177448994 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį ,,F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nesilaikė ženklo Nr. 203 ,,Duoti kelią“ reikalavimo, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais T. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 9, 101, 154, 1 priedo 203 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1, 3 dalys, už ką asmeniui paskirta galutinė 75 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 22177448994 medžiagos 1–3 lapai).
Šalies argumentai
T. G. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti, motyvuojant tuo, kad jis laikėsi kelių eismo taisyklių, važiavo leistinu greičiu, leistina eismo juosta, o susidūrė su kliūtimi, kuri toje eismo juostoje atsirado staiga ir be teisėto pagrindo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas formaliai, dalis argumentų prieštarauja bylos medžiagoje esantiems rašytiniams duomenimis, dėl ko padarytos išvados yra neteisingos, o skundžiamas nutarimas naikintinas. Nutarime nurodoma, jog pareiškėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimo dėl kelio ženklo „Duoti kelią“, nes išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui. Administracinio nusižengimo byloje Kelių policijos patrulių užfiksuotoje schemoje neginčytinai nustatyta, jog krovininis automobilis ,,MAN“, po susidūrimo su automobiliu ,,F. T.“, stovi priešpriešinėje eismo juostoje, neleistinai kirtęs ištisinę eismo juostą ir pėsčiųjų perėją. Eismo įvykio kilimo priežastis įvyko tik dėl to, kad pagrindiniu keliu važiuojantis ,,MAN“ transporto priemonės vairuotojas, staiga kirto neleistinoje vietoje eismo juostą ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, nepaisant KET 3 priedo 1 punkto reikalavimo dėl siauros ištisinės linijos žyminčios priešingų krypčių srautus, draudžiančios paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. ,,F. T.“ vairuojamas automobilis manevrą atliko jam skirtoje eismo juostoje ir su pagrindiniu keliu teisingai savo eismo juosta judančia krovinine transporto priemone ,,MAN“ galėjo prasilenkti, t. y. važiuoti kiekvienas savo eismo juosta, nes jos važiavo priešingos krypties eismo juostomis, jų važiavimo kryptys nesikirto. Abu vairuotojai matė vienas kito automobilius važiuojančius savo eismo juostomis, tačiau priešpriešinio eismo juostoje, t. y. krovininis automobilis ,,MAN“ važiavęs dešine eismo juosta, pagrindiniu keliu, staiga ir be jokios priežasties, neprognozuojamai kirto ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kai tuo metu ,,F. T.“ jau buvo įsukęs į pagrindinio kelio juostą važiuoti į dešinę link Botanikos sodo. Pareiškėjas, sukdamas į dešinę iš šalutinio kelio niekaip nepažeidė Kelių eismo ženklo „Duoti kelią“, nes pagrindiniu keliu važiuojantis ,,MAN“ krovininis automobilis važiavo priešinga eismo kryptimi, jokio posūkio, signalo nerodė, o jei ir būtų sukęs, jie laisvai būtų prasilenkę sankryžoje, nes važiavo priešingos krypties eismo juosta. Tai matyti iš eismo įvykio schemos, kurioje krovininio automobilio lokacija prieš sankryžą priešingoje eismo juostoje. Tai patvirtina fotonuotraukos, kuriose matyti, kad ,,MAN“ krovininis automobilis stovi ne savo važiavimo krypties juostoje ir prieš sankryžą. Tai patvirtina abiejų vairuotojų paaiškinimai. Vadinasi teisingumą vykdantis ir siekiantis atskleisti administracinio nusižengimo sudėtines dalis, pareigūnas turi pareigą nustatyti eismo įvykio faktines aplinkybes, nustatyti eismo įvykio kilimo priežastį, analizuoti abiejų vairuotojų elgesį kelių eismo taisyklių atžvilgiu. Nemotyvuotas sprendimas sudaro absoliučiai negaliojančio teisės akto panaikinimo teisinius pagrindus. Administracinėje teisėje galioja imperatyvus principas, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Šiuo atveju inkriminuojamas pažeidimas su kelio ženklo 203 (duoti kelią) yra nepagristas, nes vairuotojas galėjo atlikti manevrą, nes suko į dešinę eismo juostą, o pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė važiavo priešinga eismo juosta, ,,F. T.