- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 1-145-648/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01168-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Nukentėjusysis
- Š. B.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Kęstutis Tamulynas
Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Gintarei Selezniovaitei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nukentėjusiajai Š. B., gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Tamulynui, vertėjui Romuald Čaprockiui kaltinamajam D. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
D. M., jis, vairuodamas neblaivus kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, kad jis 2009 m. birželio 7 d., apie 01.24 val., būdamas neblaivus vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. B., važiuodamas Vilniuje, Tauro gatve nuo Pamėnkalnio gatvės pusės link K. K. gatvės, kelio vingyje nesugebėjęs suvaldyti automobilio nuvažiavo nuo kelio bei užvažiavęs ant kairėje gatvės pusėje esančio šaligatvio prie Tauro g. 8 namo, Vilniuje, partrenkė ir sužalojo juo ėjusią pėsčiąją Š. B., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir teisme parodė, jog įvykio dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus, prieš tai išgėręs 3-4 bokalus alaus ir 300 g degtinės, pamena, kad važiavo Jakšto gatve. Kaip partrenkė nukentėjusiąją ir pasišalino iš įvykio vietos nepamena, nes nepastebėjo, kad apskritai buvo įvykis. Kai pajuto smūgį, galvojo, kad į medį atsitrenkė. Tik atsimena, kad važiavo pirmyn ir atsidūrė prie policijos komisariato vartų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji Š. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykis buvo 2009 m. vasara birželio mėn. Ji su draugu apie 01:00 val. ėjo namo. Paties momento, kaip įvyko susidūrimas nepamena. Ji atsibudo ant šaligatvio. Pamatė savo draugą, jis klausė, ar ji gyva. Keistai jautėsi, nesuprato kas dedasi. Pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Bandė atsistoti, lankstyti kojas ir tuo metu viskas buvo gerai. Draugas ją paguldė ant žemės, po to atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Greitoji pagalba ją nuvežė į ligoninę. Jai buvo diagnozuotas kaklo antrojo slankstelio lūžis, dvi kirstinės žaizdos ir smegenų sukrėtimas. Draugas sakė, kad matė kaip mašina greitai pravažiavo ir, jiems einant šaligatviu, ją nubloškė.
Tarnybiniai pranešimai ir Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir eismo įvykio planas patvirtina, kad eismo įvykis įvyko Tauro gatvėje, kur rasta nukentėjusioji Š. B., automobilio vėžės ir kraujo pėdsakai, o pabėgęs iš įvykio vietos automobilis Ford Focus (duomenys neskelbtini) rastas Akmenų gatvėje (b.l. 3, 5- 13).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu nustatyta, jog D. M. vairuoto automobilio Ford Focus v/n (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: dužo priekinkis stiklas, lūžo priekinis bamperis, sudaužytas kairės pusės žibintas bei posūkio žibintas, deformuotas kairys sparnas, įlenktas ir deformuotas variklio dangtis, įbrėžtas kairės pusės statramstis (b.l.17-18).
M. Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2387/09(01) patvirtina, kad Š. B. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio srityjke, muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, stuburo antrojo sklankstelio lamko lūžis, odos nubrozdijimas dešiniame klube, poodinės kraujosruvos pakinklio ir dešinės blauzdos srityje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stuburo II kaklo slankstelio lanko lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.26-28).
M. Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2952/09(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 928 patvirtina, kad eismo įvykio metu D. M. buvo neblaivus (kraujyje etilo alkoholio rasta 2,18 %), kas atitinka vidutinį girtumą (t.1, b.l. 40, 41).
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, Tarnybiniu pranešimu bei Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu, Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, įrodyta, kad D. M., vairuodamas kelių transporto priemonę neblaivus, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą (2008-04-16 redakcija), kuris draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios Š. B. sveikata. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nepasirinko saugaus greičio, bei kaltinimas pažeidus KET 133 ir 134 punktų reikalavimus. Nustatyta, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo ta, kad automobilį kaltinamasis vairavo neblaivus, dėl ko jis nesuvaldė automobilio ir partrenkė nukentėjusiąją. Minėtas KET 14 punktas draudžia neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones, todėl neblaivus asmuo aplamai negali vairuoti transporto priemonės, dėl ko reikalauti iš jo kitų KET reikalavimų vykdymo, pagal kaltinimą - saugaus greičio ar pareigos prieš kliūtį sustoti ar apvažiuoti ją, nėra jokio teisinio pagrindo. Kaltinamojo D. M. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiąjai Š. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad autoįvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio . Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo D. M. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamasis D. M. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, į Vilniaus Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Trakų psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b.l.57-63), dirba, gauna minimalias pajamas, padarė neatsargų nusikaltimą.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 54 str., 55 str. 61 str. nuostatas, atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - baudą, mažesnę už jos vidurkį. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra tikslinga kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusioji Š. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji teisme civilinį ieškinį palaikė, nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų kurį laiką gydėsi gydymo įstaigose, yra patyrusi fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, buvo apėmusi emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas.
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies, tačiau neturtinės žalos dydžio įvardyti negalėjo.
Civilinis atsakovas UADB ,,ERGO Lietuva“ pareiškime nurodė, kad jo atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 1000 EUR (3452,80 litų) ribose, tačiau civilinį ieškinį jų atžvilgiu prašė atmesti.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, kad nukentėjusiajai Š. B. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji gydėsi ligoninėje, jai buvo susiūtos žaizdos galvoje, taikytas medikamentinis gydymas. Nukentėjusioji dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tam tikrą laiką buvo apribota galimybė laisvai judėti ir bendrauti, ji 2 mėn. nešiojo kaklo įtvarą. Byloje nukentėjusioji dėl turtinės žalos civilinio ieškinio nereiškė. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis šiuo metu dirba, jo mėnesinis darbo užmokestis yra minimalus. Kaltinamasis nurodė, kad nekilnojamojo turto, santaupų neturi. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs aptartų kriterijų visumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, susiformavusią teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 7000 litų.
Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl dalį neturtinės žalos 3452,80 Lt privalo atlyginti UAB „ERGO Lietuva“, likusią neturtinės žalos dalį kaltinamasis D. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas
n usprendžia:
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirti 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų baudą.
Nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT247300010112394300, esančią banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6800. Įmokos kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab.
Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti D. M. trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti Š. B. 7000 litų neturtinės žalos:
iš D. M. – 3547,20 litų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.