Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-10-21 · Civilinė byla Nr. 2-599-649/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
2-599-649/2014
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00484-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Ieškovas
G. L.
Atsakovas
L. Ž.
Advokatai
Vadimas Makušinas
Civilinė byla Nr. 2-599-649/14
Procesinio spr. kategorija 21.4.1.4; 21.6; 116.1;
Proceso Nr.2-26-3-00484-2014-6
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovui G. L., jo atstovui advokato padėjėjui Vadimui Makušinui, atsakovui L. Ž., trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Autotrada” atstovui Lygaudui Petroniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pripažįstant ją įkeitimo sutartimi, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. L. palaikė ieškinį ( b. l. 3-4) ir jame prašė pripažinti apsimestine 2009 m. balandžio 29 d. UAB "Autotrada" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą L. Ž. ir G. L., pripažįstant šią sutartį įkeitimo sutartimi. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2009-04-29 ieškovas G. L. iš atsakovo L. Ž. įsigijo 100 vnt. (100 proc.) UAB „Autotrada“ akcijų ir formaliai tapo UAB „Autotrada“ akcininku, kol neperleido šių akcijų. Nei ieškovas, nei atsakovas iš tiesų nesiekė akcijų perleidimo. Tikrieji šalių ketinimai buvo atsakovo prašymas paskolinti 50 000 Lt bendrovei „Autotrada“, o ieškovo G. L. siekis - užsitikrinti paskolos grąžinimą. Dėl teisinio neišmanymo ieškovas G. L. sudarė UAB „Autotrada“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nors tikrasis G. L. ketinimas suponavo UAB „Autotrada“ akcijų įkeitimą G. L. naudai užtikrinant 50000 Lt paskolos grąžinimą. Tai, kad ieškovas G. L. paskolino bendrovei „Autotrada“ prašomus pinigus, atskleidžia prie ieškinio pridedamas įrodymas - 2009-04-29 mokėjimo nurodymas Nr. 158. Tokiu būdu šalys iš tiesų sukūrė paskolinius santykius, o užtikrindami juos sudarė akcijų perleidimo sutartį. Vadinasi, šalių sudaryta 2009-04-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, nes sudarant ją buvo siekta pridengti akcijų įkeitimo sandorį.

Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad į teismą kreipėsi todėl, jog iš antstolio 2014 m. pavasarį gavo informaciją, kad kažkam skolingas pinigų. Šiuo metu ieškovas suvokia, kad sudarant 2009-04-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pagrindinis tikslas buvo paskolinti pinigų UAB „Autotrada“ ir nedalyvauti įmonės valdyme. Kai pasirašė sutartį, kurią laiko įkeitimo sutartimi, beveik 50000,00 Lt pervedė UAB „Autotrada“ ir mano, kad tuos pinigus paskolino. Į įmonės veiklą ieškovas nesikišo ir neplanavo kištis, L. Ž. ir toliau dirbo direktoriumi. Jo išsilavinimas aukštasis, bet jis nesuvokė, kad reikia domėtis įmonės veikla. Sudarant ginčijamą sandorį tarpininkavo M. V., tuos pinigus paskolino jam, bet M. V. nurodymu pervedė UAB „Autotrada“. Šių metų pavasarį suvokė, kad norėjo sudaryti įkeitimo sutartį. Sutartyje nurodytų 10000 Lt jis L. Ž. nemokėjo. Visiems jo veiksmams vadovavo M. V.. Duomenis registrų centrui apie akcininkų pasikeitimą jis pranešė M. V. nurodymu. Kai rašė paaiškinimą valstybinei mokesčių inspekcijai, jam padėjo rašyti M. V. mama. Formaliai UAB „Autotrada“ jam yra skoloje, bet jis pinigus bandė atgauti iš M. V., nes manė, kad skolina pinigus M. V..

