Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo D. B. bei jo gynėjo Vytauto Kupcikevičiaus skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria D. B. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. iki 2007 m. gruodžio 18 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimto kaltinamojo ir jo gynėjo skundus ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

kaltinamasis D. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 129 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija) tuo, kad jis bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t. y. plėšimus, nužudymus, ne vėliau kaip 1994 m. birželio mėn. tapo V. B. sukurto iš A. V. , S. J. , A. A. , V. D. , V. B. ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamo susivienijimo „Tulpiniai“ nariu ir iki 2001 m. lapkričio 23 d. įvairiomis sudėtimis kartu su V. B. , A. V. , A. A. , V. B. ir V. D. bei kartu su į nusikalstamą susivienijimą įtrauktais R. Č. , D. S. , G. L. , E. B. , A. L. (A. L. ) ir R. N. dalyvavo jo veikloje.

1994 m. liepos - 1999 m. kovo mėnesių laikotarpiu D. B. , dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, vykdė konkrečius nusikaltimus, t. y. neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą; neteisėtą daugiau kaip dviejų vienetų šaunamųjų ginklų įgijimą, laikymą, nešiojimą; nužudymus, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais nužudant A. K. , M. K. , G. M. , P. S. , G. T. , L. R. bei pasikėsinant nužudyti K. K. .

2003 m. sausio 23 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 161 straipsnio, 162 straipsnio (1961 m. redakcija) dėl D. B. priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju. 2003 m. sausio 23 d. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas D. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. 2003 m. sausio 23 d. paskelbta D. B. paieška. 2003 m. vasario 19 d. Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras pranešė, kad paskelbta tarptautinė D. B. paieška.

2004 m. birželio 14 d. jau galiojant Naujajam baudžiamojo proceso kodeksui, pagal šio kodekso taisykles buvo priimtas nutarimas pripažinti D. B. įtariamuoju. 2004 m. birželio 14 d. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas priėmė nutartį skirti įtariamajam D. B. kardomąją priemonę – suėmimą.

2004 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi nutartį suimti asmenį, išdavė Europos arešto orderį ( toliau- EAO), kurio pagrindu 2004 m. rugpjūčio 18 d. D. B. sulaikytas Ispanijoje. 2004 m. rugsėjo 17 d. įtariamasis D. B. konvojuotas iš Madrido į Vilnių ir patalpintas į Vilniaus m. VPK areštinę.

2004 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas nutartimi paliko galioti 2004 m. birželio 14 d. nutartį skirti įtariamajam D. B. kardomąją priemonę suėmimą ir nustatė 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą. 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi suėmimas D. B. pratęstas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2004 m. gruodžio 18 d.

D. B. pagal EAO Ispanijos Karalystėje iki perdavimo Lietuvai buvo suimtas nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. iki rugsėjo 17 d. Ispanijos Karalystėje 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis pratęsti įtariamajam D. B. suėmimą vertintina kaip suėmimo pratęsimas iki 2005 m. vasario 18 d.

2006 m. vasario 10 d. baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teisminiam nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą, teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi suėmimo terminą pratęsė 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 18 d. iki 2006 m. gegužės 18 d.

2006 m. kovo 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė suimto kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarties, kuria suėmimo terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 16 d. pratęsė kaltinamajam D. B. suėmimo terminą 2 (dviems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2007 m. birželio 18 d., o 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė suimtojo kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties.

2007 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam D. B. suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė suimto kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nutarties.

2007 m. rugsėjo 17 d. skundžiama nutartimi, Vilniaus apygardos teismas dar kartą pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam D. B. 3 (trims) mėnesiams. Teismas nutartyje nustatė, kad D. B. kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Žemesniojo teismo nuomone, pats kaltinimų ir gresiančios bausmės sunkumas yra visiškai pakankamas pagrindas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, todėl kokie nors papildomi motyvai suėmimo termino pratęsimui BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, esant tokiems kaltinimams, net nereikalingi.

