- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- TS-4-1095/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25931-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Nuteistasis
- V. K.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2020 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 01/7-526 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Taip pat V. K. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nurodyta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 11 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 11 d.
Skundžiamu Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 01/7-526 nutarta netaikyti nuteistajai V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį (taikant intensyvią priežiūrą).
Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau nuteistosios kriminogeniniai veiksniai (socialinių ryšių su artimaisiais nebuvimas; gyvenimo būdo problemos; impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka) ir kitos reikšmingos aplinkybes (nusikaltimams būdingas modelis; anksčiau bausta administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, nors priklausomybę neigia) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji V. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistoji V. K. pateikė skundą, nes nesutinka su Komisijos 2020 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 01/7-526, prašo jį panaikinti ir ją lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Skunde nurodoma, kad nuteistoji, atlikdama bausmę pataisos namuose, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, lanko savitarpio paramos grupės užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, bei išklausė adaptacijos programą. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu pataisos namuose nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, o nuo 2019 m. lapkričio 28 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje bei paskirtą darbą atlieka kruopščiai ir atsakingai. Nuteistoji nurodė, kad baigusi vidurinę mokyklą dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Komisijos svarstyme jos nebuvo paklausta, kokius tikslus ji turi išsikėlusi, nors jų turi begalę, vienas jų – darni šeima. Į Komisijos klausimą, ką planuoja veikti išėjusi į laisvę, atsakė, kad turi du variantus: arba pradėti dirbti padavėja, nes labai mėgsta bendrauti su žmonėmis, arba investuoti į savęs tobulinimą. Save įvardina kaip žmogų, turintį tvirtą nuomonę. Nors savęs neapibūdina kaip impulsyvaus žmogaus, tačiau nurodė, kad kartais pasielgia ir impulsyviai. Kategoriškai neigia turinti priklausomybę narkotinėms medžiagoms, mano, kad keli kartai pabandymo tai nėra piktnaudžiavimas. Papildydama skundą nuteistoji nurodė, kad propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir skatina tai daryti aplinkinius. Taip pat skaito įvairias knygas, mokančias sureguliuoti savo gyvenimą bei įkvepiančias imtis svarbių sprendimų, siekiant pakreipti gyvenimą geresne linkme.
Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Komisija teismui pateiktame siūlyme nurodo, kad jeigu būtų priimta nutartis tenkinti nuteistosios skundą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija siūlytų teismui nuteistajai nustatyti pareigą per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką taikyti intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BVK 157 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus 9 mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji iš viso yra teista 2 kartus (abu kartus už sunkius nusikaltimus, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) ir nuo 2019 m. lapkričio 11 d. pataisos namuose atlieka subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo atlikusi 3 mėnesius, t. y. 1/10, paskirtos bausmės. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai V. K. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji V. K. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, neskatinta. Bausmės atlikimo metu nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, V. K. pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių skyriaus Panevėžio padalinyje, dalyvauja pataisos programose: lanko savitarpio paramos grupės užsiėmimus, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.
Pažymėtina, jog V. K. bausmę pataisos namuose šiuo metu atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą. Praėjus savaitei po Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio priėmimo pas nuteistąją vėl buvo rastos narkotinės medžiagos, kurias ji įgijo ir laikė turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti. Visa tai rodo, kad nuteistajai pirmu nuosprendžiu paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė savo prevencinės paskirties neatliko, o nuteistosios V. K. pavojingumas visuomenei nesumažėjo, nuteistoji nepadarė jokių teigiamų išvadų iš ankstesnio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir gyvenimo būdo nepakeitė. V. K. elgesys rodo, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, jog ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nors nuteistosios V. K. nusikalstamo elgesio rizika (40 balų) pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemos rizikos grupei, tačiau tai yra maksimali žemos nusikalstamo elgesio rizikos vertė. Didžiąją nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį sudaro kriminogeniniai dinaminiai veiksniai – 30 balų, kitą dalį (10 balų) sudaro kriminogeniniai statiniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius – socialinių ryšių su artimaisiais nebuvimas; gyvenimo būdo problemos, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka. Nuteistosios teigimu, jos socialiniai ryšiai su šeima atšalę, įtempti, o santykiai su vaiko tėvu – nemalonūs ir problematiški. Nors nuteistoji turi nepilnametį sūnų, tačiau jai apribota tėvų valdžia, kadangi nuo 2017 m. lapkričio 7 d. nuteistoji V. K. sūnaus neaugino, o nuo 2019 m. gegužės 8 d. berniuko nuolatinė globa nustatyta močiutei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji pasirenka situacijas, kurios suteikia galimybę nusikalsti, tačiau nesupranta, kad veikla, kurioje ji dalyvauja, yra susijusi su jos nusikalstamumu. Nuteistoji bendravo su asmenimis, vartojančiais psichiką veikiančias medžiagas, ir pati jas vartojo. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistosios išsikelti tikslai laisvėje nėra konkretūs, turi numačiusi kelias alternatyvas; nuteistoji pagrindines nusikalstamumo priežastis (santykių sunkumus, patiklumą) įvardyti geba, jų sprendimui rinkosi lengviausią būdą. Iš esmės nuteistoji supranta visuotinai priimtas vertybes, tačiau turi ir savų, kurių laikosi nepaisant to, kad jos nesutinka su visuotinai priimtinomis.
Nors nuteistoji motyvuota keisti gyvenimo būdą, lanko anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus, pradėjo lankyti „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčiomis priklausomybių alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms (tai pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantis veiksnys), tačiau iki šiol kategoriškai neigia priklausomybę narkotikams, teigia tik kelis kartus jų pabandžiusi. Tai rodo, kad nuteistosios veiksmai („Įžanginės grupės“ ir anoniminių narkomanų grupės lankymas) prieštarauja jos pačios argumentams, kad ji neturi priklausomybės. Įvertinęs nuteistosios elgesį iki bausmės atlikimo, bausmės atlikimo metu, kriminogeninius pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius ir riziką mažinantį veiksnį, teismas konstatuoja, kad dar nėra pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistoji jau patyrė pakankamos trukmės suvaržymus ir tolesnis jos pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje pagrįstai tikintis, kad ji laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas tuomet, kai yra pagrindo manyti, kad atlikta bausmės dalis nuteistąjį paveikė taip, jog jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šiuo atveju 5 Komisijos nariai balsavo prieš ir tik 1 Komisijos narys balsavo už tai, kad V. K. būtų taikomas lygtinis paleidimas. Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos sprendimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jai netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, lemiančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus aplinkybes.
Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos užsiėmimuose), tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. K., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia skunde nurodytos aplinkybės apie saviugdą ir pan. Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma, Komisija tinkamai įvertino materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistosios V. K. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 01/7-526 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.