Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-04-04 · Civilinė byla Nr. 2A-764/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-04
Bylos Nr.
2A-764/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Veikmės statyba“, individualiai įmonei ,,Eman“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-764/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1, 40.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Staura“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1348-661/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Staura“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Veikmės statyba“ ir individualiai įmonei ,,Eman“ dėl tarpusavio skolų įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Staura“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti BUAB „Staura“ ir UAB „Veikmės statyba“ bei IĮ „Eman“ 2010-02-05 tarpusavio skolų įskaitymo aktą negaliojančiu ab initio; 2) priteisti iš atsakovo IĮ „Eman“ 28 046 Lt ieškovo BUAB „Staura“ naudai; 3) priteisti iš atsakovo IĮ „Eman“ 6 proc. delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2010 m. vasario 5 d. ieškovas su atsakovais pasirašė tarpusavio skolų įskaitymo aktą (toliau - Įskaitymo aktas). Šiuo aktu šalys susitarė, kad įskaitymo akto objektu bus 28 046 Lt. Šiame akte buvo konstatuota, kad UAB „Veikmės statyba“ 28 046 Lt sumažina savo įsiskolinimą UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina savo įsiskolinimą IĮ „Eman“; UAB „Staura“ 28 046 Lt sumažina savo įsiskolinimą IĮ „Eman“ ir atitinkamai sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“; IĮ „Eman“ 28 046 Lt sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“. UAB „Veikmės statyba“ buvo skolinga UAB „Staura“ 28 046 Lt, UAB „Staura“ tą pačią sumą buvo skolinga IĮ „Eman“. Tokiu susitarimu buvo susitarta, kad nors UAB „Veikmės statyba“ turi įsiskolinimų UAB „Staura“, tačiau skolą moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet UAB „Staura“ kreditoriui - IĮ „Eman“. Įskaitymo akto sudarymą inicijavo UAB „Staura“, kadangi pačiame akte pasakyta, kad UAB „Veikmės statyba“ UAB „Staura“ prašymu už UAB „Staura“ atliktus darbus perveda 28 046 Lt į IĮ „Eman“ atsiskaitomąją sąskaitą. Įskaitymo aktas buvo pasirašytas tuo metu, kai BUAB „Staura“ buvo nemoki, turėjo finansinių sunkumų, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nagrinėjo ieškovo UAB „Ramirent“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Staura“. Įskaitymo aktas buvo pasirašytas 2010 m. vasario 5 d., t. y. jau po to, kai UAB „Ramirent“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu vienam UAB „Staura“ kreditoriui buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimą, kai tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimai turės būti tenkinami ieškovo bankroto byloje. Yra visos actio Pauliana sąlygos ieškiniu tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš BUAB „Staura“ atsakovo IĮ „Eman“ naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nutarčiai įsiteisėjus, teismas nurodė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones IĮ „Eman“ turtui. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad ieškovas ir atsakovai 2009-10-23 sudarė trišalį susitarimą dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. PS 09 GS STAU 09 01 (toliau - Susitarimas). Susitarimo 2.2. punktas nustatė, kad UAB „Staura“ kartu su darbų priėmimo dokumentais pateikia atsakovui UAB „Veikmės statyba“ prašymą už tinkamai atliktus ir priimtus darbus tiesiogiai apmokėti atsakovui IĮ „Eman“. Susitarimo 2.3. punktas nustatė, kad apmokėjimas IĮ „Eman“ atliekamas, kai BUAB „Staura“ pateikia pasirašytą tarpusavio skolų įskaitymo aktą. Ieškovas ir atsakovai 2010 m. vasario 5 d pasirašė tarpusavio skolų įskaitymo aktą. Šiame akte buvo konstatuota, kad UAB „Veikmės statyba“ 28 046 Lt sumažina savo įsiskolinimą UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina savo įsiskolinimą IĮ „Eman“; UAB „Staura“ 28 046 Lt sumažina savo įsiskolinimą IĮ „Eman“ ir atitinkamai sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“; IĮ „Eman“ 28 046 Lt sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“. UAB „Veikmės statyba“ buvo skolinga UAB „Staura“ 28 046 Lt, UAB „Staura“ tą pačią sumą buvo skolinga IĮ „Eman“. Tokiu susitarimu buvo susitarta, kad nors UAB „Veikmės statyba“ turi įsiskolinimų UAB „Staura“, tačiau skolą moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet UAB „Staura“ kreditoriui - IĮ „Eman“. Įskaitymo aktas buvo pasirašytas tuo metu, kai Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nagrinėjo ieškovo UAB „Ramirent“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Staura“. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 1 d. Teismas nurodė, kad sandorio negaliojimui actio Pauliana atveju, be eilės kitų reikšmingų aplinkybių, turi būti nustatyta, kad juo buvo pažeistos kreditorių teisės. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismo teigimu, ieškovas ieškinį grindė iš esmės viena aplinkybe, kad vienam iš UAB „Staura“ kreditoriui buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimą, tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisė, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Tačiau, vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Teismas, remdamasis minėta teismų praktika, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, sudaryta trišalė sutartis buvo sudaryta esant įprastai verslo logikai, prieš iškeliant bankroto bylą, bankroto administratorius nenurodė kitų svarių argumentų, kurie leistų abejoti, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nes nėra pagrindo CK 6.66 straipsniui taikyti, kadangi dėl sudaryto sandorio nesumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB ,,Staura“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas netyrė ar šalys turėjo pareigą sudaryti ginčijamą įskaitymo aktą, nevertino šalių nesąžiningumo aplinkybės, sudarant įskaitymo aktą, nevertino kreditorių interesų pažeidimo aplinkybių.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 suformuota praktika, nes šios civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi skiriasi. Be to, netinkamai interpretavo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ratio decidendi.

3. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Veikmės statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad :

1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas netyrė aplinkybės, ar šalys turėjo pareigą sudaryti 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą. Sudarydamos 2010 m. vasario 5 d. įskaitymo aktą šalys įgyvendino 2009 m. spalio 23 d. rašytinį susitarimą ,,Dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus“, kurio apeliantas neginčijo. Todėl nėra vienos iš actio Pauliana sąlygos – privalomumo sudaryti sandorį nebuvimo. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų pagrindžiančių šalių nesąžiningumą.

2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad 2010 m. vasario 5 d. įskaitymo aktu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Apeliantas susiklosčiusią situaciją vertina tik formaliai, visiškai nevertindamas šių aplinkybių: jog 2010 m. vasario 5 d. įskaitymo akto sudarymo metu šalims nebuvo žinoma apie inicijuotą bankroto bylą ieškovui; nebuvo įsiteisėjusios nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo; nebuvo jokios informacijos apie ieškovo nemokumą; įskaitymo aktas buvo sudarytas nepažeidžiant kreditorių teisių.

Atsakovas IĮ ,,Eman“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. Kadangi teismas nenustatė pagrindinio reikalavimo siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu – kreditorių interesų pažeidimo, pagrįstai atmetė ieškinį. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad šalys neturėjo pareigos sudaryti įskaitymo akto. Šalys dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudariusios susitarimą, kurio 2.2 p. nustatė, kad UAB ,,Staura“ kartu su darbų priėmimo dokumentais pateikia atsakovui UAB ,,Veikmės statyba“ prašymą už tinkamai atliktus ir priimtus darbus tiesiogiai apmokėti atsakovui IĮ ,,Eman“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje BUAB „Staura“ bankroto administratorius ginčija ieškovo ir atsakovų UAB „Veikmės statyba“ bei IĮ „Eman“ 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Dėl actio Pauliana sąlygų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas ieškovo UAB „Staura“ ir atsakovų UAB „Veikmės statyba“ bei IĮ „Eman“ 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktas, kuriuo iš esmės ieškovas perleido IĮ „Eman“ savo reikalavimo teisę (28 046 Lt) į skolininką UAB „Veikmės statyba“, buvo sudarytas kreditoriui UAB „Ramirent“ 2010 m. sausio 18 d. padavus teismui pareikškimą dėl bankroto bylos UAB ,,Staura“ iškėlimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Iš įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties, kuria ieškovui UAB ,,Staura“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, kad pagal 2009 m. UAB ,,Staura“ balansą įmonės įsipareigojimai žymiai viršijo turto vertę, taigi įmonė sudarydama ginčijamą skolų įskaitymo aktą buvo nemoki (b. l. 45-46). Dėl to ginčijamu sandoriu buvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui (IĮ ,,Eman“). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ilgai trunkantis piniginės prievolės nevykdymas kitiems kreditoriams dėl to, kad skolininkas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir atsiskaito tik su juo, pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus bei gali sukelti sunkius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Varta“ v. BUAB ,,Natūralios sultys“, byla Nr. 3K-3-94/2010). Nustačius, kad sudarydamas ginčijamą trišalę atsiskaitymo sutartį ieškovas buvo faktiškai nemokus, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, suteikė pirmenybę pasirinktam kreditoriui prieš kitus, yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

Atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 2 d.). Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Šiuo atveju ginčo sandorį sudarė verslininkai. Verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Nagrinėjamu atveju atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijamas skolų įskaitymo aktas pažeidžia kitų UAB ,,Staura“ kreditorių teises, nes Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Staura“ užtikrinimui buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – areštavęs įmonės turtą bei sustabdęs areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą (b. l. 12-13). Turto arešto aktų registro 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Dėl to atsakovai negali būti laikomi sąžiningais, nes nepasidomėjo, ar Turto arešto aktų registre nėra įregistruoto arešto akto, ar ieškovas turi teisę disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis. Minėto turto arešto akto įregistravimas patvirtina, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis. Atsakovų elgesys, prieš ginčijamo sandorio sudarymą nepatikrinus šių viešų duomenų, neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai buvo nesąžiningi.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000). Atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovas privalėjo sudaryti 2010 m. vasario 5 d. skolų įskaitymo aktą, nes juo buvo įgyvendintas šalių 2009 m. spalio 23 d. rašytinis susitarimas ,,Dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus“. Kaip minėta, sudarant ginčijamą skolų įskaitymo aktą ieškovui buvo žinoma, kad teisme yra nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas bei įmonės turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl šių aplinkybių ieškovas neturėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą iki actio Pauliana ieškinio pateikimo nebuvo praėję vieneri metai (b. l. 1).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, pirmosios instancijos teismas padarydamas priešingą išvadą netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu ginčijamą 2010 m. vasario 5 d. šalių sudarytą tarpusavio skolų įskaitymo aktą.

Dėl restitucijos

Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija, kai viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kurią pinigai grąžinami bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę atsiskaityti su visais kreditoriais Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, toks jo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Ieškovo BUAB „Staura“ ir atsakovų UAB „Veikmės statyba“ bei IĮ „Eman“ 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą pripažinti negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovo IĮ ,,Eman“ ieškovui BUAB ,,Staura“ 28 046 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius keturiasdešimt šešis litus) ir 6 procentų metines palūkanas už priteistus 28 046 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Kazys Kailiūnas Nijolė Piškinaitė