Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilva“ atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilva“ ieškinį atsakovui A. K. dėl padarytos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K. (toliau – atsakovas) iki teismo nustatyto termino pabaigos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys atsakovui įteiktas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutiko.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad dalis atsakovui perduotų įrankių negalėjo susidėvėti, o tie įrankiai, kurie nusidėvėjo, turėjo būti perduoti ieškovei, tačiau atsakovas to nepadarė. Kur yra ieškovės įrankiai, atsakovas nepaaiškino. Panaudos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad panašių situacijų ieškovė neturėjo, todėl nusprendė daiktų perdavimą užfiksuoti panaudos sutartimi. Perduoti daiktai buvo tik atsakovo žinioje, jie buvo skirti tik atsakovui, šių daiktų pagal panaudos sutartį atsakovas negalėjo perduoti kitiems asmenims. Taip pat pažymėjo, kad panaudos sutartyje yra nurodyta vieneto kaina, todėl bendra žala turi būti nustatoma kainą dauginant iš vienetų skaičiaus.

Liudytojas D. B. (D. B.) paaiškino, kad dirbo kartu su atsakovu keliuose objektuose apie pusę metų. Dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirbo aukštesnėse pareigose, (duomenys neskelbtini), darbo metu gaudavo iš atsakovo nurodymus. Ir šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Objektuose matydavo dėžes su įrankiais. Šie daiktai galėjo būti iš atsakovo automobilio. Įrankiai jam nebuvo perduoti, naudojosi tais įrankiais, kurie buvo objektuose. Motopjaustytuvą „Husqvarna“ matė objekte. Objekte įrankiai buvo laikomai vagonėlyje, jei reikėdavo jais pasinaudoti, jie būdavo paimami iš vagonėlio ir vėliau grąžinami atgal. Ar darbų vadovai imdavo įrankius be atsakovo sutikimo, neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Nagrinėjamoje byloje iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, o taip pat ir pateiktos darbo bylos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose (Darbo sutarties 1.2 punktas). Darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas 1 209,30 Eur mėnesio darbo užmokestis, nuo 2021-04-01 - 7,25 Eur darbo užmokestis per valandą. Darbo sutarties 4 punktu nustatyta darbo laiko norma – 5 dienų darbo savaitė, 8 val. per dieną.

Darbo sutarties 6.1.5 punktu atsakovas įsipareigojo rūpestingai elgtis su bet kokiu turtu, kurį jis naudoja darbo funkcijoms atlikti, rūpestingai, efektyviai ir taupiai valdyti ir naudoti darbdavio turtą (darbo priemones ir kt.), kuris yra jam patikėtas, naudoti jį tik darbo funkcijų įgyvendinimui ir darbdavio interesais, saugoti turtą nuo sugadinimo arba praradimo, imtis protingų priemonių, kad būtų išvengta žalos darbdavio turtui, nenaudoti darbdavio turto jokiai kitai veiklai, išskyrus darbo funkcijų vykdymą (išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis darbdavio leidimas); jeigu darbuotojas darbo priemones, įrankius naudoja asmeninėms reikmėms ir / ar ne darbo funkcijų vykdymui, tuomet atsakomybė už tokius veiksmus tenka darbuotojui, be to, toks darbuotojo elgesys yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą.

Darbo sutarties 6.1.6 punktu atsakovas įsipareigojo, darbdaviui pareikalavus arba kai ši darbo sutartis yra nutraukiama (pastaruoju atveju ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną), nedelsdamas grąžinti darbdaviui visą darbdavio turtą, kuris turi būti geros būklės (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), įskaitant ir nematerialų turtą (tame tarpe ir perduoti informaciją, susijusią su darbdavio veikla). Tuo atveju, jei pasibaigia darbo santykiai tarp šalių ir darbuotojas negrąžina darbdavio turto ar darbuotojas turi skolų darbdaviui, darbdavys turi teisę atlikti įskaitymą įsiskolinimo sumai.