Atsiliepimas

Atsakovas L. Ž. sutiko su ieškiniu ir atsiliepime ( b. l. 21) nurodė, kad jis nuo 2008-02-15 iki 2011-09-12 buvo UAB „Autotrada“ direktoriumi, o nuo 2008-12-01 iki 2009-04-29 ir akcininku. 2009 m. pavasarį, trūkstant įmonei apyvartinių lėšų, susitarė su ieškovu G. L. dėl 50000 Lt paskolos įmonei. Ieškovui reikėjo garantijų, kad paskola bus grąžinta, todėl buvo sutarę dėl bendrovės akcijų ar kitokio turto įkeitimo ieškovo naudai. Atsakovas tiksliai neprisimena, kodėl jis su ieškovu nesudarė įkeitimo sandorio, bet vietoj to pasirašė UAB „Autotrada“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis ieškovui už 1 0000 Lt pardavė 1 00 vienetų įmonės akcijų. Kadangi šis akcijų perleidimo sandoris buvo fiktyvus, sutartyje nurodytas 1 0000 Lt užmokestis už akcijas sumokėtas jam nebuvo (nors sutartyje įrašė, kad gavo tuos pinigus), jis tų pinigų iš ieškovo nereikalavo ir nereikalauja. Jo tikslas buvo pasiektas, nes ieškovas tą pačią dieną įmonei paskolino žadėtus 50000 Lt. Kol jis vadovavo įmonei, tol ši paskola grąžinta nebuvo. Atsakovas pripažįsta ieškovo ieškinio pagrįstumą, nes iš tiesų jie abu nesiekė akcijų pardavimo-pirkimo, o tik užtikrinti ieškovo 50000 Lt paskolos grąžinimą.

Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis buvo statytinis įmonės direktorius, visus reikalus tvarkydavo M. V.. M. V. iš G. L. pasiskolino 50000 Lt ir kaip garantą suteikė akcijas. Pinigų jis už akcijas parduotas akcijas negavo, pasirašė, kad gavo, nes taip M. V. patarė. Jam M. V. patarė sudaryti akcijų ne įkeitimo, o pirkimo –pardavimo sutartį su G. L.. Būdamas direktoriumi visus įmonės dokumentus rašėsi praktiškai neskaitęs, rašydavosi visur, kur liepdavo M. V..

Trečiasis asmuo BUAB „Autotrada“ nesutiko su ieškiniu ir atsiliepime ( b. l. 18-19) nurodė, jog prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad 2009-04-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra realiai įvykęs akcijų perleidimo sandoris, kuris sukūrė sandorio šalims atitinkamas teises ir pareigas. LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad G. L. buvo akcininku nuo 2009-05-14. Būtent pats G. L., kaip akcininkas, perleido savo akcijas A. V. Pats ieškovas 2010-04-29 yra pateikęs VMI paaiškinimą, kad 2009 metų balandį įsigijo UAB „Autotrada“ akcijas ir tik neišsipildžius lūkesčiams, įmonei dirbant nuostolingai dėl ekonominės krizės Lietuvoje bei lizingo bendrovės -perėmus pastatus, jam laikyti akcijų nebeliko prasmės. 2009-04-29 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje padarytas įrašas patvirtina atsiskaitymo faktą, o akcininko įregistravimas patvirtina naują teisinį santykį. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo realus sandoris, juo siekta akcininko pasikeitimo ir šis pasikeitimo faktas įregistruotas bendrovėje ir viešuosiuose registruose. Sandoris yra sukėlęs teisines pasekmes, todėl jis negali būti laikomas sudarytu dėl akių.

