Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovui UAB „Kapų valda“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-05-26 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta kapo sutvarkymo užsakymo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti kapo betonavimo, plokščių ir takelių montavimo darbus (Sutarties 1.4. punktas). Darbai turėjo būti atlikti per trisdešimt dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 1.2. punktas). Sutarties 4.1. punktu jos šalys susitarė, jog bendra darbų atlikimo kaina 520,00 Eur (pažymėtina, kad suma žodžiais parašyta 500,00 Eur), užsakovui mokamas užstatas 100,00 Eur, kuris turi būti sumokėtas sutarties pasiršymo dieną (Sutarties 4.2. punktas). Likusią sumą ieškovas įsipareigojo sumokėti darbų baigimo dieną (Sutarties 4.3. punktas). Tuo atveju, jei vykdytojas netinkamai vykdo savo pareigas pagal Sutartį, vykdytojas, šiuo atveju atsakovas, privalo užsakovui atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo vykdytojo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (Sutarties 5.2. punktas). Ieškovas atsakovui perdavė 550,00 Eur, t. y. daugiau negu buvo sutarta sutartimi, kadangi tokios sumos paprašė atsakovas, tačiau UAB „Kapų valda“ neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neatliko jokių Sutartimi sutartų kapo tvarkymo darbų.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Sutartyje numatytu terminu neatliko Sutartimi sutartų kapo betonavimo, plokščių ir takelių montavimo darbų. Tuo tarpu, ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė – sumokėjo atsakovui 550,00 Eur. Pinigų gavimo aplinkybę patvirtina atsakovo UAB „Kapų valda“ direktoriaus S. K. parašas bei prierašas, kad „už kapą pilnai atsiskaityta“. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys dalyje dėl 550,00 Eur priteisimo kaip pagrįstas tenkintinas, ir iš atsakovo ieškovui priteistini 550,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1430,00 Eur delspinigių, kas sudaro 2,5 proc. nuo bendros sumos už kiekvieną pradelstą sutarties įsipareigojimo įvykdymo dieną. Teigia, jog atsakovas praleido įvykdyti sutartinius įsipareigojimus 104 dienas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Tai reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.); teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas Sutarties 5.1. punktu susitarė, jeigu laiku užsakovas (ieškovas) nesumoka visos sumos, tuomet skaičiuojami 2,5 proc. dydžio nuo bendros sumos delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Tuo tarpu, Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei vykdytojas netinkamai vykdo savo pareigas pagal Sutartį, vykdytojas, šiuo atveju atsakovas, privalo užsakovui atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo vykdytojo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Nustačius, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir neatliko kapo tvarkymo darbų, todėl jam turi būti taikomas Sutarties 5.2. punktas, kuriame nėra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu vykdytojas netinkamai vykdo savo pareigas pagal sutartį, užsakovui turi mokėti 2,5 proc. dydžio delspinius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog nors Sutarties 5.2. punkte nėra tiksliai įvardinta, kaip turi būti paskaičiuojama užsakovui galinti atsirasti materialinė žala, tačiau vadovaujantis dispozityviomis įstatymo normomis, tarpusavio šalių pusiausvyros principu atsakovui taip pat turi būti skaičiuojami 2,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas (užsakovas) turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, tačiau neapibrėžė, kaip, kokiu būdu ji turėtų būti atlyginama, todėl konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dalyje dėl 1430,00 Eur delspinigių priteisimo. Šalys sutartimi neišreiškė savo valios, kad atsakovui už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą būtų skaičiuojami 2,5 proc. delspingiai, todėl laikytina, jog ieškovas negali savaip interpretuoti sutarties sąlygas ir elgtis nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimą, tuo tarpu teismas iš atsakovo ieškovui priteisė jo sumokėtą 550,00 Eur sumą (atlygino patirtą turtinę žalą).

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas dalyje dėl 1430,00 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 550,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Įvertinus ieškovo argumentus, kurių pagrindu jis prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, pripažintina, kad jie yra pagrįsti, ir sudarantys pagrindą tenkinti jo reikalavimą. Sutartis tarp šalių pasirašyta 2016-05-26. Iki 2016-10-25, kada A. S. rado kitą įmonę, įrengiančią paminklus kapinėse, ieškovo tėvų kapas buvo nesutvarkytas. Dėl tokios susidariusios situacijos penkis mėnesius ieškovas jautė kaltę, stresą, nepasitenkinimą ir pažeminimą. Byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina aplinkybę, jog ieškovas nuolatos skambindavo atsakovui, tačiau atsakovas į skambučius nereagavo ir neatliko kapo tvarkymo darbų. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 550,00 Eur atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir yra pakankama suma, kompensuosianti A. S. patirtus dvasinius išgyvenimus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 550,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovui netesybas (CK 6.258 str.). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 57,00 Eur žyminį mokestį ir 700,00 Eur už advokato paslaugas. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 44 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 333,08 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio procesko kodekso 285 – 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kapų valda“, į. k. 303336258, 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) žalos atyginimo, 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) neturtinės žalos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1100,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 333,08 Eur (tris šimtus trisdešimt tris Eur 08 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.