Sudarius darbo sutartį, 2021 m. vasario 17 d. ieškovė perdavė atsakovui darbinėms funkcijoms atlikti šį įmonės darbo inventorių: motopjaustytuvas „Husqvarna K770 14“ – 756,25 Eur vertės; plaktukas mediniu kotu – 3,88 Eur vertės; akumuliatorinis perforatorius „KHA 18 LTX korpusas Metaloc“ – 234,09 Eur vertės; ilgiklis 5v 5m, baltas įžem. GTV – 7,45 Eur vertės; 5 vnt. atsuktuvų – 9,94 Eur vertės; paspaudimu įjungiamas LED šviestuvas – 5,99 Eur vertės; įkraunamas LED žibintuvėlis – 6,99 Eur vertės; 8 vnt. rulečių – 36,11 Eur vertės; peilis su dėklu, 3 vnt. – 7,59 Eur vertės; 2 vnt. raktų – 7,41 Eur vertės; grąžtas „SDS Plus“ – 4,74 Eur vertės; gręžimo karūnėlės – 3,29 Eur vertės; adapteris karūnėlei – 2,53 Eur vertės; griebtuvas su raktu – 3,55 Eur vertės; 2 vnt. dėžių įrankiams – 56,14 Eur vertės; universalios kopėčios – 119,20 Eur vertės; deimantinis diskas – 96 Eur vertės; lanksti vilktis 2 vnt. - 13,82 Eur vertės; perėjimas centravimo grąžtui – 19,69 Eur vertės; 3 šakų grandininis stropas – 79,86 Eur vertės; galvučių ir raktų komplektas – 32,82 Eur vertės; laužtuvas „Jasper“ – 14,75 Eur vertės; 2 vnt. apsauginių ausinių – 8,5 Eur vertės; 2 vnt. apsauginių skydelių – 10,16 Eur vertės; 3 vnt. apkabų su sriegiu – 42,35 Eur vertės; 20 l talpos kibiras – 2,72 Eur vertės. Aptariamas ieškovės inventoriaus perdavimas atsakovui užfiksuotas panaudos sutarties pasirašymu ir priedu prie panaudos sutarties Nr. 1.

2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo prašymu šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu - darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal ieškovės UAB „Gilva” prašymą atsakovui A. K. dėl 1585,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, ieškovės UAB „Gilva“ prašymą išieškoti iš atsakovo A. K. 1 585,82 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos; nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 1 ir 2 dalys). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis).

Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje - turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė bei nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, o žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis.

Nagrinėjamoje byloje tarp darbo sutarties šalių iškilo ginčas dėl žalos, kuri kilo atsakovui negrąžinus ieškovei šios patikėtą turtą, atlyginimo. Ieškovės teigimu, turtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakovas, kadangi šis pasibaigus darbo santykiams dėl savo kaltės neįvykdė pareigos išsaugoti ir grąžinti jam patikėtą įmonės turtą. Savo ruožtu atsakovas tvirtina, jog už žalos padarymą nėra atsakingas, kadangi ieškovės turto praradimas įvyko ne dėl jo kaltės. Su šiuo atsakovo argumentu teismas nemato pagrindo sutikti.

Nagrinėjamoje situacijoje iš šalių paaiškinimų matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad panaudos sutarties priede išvardintus ieškovei priklausančius įrankius atsakovas 2021 m. vasario 17 d. faktiškai priėmė savo žinion ir juos naudojo savo darbo funkcijoms atlikti. Aptariamas ieškovės inventoriaus faktinis perdavimas atsakovui taip pat užfiksuotas ir panaudos sutarties bei jos priedo Nr. 1 pasirašymu. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. šalims nutraukiant darbo santykius, visų pagal panaudos sutarties priedą Nr. 1 perduotų įrankių atsakovas ieškovei negrąžino, šią aplinkybę atsakovas teismo posėdžio metu pripažino. Nors teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, kad dalį jam perduotų ieškovės įrankių be jo žinios paėmė ir vėliau jų negrąžino kiti ieškovės darbų vadovai, dėl to jis neteko galimybės nustatyti, kuriame objekte jie faktiškai yra, ir juos vėliau atsiimti, tačiau šios atsakovo išdėstytos aplinkybės jokiais įrodymais nebuvo patvirtintos, šios atsakovo pozicijos nepagrindė ir byloje, paties atsakovo prašymu, liudytoju apklaustas buvęs atsakovo bendradarbis D. B., kuris be kita ko taip pat patvirtino faktą, kad atsakovo įrankiai buvo laikomi vagonėlyje, o esant reikalui jais pasinaudoti, daiktai būdavo paimami iš vagonėlio ir vėliau tvarkingai grąžinami atgal. Aplinkybės, jog įrankiai be atsakovo žinios būdavo imami kitų darbų vadovų, šis liudytojas negalėjo patvirtinti. Taigi, atsakovo iškelta versija, jog jam patikėtas ieškovės darbo inventorius buvo prarastas dėl trečių asmenų kaltės, byloje liko neįrodyta. Kitų ieškovės turto dingimo aplinkybių atsakovas nenurodo, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovei priklausantis inventorius buvo prarastas dėl atsakovo tyčinių veiksmų, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės turto praradimu pasireiškusios žalos padarymas šiuo atveju buvo sąlygotas atsakovo neatsargiais veiksmais (neveikimu), šiam nevykdant darbo sutarties 6.1.5 ir 6.1.6 punktuose numatytų pareigų rūpestingai valdyti ir naudoti darbdavio patikėtą turtą, saugoti jį nuo praradimo, imtis protingų priemonių, kad būtų išvengta žalos darbdavio turtui, ir darbo sutarties nutraukimo dieną grąžinti darbdaviui visą darbdavio turtą, kas suteikia pagrindą konstatuoti CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas. Kartu teismas pažymi, kad net ir pasitvirtinus byloje atsakovo versijai, jog darbo įrankiai iš atsakovo žinios buvo paimti prieš jo valią, ši aplinkybė visiškai nepašalintų atsakovo kaltės dėl turtinės žalos darbdaviui padarymo, kadangi tokiu atveju žinodamas apie neteisėto jam patikėto turto užvaldymo atvejus, atsakovas nesiėmė veiksmų pranešti darbdaviui apie neteisėto turto užvaldymo atvejus ir nesiėmė jokių priemonių, kad jam patikėtas turtas būtų susigrąžintas nedelsiant. Tokių pareigų neatlikimas taip pat negali būti suderintas su apdairaus, rūpestingo ir atidaus elgesio principais.