“ sukimas nebuvo eismo įvykio kilimo priežastis. Tuo būdu, nutarimu pripažintas kaltu nepagristai, o nutarime nurodyta kaltė, esą vairuotojas turėjo pareigą įsitikinti, kad įvažiuoti į sankryžą saugu ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. A. nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog minimi kelių eismo taisyklių 101 ir 154 punktų nesilaikymas buvo pagrindinė sąlygą dėl kurios įvyko eismo įvykis. Byloje esančios foto nuotraukos parodo, kad susidūrimas tarp transporto priemonių įvyko kuomet transporto priemonė ,,F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suko iš (duomenys neskelbtini) į dešinę į J. P. g. ir susidūrė su iš dešinės prieš eismą, t. y. J. P. gatve važiuojančiu krovininiu automobiliu ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo, transporto priemonė ,,F. T.“ pariedėjo atbulomis ir sustojo padėtyje taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane ir foto nuotraukose. Krovininis automobilis ,,MAN“ po susidūrimo sustojo važiuojamoje kelio dalyje, tokioje padėtyje kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane ir foto nuotraukose. Vertinant ant transporto priemonių esančius apgadinimus, transporto priemonių padėtis po susidūrimo, įvykio vietoje esančias ir foto nuotraukose matomas nubyrėjusias transporto priemonių duženas bei purvą ir kitus duomenis akivaizdu, jog susidūrimas įvyko vietoje kurioje stovi krovininis automobilis ,,MAN“ ir tokioms išvadoms padaryti specialios žinios nereikalingos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad abu vairuotojai matė vienas kito transporto priemones važiuojančias savo eismo juostose, tačiau priešpriešinio eismo juostoje, t. y. krovininis automobilis ,,MAN“ važiavęs dešine eismo juosta pagrindiniu keliu, staiga ir be jokios priežasties, neprognozuojamai kirto ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kai tuo metu ,,F. T.“ jau buvo įsukęs į pagrindinio kelio juostą važiuoti į dešinę link (duomenys neskelbtini) sodo. Šiuos skundo argumentus paneigia byloje esantys duomenys, t. y. vertinant susidūrimo vietą akivaizdu, kad transporto priemonė ,,F. T.“ nebuvo pilnai įvažiavusi į J. P. gatvę ir pagrįstai galimą daryti išvadą jog transporto priemonės ,,F. T.“ vairuotojas prieš sukdamas į dešinę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nesudarys pagrindiniu keliu jokių kliūčių kitam kokiam transportui. Taip pat svarbi aplinkybė ta, kad jei būtų ,,F. T.“ vairuotojas atidžiai žiūrėjęs į dešinę tai tikrai būtų matęs prie sankryžos artėjančią didelių gabaritų krovininę transporto priemonę ,,MAN“, kurios žibintai yra aukščiau nei lengvosios transporto priemonės, kas akivaizdu, jog turėjo įsitikinus matyti šviečiančius žibintus, kurių dalis šviesos srauto krenta ant važiuojamosios kelio dalies. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad krovininis automobilis ,,MAN“ nemanevravo staigiai, t. y. pagal apgadinimus ir jų stiprumą, bei transporto priemonių sustojimą po susidūrimo galimą daryti išvadą, kad krovininis automobilis važiavo pakankamai lėtai, neviršijant leistino maksimalaus 50 km/val. greičio, bei staiga į priešingos krypties eismo juostą neįvažiavo, nes krovininio automobilio ,,MAN“ gabaritai ženkliai didesni nei įprasto lengvojo automobilio. Jeigu krovininis automobilis ,,MAN“ būtų staiga įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, tai po susidūrimo transporto priemonių padėtys būtų visai kitokios, taip pat būtų kitokio pobūdžio apgadinimai, būtų duženos nubyrėjusios kitokia kryptimi ir tokioms išvadoms padaryti nebūtinos jokios specialios žinios, tam užtenka suprasti transporto priemonių judėjimo ir eismo ypatumus. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų visumos akivaizdžiai matyti, kad susidariusioje kelio eismo situacijoje, transporto priemonės ,,F. T.