Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. gegužės 19 d., apie 09.10 val., Gerosios Vilties g. 28A, Vilniuje, pribėgęs iš nugaros prie nepilnamečio E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, jam iš rankų atvirai pagrobė jo motinai R. A.-B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S6, kurio vertė 400 Eur, tokiu būdu pasikėsino atvirai pagrobti svetimą, nukentėjusiai R. A.-B. priklausantį 400 Eur vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2017 m. gegužės 19 d., apie 09.15 val., buvo sulaikytas praeivio.

Tokiais veiksmais R. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gegužės 19 d., apie 09.15 val., gavo pranešimą, kad Gerosios Vilties g. 26 pranešėjas sulaikė vaikiną, kuris iš nepilnamečio pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Nuvykus į įvykio vietą policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas Ž. J., kuris paaiškino, kad Gerosios Vilties g. 26 eidamas prie savo automobilio pastebėjo, kaip vienas vaikinas pribėgo prie kito vaikino iš nugaros ir iš rankų išplėšė mobilaus ryšio telefoną, bandė šalintis. Jis vaikiną pasivijos ir sulaikė. Nukentėjusysis E. Š. paaiškino, kad ėjo gatve, prie jo iš nugaros priėjo vaikinas, kuris iš rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną ir bandė šalintis. Kaip paaiškėjo, telefoną bandė pavogti R. K.. R. K. paaiškino, kad pasisavintą telefoną norėjo parduoti. (b. l. 6)

Iš R. A.-B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. gegužės 19 d., apie 09.00 val., Geležinio Vilko g. 28A, Vilniuje, iš jos sūnaus E. Š. vaikinas kėsinosi atvirai pavogti jos mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S6, į kurį buvo įstatyta Tele2 kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 1)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Gerosios Vilties g. 28A, Vilniuje. Apžiūrėjus nustatyta, kad yra pėsčiųjų takas, po kaire puse yra stadionas, po dešine puse yra kelias ir lopšelis „Aušrelė“, priešais yra daugiabutis namas, pažymėtas numeriu 28A. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. (b. l. 8-10)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. A.-Bogdzevič tyrėjui pateikė telefoną Samsung S6, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Tele2 Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 21)

Iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės surašytos charakteristikos apie R. K. matyti, kad R. K. mokykloje mokosi nuo 5 klasės, dabar mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Pirmuosius dvejus metus progimanzijoje R. K. elgesio ir mokymosi sunkumų neturėjo, tačiau nuo 2015/2016 mokslo metų pradžios situacija pradėjo keistis – mokinys praleidinėjo pamokas be pateisinamos priežasties, suprastėjo ugdymosi rezultatai, nesilaikė mokyklos tvarkos. Dėl susidariusios situacijos buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį. Nuo antrojo pusmečio, kai R. K. buvo išvykęs savo noru į Vilniaus miesto krizių centrą, elgesys pradėjo keistis – stengėsi lankyti visas pamokas, laikytis mokyklos tvarkos. Tačiau tai truko neilgai. 2016-2017 mokslo metų pradžioje R. K. vėl pradėjo nesilaikyti mokinio elgesio taisyklių – dažnai ateidavo be uniformos, pamokose būdavo apatiškas ir akivaizdžiai vengė mokytis, bėgo iš pamokų ir namų. Lapkričio mėnesį R. K. buvo skirta minimali priežiūra. Nuo tada pamokas lankė, tačiau kartais išeidavo iš paskutinių pamokų, pasiteisindamas, kad jam skauda galvą, pilvą ir t. t. Paskutiniu metu R. K. pamokas lankė, tačiau jų metu nedirbo. Dauguma mokytojų skundėsi, jog per pamokas neatlieka jam skirtų užduočių, naudojasi telefonu, neatlieka namų darbų, nedalyvauja pamokose, viskam abejingas, apatiškas. Dėl drausmės problemų nekilo. R. K. augina mama kartu su sugyventiniu. Motina dar turi dvi mažametes dukras. Motina sūnumi rūpinasi, dalyvauja klasės susirinkimuose, geranoriškai bendrauja su mokyklos vadovybe bei specialistais. R. K. nesutaria su motinos sugyventiniu. Jis su R. K. elgiasi atšiauriai, griežtai, 2015 m. buvo kilęs tarp jų konfliktas, kuriame R. K. patyrė smurtą. Su tikruoju tėvu R. K. susitinka retai. Visus mokslo metus R. K. teikta socialinės pedagogės pagalba, psichologės konsultacijose dalyvavo du kartus, vėliau į konsultacijas neatvykdavo. Per šių mokslų metų pirmojo semestro pabaigą taip pat buvo kelis kartus susitikęs su psichologe, aptarė, kaip pagerinti mokymosi rezultatus. Pirmojo semestro metu buvo pasiekta pažanga, neigiamų pažymių iš grėsusių septynių liko tik trys. Nors minėtus dalykus galėjo ištaisyti, mokytojai geranoriškai skatino, tačiau jis to nepadarė, skundėsi, kad minėti dalykai jam nesiseka, nesupranta, bet pagalbos nepriėmė. Šiais mokslo metais R. K. du kartus gulėjo Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje. Po to jo elgesys pagerėjo. Progimnazijos mokinės teigia, kad svetimi vaikinai R. K. šantažuoja ir liepia daryti nusikalstamas veikas. Policijai ši informacija buvo žinoma ir anksčiau, tačiau jie niekaip negali surasti konkrečių asmenų, nes neturi jokio R. K. pranešimo. R. K. mama atsisako rašyti pareiškimą į policiją, nes baiminasi dėl sūnaus saugumo. Iš merginų minėtų asmenų vienas yra pilnametis, kitas greitai bus pilnametis, o trečias – 14-15 m. Nuo gegužės pradžios Vilniaus miesto PPT tarnyba R. K. skyrė pritaikytą bendrojo ugdymo programą. Aštuntą klasę R. K. baigė be neigiamų pažymių. Gegužės 22 d. į mokyklą buvo atvykusi R. K. mama ir informavo, kad nuo šios dienos sūnaus mokykloje nebus, kadangi jam grasina kažkokie pilnamečiai asmenys, jį šantažuoja, reikalauja arba pinigų, arba kad jis vogtų. Apie esamą situaciją motina informavo Vaikų teisių socialinę darbuotoją ir policiją. (b. l. 74-76)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog R. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, jog vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir (ar) kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Pats R. K. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nurodė, jog 2017 metų gegužės mėnesį, būdamas Gerosios Vilties gatvėje, pamatė vaiką, kuris rankoje turėjo telefoną, ir iš vaiko rankos sugriebęs telefoną bandė iš įvykio vietos pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas įvykį mačiusio asmens. Nusikalstamos veikos padarymo faktą, taip pat R. K. kaltę be jo paties parodymų patvirtina ir liudytojų Ž. J. bei E. Š. parodymai, iš dalies nukentėjusiosios R. A.-B. bei liudytojo R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, protokole-pareiškime, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Liudytojo Ž. J. parodymai patvirtina, jog jis matė, kaip 2017 m. gegužės 19 d. Gerosios Vilties gatvėje vienas asmuo iš nugaros pribėgo prie berniuko, kuris rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną, pagriebė šį telefoną ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Liudytojas sulaikė mobiliojo ryšio telefoną pagrobusį asmenį ir iškvietė policiją. Tuo metu, kai buvo laukiama policijos, mobiliojo ryšio telefoną pagrobęs asmuo šį telefoną grąžino prie jų priėjusiam berniukui, jo atsiprašė. Liudytojo E. Š. parodymai patvirtina, jog 2017 m. gegužės 19 d. netoli mokyklos, kuri yra Gerosios Vilties gatvėje, nepažįstamas vaikinas iš jo rankų pagriebė turėtą mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S6 ir nubėgo. Telefoną pagrobusį vaikiną sulaikė nepažįstamas vyras. Telefonas liudytojui buvo grąžintas. Nukentėjusiosios R. A.-B. parodymai patvirtina tai, jog E. Š. jai nurodė, kad iš jo 2017 m. gegužės 19 d. Gerosios Vilties gatvėje buvo bandyta pagrobti turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Sūnus jai pasakojo, kad vaikinas pagriebė iš jo rankų turėtą mobiliojo ryšio telefoną, bandė iš įvykio vietos pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas praeivio, buvo iškviesta policija, o mobiliojo ryšio telefonas grąžintas. Policijos komisariate sūnus mobiliojo ryšio telefoną perdavė jai. Liudytojo R. A. parodymai ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2017 m. gegužės 19 d. atvykus į Gerosios Vilties gatvę pranešėjas paaiškino, jog jis sulaikė vaikiną, kuris iš kito vaikino rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną ir bandė pasišalinti. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. A.-B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S6, šis telefonas buvo apžiūrėtas. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia teigti, jog R. K. neturėjo galimy­bės laisvai ne­tei­sė­tai val­dy­ti, naudo­tis ir dis­po­nuo­ti paimtu tur­tu pagal sa­vo valią. Taigi R. K. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą.

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog R. K. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. K. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas labai jauno amžiaus, pasikėsino padaryti vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo motyvus. Teismas įvertina ir tai, kad R. K. nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai įvyko nepriklausomai nuo paties kaltinamojo valios. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad R. K. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau buvo nusikaltęs (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymu buvo nuteistas už panašaus pobūdžio veiksmus), jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi. Teismas mano, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad R. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką šiuo atveju tikslingiausia skirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant jam įpareigojimus, t. y. įpareigojimą būti namuose tam tikru laiku (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir įpareigojimą tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), kurie užtikrintų tiek paties kaltinamojo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu R. K. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu. R. K. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas didesnis nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka R. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9, 4 dalimi, paskirtoji bausmė bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 19 d. 09.10 val. iki 2017 m. gegužės 20 d. 09.10 val., kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o, pradėjus bausmę vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant R. K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, paskirtąją bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir R. K. paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant R. K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66, 63 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 19 d. 09.10 val. iki 2017 m. gegužės 20 d. 09.10 val. išbūtą laiką, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. K. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.