Byloje yra G. L. atliktas mokėjimas 49 999 Lt sumai, tačiau šis mokėjimas turi paskirtį „Avansinis mokėjimas“. Šis mokėjimas reiškia, kad ateityje šalys tikėjosi sudaryti atlygintinę sutartį, o ar tokia sutartis buvo sudaryta trečiajam asmeniui yra nežinoma. Tačiau šis mokėjimas negali reikšti, kad yra suteikta paskola. Tarp atlikto G. L. mokėjimo ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kaip įkeitimo sandorio, nėra tiesioginio ryšio, nes akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas sumokėjo už akcijas 10 000 Lt. Šie sandoriai yra atskiri sandoriai. Butų alogiška manyti, kad suteiktų bendrovei 49999 Lt grąžinimas užtikrinamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, už kurias įkaito turėtojas dar sumoka 10000 Lt. Normalu, kad G. L., tapęs bendrovės akcininku, šiai bendrovei perveda pinigus ir tikisi, kad bendrovė vykdys toliau veiklą. Akcijas pirko ir pardavė fiziniai asmenys, o pinigus gavo bendrovė, todėl nebeaišku iš ieškinio- už ką laidavo ir kas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo mano, kad ieškinys yra pareikštas tik tam, kad ieškovas galėtų išvengti kaip akcininkas civilinės atsakomybės pagal pareikštą ieškinį Panevėžio apygardos teisme dėl žalos atlyginimo ( bylos Nr. 2-422-212/2014). lki bylos Panevėžio apygardos teisme iškėlimo ieškovas pripažino ir laikė savo akcininku, tačiau pareikalavus atlyginti žalą, siekdamas išvengti atsakomybės- pradėjo ginčyti akcijų įsigijimo ir turėjimo faktą. Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas.

Posėdžio metu trečiojo asmens atstovas L. P. paaiškino, kad ieškinio pagrįstumą paneigia aplinkybė, jog jei sandorio šalys norėjo sudaryti įkeitimo sandorį, tai Registrų centre to sandorio nereikėjo registruoti kaip pirkimo-pardavimo. Sumokėti 50000 Lt buvo ne paskola įmonei, o savo verslo parėmimas, kadangi pinigai buvo sumokėti tik įsigijus akcijas. Kai lūkesčiai nepasiteisino ir įmonė pradėjo veikti nuostolingai, G. L. akcijas pardavė A. V. Jei tai būtų paskola įmonei, tai ieškovas galėjo kreiptis dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, tačiau to nepadarė. Ieškinys pateiktas siekiant išvengti civilinės atsakomybės kitoje byloje, kuri nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Panevėžio apygardos teisme BUAB „Autotrada“ ginčija akcijų pirkimo pardavimo sandorį, pagal kurį G. L. akcijas pardavė A. V. Parduoti A. V. akcijų G. L. negalėjo, nes A. V. tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės – ieškovas, remdamasis LR CK 1.87 str. (apsimestinio sandorio negaliojimas), ginčija 2009-04-29 akcijų pirkimo- pardavimo sutartį ( b. l. 27), sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, ir prašo šią sutartį laikyti įkeitimo sutartimi užtikrinant 49999,00 Lt grąžinimą, kurie pervedant ( b. l. 7) mokėjimo nurodymu Nr. 158 įvardyti „avansinis mokėjimas“.

CK 1.87 str. 1 d. nurodo – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Ieškovas nurodo, jog norėjo ne pirkti akcijas, o kad akcijas jam pardavėjas ( atsakovas) įkeistų.

Teismas konstatuoja, kad šalių elgesys ir valia nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki šio ieškinio pareiškimo buvo tokia, kokia nurodyta sutartyje – L. Ž. pardavė, o G. L. nupirko 100 akcijų už 10000 Lt. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, todėl galėjo ir privalėjo elgtis kaip vidutiniškai atsakingas, rūpestingas ir atidus asmuo. Ieškovas ir atsakovas nurodė lyg ir vykdę ne savo, o M. V. valią ir jam aklai paklusę, tokie parodymai vertintini kritiškai. Ieškovas ir atsakovas kai kuriuos dokumentus aiškina priešingai, nei nurodyta dokumentų turinyje.

Ieškovas nurodė, kad tik šių metų pavasarį suprato kad norėjo sudaryti ne akcijų pirkimo pardavimo sutartį, o įkeitimo sutartį. Toks situacijos pasikeitimas susijęs su tuo, kad ieškovas pradėjo gauti iš antstolių įvairius raštus dėl UAB „Autotrada“ skolos.

