Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju–ekspeditoriumi, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2015-11-18 apie 11 val. 05 min., Vilniaus g. ties pastatu Nr. 37, Karmėlava, Kauno r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2,95 promilių), norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame skiriamaisiais policijos ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. B. ir vyresniajam patruliui D. J. davė 10 eurų kyšį, įdėdamas 10 eurų nominalo kupiūrą vyresniajam patruliui D. J. į rankas, ir siūlė duoti 100 eurų kyšį, sakydamas, kad pinigus duos vėliau, jei pareigūnai jį nuveš pas jo pažįstamą į Rokus, tokiu būdu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus siūlė didesnį negu 1 MGL kyšį, o davė mažesnį nei 1 MGL savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis dirbo, vairavo krovininį automobilį, jis buvo netvarkingas, todėl nusprendė sustoti kelkraštyje, Vilniaus g., Karmėlavoje. Paskambino darbdaviui, viską paaiškino. Palikęs mašiną, jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir mašinoje jį išgėrė. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, pamatavo jo girtumą ir nustatė 2,9 promiles. Suprato, kad jam rašys administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl davė vienam iš policijos pareigūnų 10 Eur ir pasiūlė dar 100 Eur, kuriuos pažadėjo netrukus atvežti. Įvykio dieną buvo labai pasimetęs, nenorėjo nemalonumų, todėl taip pasielgė, tokiam poelgiui turėjo įtakos neblaivumas. Dėl įvykio išgyvena, gailisi, prašo nutraukti baudžiamąją bylą esant mamos laidavimui.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be R. B. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. A. tarnybiniu paranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-11-18 apie 12.51 val. ties namu adresu Vilniaus g. 35, Karmėlava, R. B. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnams davė 10 eurų kyšį, siekdamas pareigūnų neteisėto neveikimo, t. y. siekė išvengti atsakomybės, jog nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.4).

Įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Vilniaus g. ties pastatu Nr. 37, Karmėlava, Kauno r. ir tarnybinis automobilis „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame padėta 10 Eur kupiūra (b.l.5-9).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresniojo patrulio D. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-11-18 patruliuojant su vyriausiuoju patruliu D. B., 11.05 val. iš Kauno apskrities VPK OVS specialisto buvo gautas nurodymas nuvykti adresu Kauno r., Karmėlava, Vilniaus g. 35, kur ant dirbančių kelių darbuotojų ką tik vos neužvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykus į Kauno r. Karmėlavą, Vilniaus g. prie 37 namo rado stovintį vilkiką „Renault Premium 420.19T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „ATM OKA15/27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vilkiko priekiniu dešinės pusės kampu buvo apgadinęs pirmoje eismo juostoje ant važiuojamosios kelio dalies stovinčią dirbančią kelių darbuotojų lengvojo automobilio priekabos užpakalinį kairės pusės kampą. Vilkiko vairuotojas buvo akivaizdžiai girtas, svirduliavo į šonus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paprašius vilkiko vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonių dokumentus, jis nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo ir priekabos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Patikrinus vilkiko vairuotojo R. B. blaivumą jis į alkoholio kiekio matuoklį įpūtė 2,95 promilių. Vairuotojas R. B. savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nepripažino ir atsisakė pasirašyti alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnale. Apie 12.51 val. vairuotojas savo kaltę pripažino ir, kad nebūtų įforminamas jo neblaivaus vairuojančio padarytas eismo įvykis, pradėjo jiems siūlyti pinigus. Jam įspėjus vairuotoją, kad už bandymą papirkti valstybės tarnautojus gresia baudžiamoji atsakomybė ir jų patruliniame automobilyje daromas vaizdo ir graso įrašas, vairuotojas į tai nereagavo ir prašė jų išjungti tarnybiniame automobilyje darančius įrašus ir toliau prašė jų dabar paimti iš jo 10 eurų ir kitus 100 eurų jis žadėjo jiems paduoti, jei jie jį nuveš į Rokus pas jo pažįstamą. Minėtus 10 eurų, pilietis R. B. padavė jam į rankas ir jis nedelsiant apie minėtą papirkimą radijo ryšiu pranešė Kauno apskrities VPK OVS specialistui (b.l.10).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresniojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime (b.l.11).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš kurio matyti, kad jis 2015-11-18 surašytas R. B. už Kelių eismo taisyklių 14 p., 126 p., 16 p. pažeidimus (b.l.12).

Alkotesterio rodmenimis, iš kurių matyti, kad R. B. 2015-11-18, 11.39 val. nustatytas 2.95 prom. girtumas (b.l.13).

BK 227 str. numatyta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams – papirkimas. Ši nusikalstama veika reiškiasi pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kadangi BK 227 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.

Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus, R. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. B. ir vyresniajam patruliui D. J. davė 10 eurų kyšį ir siūlė duoti 100 eurų kyšį, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog kyšį policijos pareigūnams davė ir siūlė duoti už tai, kad šie nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais, kadangi juos pavirtina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Kaltinamasis suvokė, jog policijos pareigūnams neteisėtai duoda ir siūlo pinigus už tai, kad šie neteisėtai neveiktų jo naudai – nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, ir norėjo, kad už kyšį (pinigus) būtų patenkinti jo interesai, todėl laikytina, kad tokius veiksmus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis davė mažesnės nei 1 MGL vertės (10 eurų) kyšį, tačiau siūlė duoti didesnės nei 1 MGL vertės (100 Eur kyšį), tokie R. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 227 str. 2 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. B. prašė perduoti R. B. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 str., asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos nepadaryta. R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. B. teisiamas pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, yra dirbantis, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja E. B. yra kaltinamojo motina, kartu su kaltinamuoju gyvena, yra neteista, administracine tvarka nebausta. E. B. paaiškino teismui, kad galėtų patarti sūnui dėl teisingo elgesio, nes jis ja pasitiki, klauso jos patarimų. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad R. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi E. B. yra pensinio amžiaus, pragyvena iš gaunamos pensijos, kitų pajamų negauna, skiriamas laidavimas be užstato.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas pagal BPK 94 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nuostatas – įvykio vietoje paimti 10 eurų BK 72 str. pagrindu konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn, o papirkimo vaizdo ir garso įrašas paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4870 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 52,11 Eur (b.l.73). Šią sumą prašoma priteisti.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., 312 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., vadovaujantis BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos E. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu R. B. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BK 72 str., 10 eurų (viena kupiūra Nr. VA6200364458), saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti. Įvykio metu darytą papirkimo vaizdo ir garso įrašą palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.