Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarimo T. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas 2008 m. spalio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. T. (a. k (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2008 m. spalio 9 d. 18 val. Baltijos g. 84, Kaune vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į dvi stovinčias transporto priemones Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepranešė apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

T. T. yra kaltinamas padaręs pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles - užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Iš paties T. T. paaiškinimų, T. Š. paaiškinimų seka, kad T. T. vairavo automobilį, padaręs autoįvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kas perjungė pavaras, T. T. veikos kvalifikavimui pagal ATPK 130 straipsnį jokios reikšmės neturi.

Apeliacinės instancijos teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas T. T. kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje yra išsprendęs ir iš pažeidėjo paimto automobilio grąžinimo klausimą. Kaip matyti iš nutarimo turinio, remdamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi teismas nutarė grąžinti automobilį pažeidėjui tik po to, kai bus sumokėta paskirtoji bauda. Kadangi Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu paminėtą ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatą yra pripažinęs prieštaraujančia Konstitucijai, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir paimtoji transporto priemonė grąžinama teisėtam valdytojui nedelsiant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

T. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.