“ vairuotojui prieš įvažiuojant į pagrindinę J. P. gatvę, praleidus šia gatve prie sankryžos artėjančia kitą transporto priemonę ,,MAN“, vairuotojas turėjo realią galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Kelių eismo taisyklės aiškiai reglamentuoja iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančios transporto priemonės vairuotojo pareigas, todėl krovininio automobilio ,,MAN“ vairuotojas važiuodamas pagrindine gatve neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad šalutiniame kelyje esančios transporto priemonės vairuotojas jo nepraleis, sudarys kliūtį ir dėl to įvyks eismo įvykis. Institucijos vertinimu transporto priemonės ,,F. T.“ vairuotojas žinodamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, turėjo įsitikinti šio manevro saugumu, praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones ir tik tuomet įvažiuoti į pagrindinį kelią, juo labiau žinodamas kelių eismo taisyklių reikalavimus ,,F. T.“ vairuotojas turi įvertinti ir tą aplinkybę, kad pagrindiniu keliu gali važiuoti transporto priemonės atbulomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko. Eismo įvykis kilo, kai T. G. iš šalutinio kelio važiavo į pagrindinį kelią. Stabtelėjo, apsižiūrėjo, ar savo važiavimo kryptimi niekam netrukdo ir suko į dešinę pusę. Matė atvažiuojantį sunkvežimį, tačiau jis važiavo savo eismo juosta – priešinga eismo juosta, kurioje nebuvo galimybės susidurti. Tuo momentu, kai T. G. suko į dešinę, minėto automobilio vairuotojas rikiavosi į priešingą eismo juostą. Taip įvyko susidūrimas pareiškėjo eismo juostoje. T. G. savo automobilio kairės pusės priekiu atsitrenkė į kito vairuotojo ratą. Po įvyki automobilių nepatraukė, tik T. G. automobilis buvo smūgio atšoko. Jis negalėjo tikėtis, kad kita transporto priemonė persirikiuos į priešingą eismo juostą, nes ten yra ištisinė linija, perėja, kalniukas, sankryža. Minėtai transporto priemonei nebuvo kur važiuoti, kadangi tiesiai, už sankryžos apie 10m buvo plytos ženklas. Buvo paliktas pravažiavimas, atliekami tvarkymo darbai, todėl manytina, kad kito automobilio vairuotojas norėjo ten važiuoti aptarnauti. Niekada anksčiau nebuvo matęs, kad ten važiuotų sunkvežimiai. Pareiškėjas nurodė, kad buvo geros oro sąlygos, šviesu, sausa kelio danga. Kitų transporto priemonių nebuvo. Prieš darant manevrą į dešinę, nuo juo iki atvažiuojančio automobilio buvo apie 100 m. Nematė jokios kliūties, kuri galėjo kitam vairuotojui kliudyti. Minėtas vairuotojas galėjo sukti į kairę, į dešinę, ten ir buvo ženklas ,,apylanka“.
Pareiškėjo T. G. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime surašytos aplinkybės neatitinka tikrovės, prieštarauja schemai, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas ir perduota Institucijai iš naujo nagrinėti bylą. Bylos medžiaga negali būti kitokia nei nurodyta nutarime.
Liudytojas E. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba AB ,, (duomenys neskelbtini)“. Įvykio dieną jis vežė žvyrą į (duomenys neskelbtini) galą, kur buvo daromas žiedas. Jam buvo kliūtis – kelias uždarytas. Buvo daugiau uždarytą į antrą pusę. Buvo perėja, sankryža, prieš ją pakilimas, taip pat jo eismo juostoje, važiavimo kryptimi buvo grotos. Išvažiavo į priešingą eismo juostą, nes lygiai su sankryža, jam buvo kliūtis. Ištisinės eismo juostos nekirto. Jis negalėjo niekur laviruoti, nes iš karto buvo kliūtis. Krovinys buvo pakrautas žvyru. Posūkį pradėjo rodyti iškart prieš kliūtį. Mano, kad kitas vairuotojas jo nematė, nes buvo tvora, grotos. Kitam vairuotojui buvo ženklas ,,Duoti kelią“. Sutinka, kad jo automobilis stovi kairėje kelio pusėje, priešingoje eismo juostoje. Sankryžoje sukti į dešinę negalėjo, nes ten ženklas 10 t., o jis buvo pakrautas apie 16,5 t. Ribojimai buvo sankryžos dešinėje pusėje. Ženklas buvo ties namu. Sukti į kairę pusę ribojo nėra. Jam tiesiai buvo objektas. E. U. planavo važiuoti per plytą, kadangi jis ten aptarnauja objektą. Buvo darbo valandos. Prieš išvažiuojant į priešingą eismo juostą privalo įsitikinti, kad saugu. Jis nieko nematė, o prieš jį buvo kliūtis – ženklas plyta. Po įvykio pareiškėjo automobilis atšoko. Jo stabdymo kelias buvo apie 1,5 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo ženklas 10 t., po to, ženklas ne daugiau kaip 30 km/h.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškinamos ir nustatomos visos faktinės aplinkybės, būtinos kilti administracinei atsakomybei.
Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neištyrus administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą.
ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.
ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo faktines aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Skundžiamas Institucijos nutarimas atžvilgiu buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų priemonių pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines neteisėtos veikos aplinkybes.
Kaip matyti, Institucijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarime nurodyta, kad T. G., vairuodamas automobilį ,,F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nesilaikė ženklo Nr. 203 ,,Duoti kelią“ reikalavimo, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Nutarime nurodyta, jog įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, policijos registruojamų įvykių registro išrašas, pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, T. G. paaiškinimas, E. U. paaiškinimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, foto nuotraukos ir kiti byloje esantys duomenys.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 203 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 ,,Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.
Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinio pranešime matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, T. G. paaiškino, kad jam važiuojant į sankryžą iš šalutinio kelio, šis sustojo, apsidairė ar nėra atvažiuojančio automobilio. Pradėjus važiuoti, staigiai atsirado vilkikas ,,MAN“, važiuojantis priešpriešine eismo juosta, ko pasėkoje atsitrenkė į automobilį ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Paklausus kaip įvyko eismo įvykis automobilio ,,MAN“ vairuotojo E. U., jis paaiškino, kad pamatė kliūtį už sankryžos, dėl ko persirikiavo į priešpriešą, nes už sankryžos nebuvo kur persirikiuoti. Įvažiavus į sankryžą, iš kairės pusės į jį atsitrenkė automobilis ,,Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos ROIK 22177448994 medžiagos 9, 11–12 lapai). Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. paaiškino, jog T. G. iš šalutinio kelio važiavo į pagrindinį kelią. Stabtelėjo, apsižiūrėjo, ar savo važiavimo kryptimi niekam netrukdo ir suko į dešinę pusę. Matė atvažiuojantį sunkvežimį, tačiau jis važiavo savo eismo juosta – priešinga eismo juosta, kurioje nebuvo galimybės susidurti. Tuo momentu, kai T. G. suko į dešinę, minėto automobilio vairuotojas rikiavosi į priešingą eismo juostą. Taip įvyko susidūrimas pareiškėjo eismo juostoje. E. U. teismo posėdžio metu taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir administracinio nusižengimo tyrimo metu, tai, kad įvykio dieną jis vežė žvyrą į (duomenys neskelbtini) galą, kur buvo daromas žiedas. Jam priešais buvo kliūtis – kelias uždarytas. Buvo perėja, sankryža, o prieš ją - pakilimas, taip pat jo eismo juostoje, važiavimo kryptimi buvo grotos. Išvažiavo į priešingą eismo juostą, nes lygiai su sankryža priešais, jam buvo kliūtis. Ištisinės eismo juostos nekirto. Kitam vairuotojui buvo ženklas ,,Duoti kelią“. Sutinka, kad jo automobilis stovi kairėje kelio pusėje, priešingoje eismo juostoje. Sankryžoje sukti į dešinę negalėjo, nes ten ženklas 10 t., o jis buvo pakrautas apie 16,5 t. Ribojimai buvo sankryžos dešinėje pusėje. Ženklas buvo ties namu. Sukti į kairę pusę ribojo nėra. Jam tiesiai buvo objektas. Remiantis eismo įvykio dalyvių paaiškinimais bei schema ir foto nuotraukomis nustatyta, kad T. G. važiavo savo automobiliu šalutiniu keliu, priartėjęs prie sankryžos privalė duoti kelią transporto priemonėms, kuriuos važiuoja pagrindiniu. E. U. važiavo sunkvežimiu pagrindiniu keliu, prieš sankryžą persirikiavo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuri buvo T. G. važiavimo kelias. E. U. atliko tokius veiksmus prieš pat sankryža, kadangi jis turėjo važiuoti tiesiai, aptarnauti objektą, kadangi vežė žvyrą, tačiau iš karto po sankryžos, buvo kelio ženklas ,,įvažiuoti draudžiama“ (,,plyta“) ir prieš ją persirikiuoti su didelių gabaritų automobiliu nebuvo vietos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punktas numato, kad eismą Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti taisyklių 1 priede. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje „Draudžiamieji kelio ženklai“ nurodyta, kad draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina. Tarp draudžiamųjų ženklų numatytas ir aptariamas kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“. Šio kelio ženklo įrengimą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 100 punktą, draudžiamieji ženklai skirti eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti; draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti; neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Šių Taisyklių 32 punkte numatyta, kad mažiausiu matomumo atstumu laikomas toks atstumas, kai 1 m aukštyje nuo važiuojamosios dalies esanti stebėtojo akis mato taip pat 1 m aukštyje virš važiuojamosios dalies esantį daiktą. Mažiausias matomumo atstumas priklauso nuo važiavimo greičio ir yra parodytas 9 lentelėje. Nustatant mažiausią matomumo atstumą, remiamasi greičiu, kuriuo važiuoja 85 proc. automobilių. Pvz. Esant leistinam 90 km/h greičiui, mažiausias matomumo atstumas yra 240 metrų. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 105.3 papunktyje numatyta, jog apie ruožą, į kurį įvažiuoti draudžia ženklas Nr. 301, vairuotojai turi būti informuojami iš anksto, ženkluose Nr. 601–603, 609 ar 628 naudojant ženklo Nr. 301 atvaizdą. Ženklo Nr. 301 atvaizdą leidžiama naudoti ženkle Nr. 507. Kalbant apie eismo saugumą pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 punktas numato, kad eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Todėl kelio ženklas Nr.301 turi būti įrengiamas taip, kad būtų užtikrintas eismo dalyvių saugumas, o technines eismo reguliavimo priemones įrengiančios ir prižiūrinčios įmonės šių priemonių įrengimą turėtų suderinti su policija.
Bylos nagrinėjamu metu bei po eismo įvykio aiškinantis aplinkybes, matyti, kad byloje kyla ginčas, kas pažeidė kelių eismo taisykles bei kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. T. G. važiavo šalutiniu keliu, todėl privalėjo vadovautis taisykle ,,Duoti kelią“, kas reiškia, kad praleisti visas transporto priemones judančias pagrindiniu keliu. Jo teigimu, jis sunkvežimio ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nematė, o kai pasuko į dešinę su juo susidūrė, kadangi minėta transporto priemonė išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, siekdamas persirikiuoti prieš sankryžą, t. y. kirto ištisinę eismo juostą. Pareiškėjo teigimu, jis tokio sunkvežimio vairuotojo veiksmo negalėjo tikėtis, be to, jis suko jo kryptimi laisva eismo juosta. Teismas sutinka su tokiu pareiškėju teiginiu, jog nebuvo galima tikėtis, numatyti, jog pagrindiniu keliu atvažiuojanti transporto priemonė, prieš pat sankryžą persirikiuos, kirs ištisinę teismo juostą ir atsiras priešais (2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 08:31 s – 09:08 s). Automobilio ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. U. nurodė, kad privalėjo rikiuotis prieš sankryžą, kadangi jis aptarnavo objektą, esantį už sankryžos, t. y. jo važiavimo kelias buvo tiesiai, tačiau jo eismo juostoje buvo kliūtis – ženklas draudžiantis važiuojanti, buvo paliktas pravažiavimas kaire eismo juosta. Iš karto už sankryžos, jo važiavimo kelyje ženklas buvo pastatytas taip, jog jam, vairuojančiam sunkiasvorę transporto priemonę, nebuvo palikta tokios atkarpos, kad jis galėtų persirikiuoti už sankryžos, kadangi vairuojama transporto priemonė yra didelių gabaritų ir neįmanoma tokio atstumo išlaviruoti. Teismas susipažinęs su bylos medžiaga bei išklausęs procesų dalyvių paaiškinimus, sutinka su abiejų pusių išreikštais paaiškinimais bei pozicijomis. Vaizdo įrašuose iš policijos pareigūno ,,Body“ kameros matyti, kad pareigūnai atvykę į eismo įvykio