Teismas nutartyje nurodė, kad įvertina ir tą aplinkybę, jog D. B. slapstėsi ir EAO orderio pagrindu buvo Ispanijos išduotas Lietuvai. Ši aplinkybė taip pat turi įtakos manant, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo, kadangi turi ryšių užsienyje. Socialiniai ryšiai Lietuvoje, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, negali turėti prioritetinės reikšmės nustatant šį suėmimo pagrindą.

Anot teismo, suėmimo pagrindai, kurie buvo nustatyti skiriant šią kardomąją priemonę, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra išnykę. Žemesnysis teismas nurodo, kad negalima teigti, jog įrodymų tyrimas D. B. atžvilgiu yra baigtas, nes D. B. yra kaltinamas ir dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Be to, nutartyje teismas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią terminą šioje byloje nėra pažeidžiama, kadangi ši byla yra didelės apimties bei sudėtinga, juolab kad šiuo metu intensyviai atliekamas įrodymų tyrimas.

Suėmimo terminas kaltinamajam D. B. pratęstas vadovaujantis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.

Viso, įskaitant paskutinį suėmimo pratęsimą, D. B. suėmime yra 37 mėnesius.

Be to D. B. gynėjo teigimu, iš byloje ištirtų įrodymų galima spęsti, kad suimtajam pareikšti kaltinimai dėl tyčinių nužudymų – nepasitvirtino, nes to nerodo jokie byloje surinkti faktiniai duomenys. Taip pat gynėjas mano, kad tokie pat kaip ir D. B. inkriminuoti kitų asmenų veiksmai jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kvalifikuoti kaip nužudymas. Byloje apklaustas liudytojas taip pat nurodė, kad D. B. nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo. Gynėjo nuomone, įvertinus tai, kad veikos, kuriomis D. B. gali būti kaltinamas, buvo įvykdytos seniai, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomas įstatymas dėl amnestijos, atsižvelgiant į tai, kad suimtu D. B. laikomas jau labai ilgai, o šis laikymo suėmime terminas bus įskaitytas į jam skirtinos bausmės (jei tokia bus paskirta) laiką, įvertinus ir tai, kad D. B. turi šeimą, mažamečius vaikus, tikrai nėra pakankamo pagrindo teismui padaryti išvadą, kad, vengdamas bausmės, D. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo, o galimybė, kad jis gali išvykti į užsienį, gali būti nesudėtingai pašalinta paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę - dokumento paėmimą, netgi derinant šią kardomąją priemonę su kitomis - namų areštu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar užstatu.

Aukštesniojo teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, o suimtojo gynėjas prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo D. B. bei jo gynėjo skundai atmetami.

Vilniaus apygardos teismo nutartis pratęsti suimto kaltinamojo D. B. suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta.

Iš žemesniojo teismo nutarties matyti, kad suėmimo terminą kaltinamajam D. B. teismas pratęsė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y nustatęs, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl aukštesnysis teismas neatsako į kaltinamojo skundo argumentus, jog jis nesutinka su prokuroro teiginiu, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nes toks pagrindas nutartyje nėra tiesiogiai nurodytas.

Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai įvertino nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. B. , sunkumą bei apimtis, atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad D. B. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu ir jam gresia griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Todėl apygardos teismas teisingai konstatavo, esant pagrindą griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad pats kaltinimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir šių aplinkybių nustatymo pakanka suėmimo taikymui BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Šalia šių aplinkybių yra ir kitos. Jau ankstesnėse nutartyse aukštesnysis teismas ne kartą konstatavo, kad egzistuoja suėmimo pagrindo nustatymui reikšminga aplinkybė, kad D. B. nuo baudžiamojo persekiojimo šioje byloje slapstėsi ir EAO pagrindu buvo Ispanijos Karalystės perduotas Lietuvai, nes bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2003 m. sausio 23 d. iki 2004 m. rugpjūčio 18 d. kaltinamasis D. B. slapstėsi užsienyje ir tik EAO buvo sulaikytas Ispanijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad išduotino asmens namuose Ispanijoje perdavimo pagal EAO metu buvo rasti suklastoti dokumentai ( t. 52 b. l. 98, 104). Prokuroras šio posėdžio metu atskleidė jam žinomas D. B. operatyvinio sekimo ir suradimo užsienyje aplinkybes. Visa tai paneigia suimtojo aiškinimus, kad jis Ispanijoje atsidūrė atsitiktinai ir patvirtina kaltinamąjį turint ryšius užsienyje, turint galimybes įgyti dokumentus, o tai taip pat yra vienos iš aplinkybių leidžiančių manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Atkreiptinas dėmesys į suimtojo asmenybę, inkriminuojamų veikų sunkumą, pobūdį (nusikalstamos veikos prieš asmenis, organizuotos veikos, susiję su smurtu ir ginklais, daromos sistemingai), ryšių su nusikalsti linkusiais asmenimis turėjimą, šios bylos apimtį. Šios aplinkybės irgi negali būti paliktos nuošalyje.

Į suimto kaltinamojo D. B. gynėjo argumentus dėl faktinių bylos duomenų pagrindžiančių suimtojo kaltę, aukštesnysis teismas atsako, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus nenustatinėjama suimtojo kaltė ir nenustatinėjama jo veikos galutinė kvalifikacija, nesprendžiami klausimai dėl jam palankių amnestijos įstatymo normų taikymo ar netaikymo. Baudžiamosios bylos duomenys tuo aspektu nevertinami. Todėl atsiribojant nuo diskusijos apie įstatymo dėl amnestijos taikymo galimybę, konstatuotina, kad gynėjo skundo argumentas, jog faktinių duomenų byloje pagrįsti kaltinimams nepakanka, neteisingas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje vykstančiame teisminiame nagrinėjime kaltinimo, kuris prokuroro D. B. buvo suformuluotas ikiteisminiame tyrime, apimtis nėra sumažėjusi. Aukštesniojo teismo nuomone, tai, kad dalis kaltinimų, kurie inkriminuojami D. B. ištirti, taip pat nerodo, kad pagrindas skirti jam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę, išnyko.

Suimto kaltinamojo bei jo gynėjo nurodomos aplinkybės, kad laisvėje jis įsidarbins ir gyvens su šeima tik mažina tikimybę, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Alternatyvūs jo atvykimo į teismą užtikrinimo būdai ( užstatas, namų areštas, registravimasis policijoje), esant konstatuotam suėmimo pagrindui, nėra pakankami, kad garantuotų jo atvykimą į teismą ir kartu sėkmingą proceso vyksmą. Jokių naujų aplinkybių, rodančių, kad žemesniojo teismo nustatytas suėmimo pagrindas yra išnykęs, nei skunduose, nei patikrintoje bylos medžiagoje nėra.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas neturi būti vertinamas in abstracto. Nagrinėjamu atveju taip ir nėra. Suėmimas D. B. šioje byloje nustatytas ir tęsiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: jo asmenybę, inkriminuojamų veikų sunkumą, pobūdį, ryšių su nusikalsti linkusiais asmenimis turėjimą, baudžiamojo persekiojimo vengimo faktus praeityje, šios bylos dydį ir sudėtingumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešasis interesas šioje byloje yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti rezonansą visuomenėje sukėlusias nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas suimtasis ir kiti asmenys didelės apimties (69 tomai) ir sudėtingoje byloje. Bylos medžiaga rodo, kad teisminis bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas ir įrodymai tikrinami dėmesingai. Todėl šiuo atveju aukštesniojo teismo nuomone net ir labai ilgai trunkantis D. B. suėmimas neviršija pagrįsto termino sampratos. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymosi ir taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindų naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

suimto kaltinamojo D. B. ir jo gynėjo skundus atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.