Remiantis CK 1. 87 str. sandorį galima pripažinti apsimestiniu tik tada, jei sudarančios šalys iš karto po sandorio sudarymo elgiasi taip, kaip kad būtų sudarę tą sandorį, kurį turėjo galvoje, o ne tą, kuris nurodytas pavadinime (turinyje). Tačiau ieškovas nuo pat pradžių elgėsi kaip savininkas, tai yra kaip asmuo, kuris savo nuosavybėn įgijo UAB „Autotrada“ akcijas.

Ieškovas faktą, kad iš atsakovo 2009-04-29 įgijo akcijas, nedelsdamas įregistravo VĮ „Registrų centras“ ( b. l. 29-31). Iš išplėstinio išrašo su istorija ( b. l. 29-31) matyti, kad UAB „Autotrada“ akcininku ieškovas tapo nuo 2009-05-14, nuo 2008-12-01 iki 2009-05-14 akcininku buvo atsakovas. Ieškovas nurodė, kad pats važiavo į VĮ „Registrų centras“ ir atliko akcininkų keitimo procedūrą.

Tą pačią dieną, kai įgijo akcijas, ieškovas savo įmonei ( kadangi įgijo visas UAB „Autotrada“ akcijas) mokėjimo nurodymu pervedė ( b. l. 7) 49999,00 Lt nurodydamas, kad tai „avansinis mokėjimas“. Iš mokėjimo paskirties teksto negalima daryti išvados, kad tai ieškovo paskola UAB „Autotrada“, kitokių dokumentų ieškovas nepateikė. Ieškovas nurodė turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl privalėjo suprasti ir suprato, kad įgijęs visas UAB „Autotrada“ akcijas, jis, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, tapo UAB „Autotrada“ akcininku ir kaip akcininkas įgijo tam tikras turtines ir neturtines teises. Ieškovas nurodo pinigus lyg ir skolinęs M. V. ir pastarojo prašymu pervedęs UAB „Autotrada“, tačiau tam pagrįsti jokių dokumentų nepateikė. Ieškovas šią sumą bandė išieškoti iš M. V., todėl nesikreipė dėl įtraukimo į BUAB „Autotrada“ kreditorių sarąšą.

Ieškovo argumentai dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo įkeitimo sutartimi nėra logiški. Esant įkeitimui įkaito turėtojas įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, jeigu prievolė neįvykdyta suėjus prievolės terminui, tačiau įkaito davėjas turi tam tikras savo interesų garantijas. Tam tikrais atvejais, kai prievolė neįvykdoma, įkaito turėtojas įgyja nuosavybės teisę į įkeistą daiktą. Nagrinėjamu atveju ieškovas akcijų nuosavybės teisę įgijo dar prieš „paskolindamas“, kaip teigia ieškovas, lėšas UAB „Autotrada“ ar M. V., todėl paskolos negrąžinimo atveju, kaip yra dabartiniu metu, esant įkeitimo sutarčiai ieškovas dar tik turėtų pradėti teisinį ginčą dėl įkeisto turto, o būnant savininku iš karto žinoma, kad skolinama savo įmonei. Tačiau dabartinėje situacijoje, kai G. L., L. Ž. ir A. V. yra pareikštas BUAB „Autotrada“ 686443,90 Lt dydžio ieškinys ( b. l. 46-56), ieškovui G. L. nenaudinga būti UAB „Autotrada“ akcininku nors ir trumpą laikotarpį.