Nustatydamas turtinės žalos dydį ieškovas vadovaujasi negrąžintų daiktų verte, nurodyta priede prie panaudos sutarties - 1 310,59 Eur (be PVM). Su perduotų daiktų verte atsakovas buvo supažindintas šių daiktų perdavimo metu, jokių pastabų dėl jų vertės ar būklės nepateikė, taip pat atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad būtent tokia daiktų vertė buvo jų perdavimo metu, tačiau atsakovas teigė, kad jam perduotų daiktų vertė nuo perdavimo momento sutarties pasirašymo metu iki sutartimi numatytos jų grąžinimo dienos (darbo sutarties pasibaigimo) dėl jų nusidėvėjimo sumažėjo, tačiau panaudos sutarties priede nurodytos vertės jokiais kitais rašytiniais duomenimis nenuginčijo. Teismas atkreipia dėmesį, kad tam tikrų ieškovės funkcijų atlikimui nėra būtini visiškai nauji įrankiai ir kiti daiktai, tačiau atsakovui negrąžinus, kaip jis teigia, nusidėvėjusių daiktų, ieškovė yra priversta pirkti naujus daiktus, kurių kaina bus tokia, kokia nurodyta sutarties priede arba atsižvelgiant į infliaciją gali būti net didesnė. Taigi akivaizdu, kad ieškovei buvo padaryta ne mažesnė negu ieškinyje nurodyta turtinė žala. Teismas pažymi, kad civilinės bylos yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, dėl to kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 straipsnis). Šalys pačios sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia jų argumentams pagrįsti, kad teismas galėtų įsitikinti jų pagrįstumu. Todėl anksčiau minėta aplinkybė, kad pareiga įrodyti patirtą žalą tenka tik ieškovei, neatleidžia atsakovo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus dėl ieškovės nurodytos žalos dydžio, ko nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašoma žala DK numatytų dydžių šiuo atveju neviršija.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 310,59 Eur žalos atlyginimas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos ją atstovavusiam advokatui už susipažinimą su priedais, ieškinio parengimą ir pateikimą bei atstovavimą teisme.

Kadangi patenkinta ieškinio suma yra 1 310,59 Eur, mokėtinas žyminis mokestis nuo šios sumos yra 29 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 29 Eur žyminio mokesčio, o 1 Eur žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžinama (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 5 dalis).

Taip pat teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina visa apimtimi ir priteisia ieškovei iš atsakovo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnė.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilva“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilva“ (juridinio asmens kodas 303257412) iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 310,59 (vieno tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų ir penkiasdešimt devynių euro centų) žalos atlyginimą, 29 (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 500 (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilva“ (juridinio asmens kodas 303257412) 1 (vieno euro) žyminio mokesčio permoką.

Išaiškinti, kad žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija šio įsiteisėjusio sprendimo pagrindu.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.