vietą konstatavo, jog tai abipusė kaltė – tiek T. G., tiek E. U. (vaizdo įrašas 02:58 s – 03:15 s). Antrame vaizdo įraše matyti, kad iki sankryžos sankirtos buvo ištisinė eismo juosta, kalniukas sulėtinimui ir sankryža (vaizdo įrašas 00:37 s – 00:40 s). Policijos pareigūnas eismo įvykio dalyviams paaiškina, jog lenkti sankryžoje negalima bei važiuoti į priešpriešinę draudžiama (vaizdo įrašas 01:20 s – 01:31 s, 03:56 s – 04:03 s). Taip pat užfiksuota, kad aptarinėjamas ženklo pastatymo atstumas, t. y. ženklas ,,plyta“ pastatytas iš karto už sankryžos, kas pagrindžia E. U. teiginį, kad jam vairuojančiam didelių gabaritų sunkvežimį, praktiškai neįmanoma už sankryžos išlaviruoti, t. y. persirikiuoti. E. U. taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad sankryžoje sukti į dešinę negalėjo, nes ten buvo ženklas 10 t., o jis buvo pasikrovęs apie 16,5 t. (2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:02 s – 20:29 s). Taip pat teigiama, kad dešinėje buvo kelio ženklas ,,Apylanka“, tačiau byloje konkrečiai užfiksuotos šio ženklo buvimo vietos, nėra. Nagrinėjamu atveju T. G. važiuojantis šalutiniu keliu privalėjo pilnai sustoti ir įsitikinti, kad sukant iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepaisant to, kad jo važiavimo kryptis ir eismo juosta buvo tuščia, nėra kliūties. E. U. negalėjo kirsti ištisinės eismo juostos, išvažiuoti į priešpriešą ir taip persirikiuoti prieš pat sankryžą. Nesant galimybės važiuoti, vairuotojas turėjo važiuoti pagal apylankos ženklus ir tokiu būdu patekti į objektą. Teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl kelio ženklo ,,įvažiuoti draudžiama“ (,,plyta“) pastatymo ir jo padėties, taip pat, ar tinkamai vairuotojai buvo įspėjami, nukreipiami artėjant prie sankryžos dėl to, kad vyksta darbai ir artėjama prie kelio ženklo ,,įvažiuoti draudžiama“. Manytina, kad jei pareiškėjas būtų sustojęs ir praleidęs važiuojantį automobilį pagrindiniu keliu, nepaisant jo daromų kelių eismo taisyklių pažeidimo, eismo įvykis nebūtų kilęs. Taip pat, jeigu E. U., nebūtų kirtęs ištisinės eismo juostos, siekdamas persirikiuoti, o T. G. būtų sukęs, nepaisant jo daromų kelių eismo taisyklių pažeidimo, eismo įvykis taipogi nebūtų kilęs. Iš to darytina išvada, kad eismo įvykis galimai galėjo kilti dėl abiejų vairuotojų kaltės, tačiau Institucija tokios eismo įvykio kilimo versijos netikrino.
Taigi, byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas ir pagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl teismui nėra galimybės iš byloje esančių įrodymų visumos vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą. Nėra aišku, kokie ženklų pastatymo atstumai, nebuvo įvertinti vairuotojo E. U. veiksmų teisėtumas, iš vaizdo įrašo matyti, jog įvykio vietoje buvo kiti asmenys, tačiau su jais nebandyta susisiekta, taip pat byloje yra prieštaravimų dėl eismo įvykio schemos, kuri pagal nutarimą buvo vienas iš įrodymų kvalifikuojant T. G. veiksmus, nenustatyta, kokiu greičiu transporto priemonės judėjo, koks stabdymo kelias, iš ko būtų galima spręsti apie eismo įvykio mechanizmą ir pan.
Aptartiems klausimams išspręsti, teismas turėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, faktiškai pats turėtų atlikinėti šio įvykio tyrimą, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, būtų pažeidžiami efektyvumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, kainuotų daug laiko ir sąnaudų.
Apibendrinant visa tai, kas virš aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. A. nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-17005-2022, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
T. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. A. nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-17005-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22177448994 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 22177448994 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. A. nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.