Ieškovas, VĮ „Registrų centras“ įregistravęs savo iš L. Ž. įgytas UAB „Autotrada“ akcijas“, toliau elgėsi kaip akcijų savininkas, o ne įkaito turėtojas. G. L. 2010-04-29 pateikė paaiškinimą Kupiškio valstybinei mokesčių inspekcijai ( b. l. 34-35), kuriame grafoje įmonės savininkas ( vadovas) nurodė – „buvęs UAB „Autotrada“ akcininkas“. Toliau paaiškinime, kurį ieškovas surašė savo ranka, nurodyta – „ 2009 metų balandžio mėnesį įsigijau UAB „Autotrada“ akcijas (100 vnt.). Nepasiteisinus mano lūkesčiams, įmonei dirbant nuostolingai, dėl ekonominės krizės Lietuvoje ir 2010 metų vasario mėnesį AB „Swedbank lizingui“ perėmus įmonės pastatus, toliau laikyti įmonės akcijas nebebuvo prasmės“. Akivaizdu, kad ieškovas G. L. po 2009-04-29 ginčijamos sutarties sudarymo save laikė UAB „Autotrada“ akcininku.

Aplinkybę, kad G. L. buvo UAB „Autotrada“ akcininkas, patvirtina ieškovo 2010-03-01 sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ( b. l. 32). Remiantis šia sutartimi ieškovas G. L. 100 UAB „Autotrada“ akcijų už 10000 Lt pardavė A. V. Beje, ieškovas ieškinyje apie šią sutartį neužsimena, todėl toks elgesys, kai siekiama pakeisti pirminį sandorį, o apie vėlesnį sandorį nutylima, laikytinas ne visai sąžiningu.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas ir atsakovas 2009-04-29 siekė sudaryti ir sudarė ne įkeitimo, o akcijų pirkimo-pardavimo sandorį ( b. l. 26-27). Tolimesnis ieškovo elgesys tik patvirtino, kad jis save laikė akcininku- įgytas akcijas įregistravo VĮ „Registrų centras“, vėliau akcijas pardavė A. V., galiausiai teikė paaiškinimą valstybinei mokesčių inspekcijai kaip buvęs akcininkas.

Panevėžio apskrities VMI, patikrinusi UAB „Autotrada“ veiklą, priskaičiavo dideles sumas nesumokėto pelno mokesčio ir delspinigių ( b. l. 36-38), dėl nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių BUAB „Autotrada“ kreipėsi į teismą atsakovais nurodydama L. Ž., G. L. ir A. V. ( b. l. 44, 45, 46-51, 52-56). Gresianti civilinė atsakomybė dėl UAB „Autotrada“ veiklos privertė G. L. manyti, kad jis su L. Ž. sudarė ne pirkimo pardavimo, o akcijų įkeitimo sutartį, kas prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams.

Pastebėtina, kad ieškovas ir atsakovas kitaip interpretuoja byloje esamus dokumentus ir jų turinį – mano, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartis turėtų būti laikoma įkeitimo ( b. l. 26); ant paminėtos sutarties yra L. Ž. parašas, jog pinigus gavo, tačiau L. Ž. tai neigia; nors sutartyje ( b. l. 32) nurodyta, kad pinigai pardavėjui sumokėti sutarties sudarymo dieną, G. L. neigia gavęs pinigus už akcijas; mokėjimo nurodyme ( b. l. 7) nurodyta, kad tai yra avansinis mokėjimas UAB „Autotrada“, G. L. teigia, jog tai paskola M. V..

Paprastai aplinkybės, esančios įvairiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Ieškovas jokių kitų įrodymų nepateikė, teismas ieškovo ir atsakovo parodymus vertina kritiškai ir mano, kad ieškovas G. L. tokiu būdu stengiasi išvengti atsakomybės dėl UAB „Autotrada“ veiklos.

Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekimas, kad civiliniuose santykiuose būtų įtvirtintas teisėtumas. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį –užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą.

Aiškinantis ginčijamos sutarties sudarymo sąlygas bei turinį teismas vadovaujasi ir bendraisiais teisės principais – teisėtumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais.

Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir trečiajam asmeniui išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( b. l. 20).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis Civilinio kodekso 1. 87 str. bei kitomis nuostatomis, Civilinio proceso kodekso 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Autotrada“, į. k. 301547541, iš ieškovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,00 Lt (trisdešimt penkis litus ) procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti į VMI prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke "Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas