Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ir pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame 10 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais.

3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2017 m. gruodžio 14 d. raštu informavo Pajūrio regioninio parko direkciją dėl galimo archeologinių tyrimų duomenų klastojimo ir pateikė Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo išrašą. Pateiktame protokolo priede „Informacija apie 2011 – 2017 metų (duomenys neskelbtini), vykusių archeologinių žvalgomųjų tyrimų eigą, rezultatus ir jų interpretaciją bei siūlymai komisijai dėl pastebėtų klastočių ir neadekvataus tyrimų rezultatų interpretavimo“ nurodytas galimas duomenų klastojimas, neadekvatus tyrimų rezultatų vertinimas D. B. atliktoje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2013 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje. Prokuratūra, susipažinusi su Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr. 2-153-903/2014, nustatė, jog byloje pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, rėmėsi UAB „Klaipėdos projektas“ 2005 metais atliktų istorinių tyrimų pažymoje padaryta išvada, kad tiriamo sklypo pietryčių dalyje XX a. I p. kartografijoje pažymėta kūdra, vizualinės apžiūros metu jo aplinkoje rasti akmenys, degtų plytų nuolaužos gali būti vertinami kaip buvusios apstatymo liekanos, taip pat D. B. 2013 m. liepos 11 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų žvalgomųjų tyrimų pažyma, kurioje nurodyta, kad šurfuose Nr. 2,4-7 po velėna 0,2–0,4 metrų gylyje aptiktas iki 20 centimetro storio XIX–XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje, taip pat liudytojo R. T. paaiškinimais, kad „prie prūdo buvo namas, tvartas, sklepas, daržinė, klėtis“.

4. Nurodė, jog teismas, vadovaudamasis šiais įrodymais, nors į bylą nebuvo pateikta juridinį faktą patvirtinančių vietovės žemėlapių, pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino, pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame 10 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas su jo priklausiniais. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas teisės atstatyti sodybos statinius įsigijimui.

5. Nurodė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus 2011–2017 m. archeologinių tyrimų, vykdytų (duomenys neskelbtini), rezultatus ir interpretacijas, buvo nutarta, kad 2013 m. D. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tyrimų, vykdytų žemės sklype, kurio kadastrinis NR. (duomenys neskelbtini), išvada, kad „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams. Šis nutarimas buvo priimtas susipažinus su dr. G. P. atlikta 2011–2017 m. (duomenys neskelbtini), vykusių archeologinių žvalgomųjų tyrimų eigos, rezultatų ir jų interpretacijų analize, pastebėtomis klastotėmis ir neadekvačių tyrimų rezultatų interpretavimu. Dr. G. P. 2017 m. lapkričio 24 d. informacijoje nurodė, kad 2013 m. D. B. atliktų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos išvada Nr. 2, kad aptiktas kultūrinis sluoksnis „susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje“, nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimo rezultatams. Visiškai neįvertintos aplinkybės, kad XIX–XX a. statybinės ir buitinės šiukšlės buvo pilamos į laukus, o gruntas su XIX–XX a. sodybų liekanomis galėjo būti atvežtas iš kitur ir vėliau. Vienintelis neabejotinas buvusio gyvenamojo namo įrodymas archeologiniuose tyrimuose yra jo pamatai, kurie nebuvo rasti, todėl vien tik iš to laikotarpio šiukšlių spręsti apie stovėjusį gyvenamąjį namą negalima. Informacijoje taip pat nurodė, kad įtarimų kelia ir pats kultūrinio sluoksnio buvimo faktas. Ataskaitoje pateiktose šurfų pjūvių nuotraukose nesimato griuvėsių, apie kuriuos rašoma tekste. Be to, jis pažymėjo, kad archeologinių tyrimų vieta buvo žema ir šlapia. XX a. I pusėje, prieš melioraciją, šios vietos buvo dar drėgnesnės (1912 m. žemėlapyje pažymėta bala ar kūdra).

6. Nurodė, jog Dr. G. P. paaiškinime Generalinei prokuratūrai nurodė, jog jis yra Mokslinės archeologijos komisijos narys, sukaupęs nemažą archeologinių tyrimų pajūryje patirtį, todėl jis Kultūros paveldo departamento paprašytas įvertino archeologinių tyrimų, atliktų (duomenys neskelbtini), ataskaitas. 2017 m. lapkričio 24 d. jis komisijai pateikė informaciją, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini), archeologo D. B. 2013 m. tyrinėtoje vietoje senuose žemėlapiuose sodybų ar kitokių statinių niekada nebuvo. Šiam faktui pagrįsti jis pateikė žemėlapių iškarpas iš senųjų žemėlapių su pažymėtomis 2013 m. D. B. vykdytų archeologinių tyrimų ir vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatyto gyvenamojo namo vietomis.

7. Nurodė, jog D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padaryta išvada, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, todėl tai yra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri tapo žinoma įsiteisėjus 2014 m. kovo 5 d. teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes esant byloje įrodymams, kurie leidžia abejoti D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padarytomis išvadomis, tyrimų rezultatų interpretavimu, galėjo būtų priimtas visiškai kitas sprendimas – teismo sprendimu negalima būtų nustatyti sodybos statinių buvimo sklype fakto, reikšmingo sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti, todėl šis sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

8. Nurodė, jog šioje byloje esantys įrodymai, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą, vertintini kaip nepakankamas įrodinėjimo dalykas sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti, nes 1) 2005 m. istorinių tyrimų pažymoje, kurioje nurodoma, kad „tiriamo sklypo pietryčių dalyje XX a. I p. kartografijoje pažymėtas prūdas, vizualinės apžiūros metu jo aplinkoje rasti akmenys, degtų plytų nuolaužos gali būti vertinami kaip buvusio apstatymo (vieno iš atskirai nuo tėvų jų žemėje įsikūrusių vaikų sunykusios sodybos?) požymiai ir liekanos <...>. Trūkstant archyvinių šaltinių apie aprašomo sklypo apstatymo iki XX a. vidurio situaciją tikslinga archeologijos specialisto išvada“, nėra duomenų apie buvusios sodybos ginčo sklype egzistavimą; 2) Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane, skirtingai nei sprendime nurodo Klaipėdos rajono apylinkės teismas, ginčo žemės sklypo gretimybėse esamų ir buvusių sodybų vietos nėra pažymėtos; 3) prie 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos pateiktose šurfų nuotraukose nebuvo užfiksuota aiškių buvusios sodybos gyvenamojo namo, kuris yra pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas, pamatų liekanų; byloje nėra duomenų, jog rastos duženos, plytų nuolaužos yra būtent konkrečios sodybos pastatų pamatų liekanos; 4) teismas, vertindamas liudytojo A. R. T. parodymus, kad jo šeima 1943–1944 m. gyveno prie Plocio ežero šeimai priklausančiame name, ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog pastarasis yra gimęs 1941 metais ir 1943–1944 metais jam tebuvo 2–3 metai, todėl tokio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo J. L. ieškinio reikalavimus patenkino visiškai.