- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-07
- Bylos Nr.
- A-143-834-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Toringė“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Toringė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Toringė“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių teritorinei muitinei dėl sprendimų dalių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Toringė“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Toringė“, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 13), kurį patikslino (b. l. 68 – 71), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovų Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 7SM19/8.5-105 bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-510 dalis ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2008 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. S-51(7-18/2008) dalį (2 punktą).
Pareiškėjas nurodė, kad verčiasi automobilių prekyba ir 2005 – 2006 m. į Lietuvą importavo automobilius iš Šveicarijos Konfederacijos. Praėjus daugiau kaip pusantrų metų, Šiaulių teritorinė muitinė atliko pakartotinį patikrinimą ir nepagrįstai priskaičiavo UAB „Toringė“ į biudžetą sumokėti papildomus mokesčius (muitą, pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), PVM delspinigius ir baudą). Iš esmės ginčas kyla dėl importuotų automobilių kilmės, t. y. ar tai yra lengvatinės (preferencinės), ar nelengvatinės kilmės prekės. Ginčas taip pat kyla ir dėl mokesčių mokėtojo bei mokesčių administratoriaus tarpusavio santykių ir juos reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų bei tarptautinių dokumentų aiškinimo ir taikymo, dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo teisių ir pareigų. Pareiškėjas pažymėjo, jog remdamasi medžiaga, gauta iš Šveicarijos, Šiaulių teritorinė muitinė netinkamai pripažino, kad UAB „Toringė“ deklaruotoms prekėms (automobiliams) taikyti preferencinio importo muito tarifą nėra pagrindo. Dėl dokumentų autentiškumo jokio ginčo nėra, todėl jokių abejonių, kad įmonė importavo automobilius būtent iš Šveicarijos, kilti neturėjo. Visų UAB „Toringė“ importuotų automobilių pirkimo dokumentuose yra aiškiai nurodyta produkto kilmės deklaracija, todėl Šiaulių teritorinės muitinės sprendimas priimtas pažeidžiant 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 80 straipsnį. Pabrėžė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas turi teisę nemokamai gauti visą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, tačiau tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius šios pareigos nevykdė. Pareiškėjas nurodė, kad 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 122 straipsnio 3 dalis numato, jog importuojančios valstybės kompetentingos vyriausybinės institucijos sprendžia, ar prekės, produktai gali būti laikomi Europos Bendrijos arba lengvatas gaunančios šalies kilmės produktais. Eksportuojančioms valstybėms teisė nustatyti prekių kilmę Bendrijos muitinės kodekse nėra numatyta. Eksportuojančios valstybės (šiuo atveju Šveicarijos Konfederacijos) kompetentingos institucijos tik atlieka pakartotinį patikrinimą, o šio patikrinimo rezultatai turi padėti nustatyti, ar atitinkamas kilmės įrodymas taikomas faktiškai eksportuotiems produktams ir ar šie produktai gali būti laikomi lengvatas gaunančios šalies arba Bendrijos kilmės produktais. Pažymėjo, kad automobiliai, kuriuos importavo, prieš tai buvo eksportuoti iš lengvatas gaunančios valstybės. UAB „Toringė“ galimybės gauti dokumentus iš kompetentingų kitos šalies institucijų yra ribotos, neprieinama informacija Šveicarijos Konfederacijoje apie automobilių kilmę, todėl mokesčių administratorius, veikdamas sąžiningai ir siekdamas bendradarbiauti, tikrindamas informaciją apie prekės kilmę, neturėtų apsiriboti formaliu prašymu Šveicarijos muitinei patvirtinti grąžinamus jo pateiktus importo dokumentus. Tais atvejais, kai Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigos abejoja, ar yra nustatyta prekių kilmė pagal jo pateiktus dokumentus, Muitinės departamentas turėtų užklausti apie konkretesnes sandorių su UAB „Toringė“ sudarymo aplinkybes. Pabrėžė, kad ginčas kilo dėl pateiktų Šveicarijos Konfederacijos muitinės departamento dokumentų, kuriuose pažymėti atsakymai, kad vienais atvejais eksportuotojai nurodė, jog nei sudarė, nei pasirašė kilmės įrodymų, kitais atvejais Šveicarijos Konfederacijos muitinės pareigūnams eksportuotojas neįrodė atitinkamo automobilio kilmės, dar kitais atvejais sąskaitoje – faktūroje nurodytu adresu eksportuotojas Šveicarijos Konfederacijos muitinės pareigūnams buvo nepasiekiamas, todėl patikra negalėjo būti atlikta, taigi automobiliai laikytini nepatvirtintos kilmės, o jų kilmės įrodymai – negaliojančiais, tačiau tokie teiginiai yra abstraktūs ir negali būti pagrindas tinkamoms išvadoms padaryti. Be to, įvežtų automobilių kilmei nustatyti yra taikytini Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 98, 100 straipsniai, nes šių automobilių gamyboje kilmės neturinčių medžiagų vertė ne didesnė kaip 40 procentų produkto ex – works kainos. Tokių prekių kilmė neginčijamai preferencinė, taigi joms taikytinas preferencinis muito tarifas. Pareiškėjas teigė, kad turėjo teisę dalyvauti mokestinio patikrinimo procese, kad Mokesčių administravimo įstatymo 115 – 118 straipsniuose yra nustatytos mokestinio patikrinimo rūšys, periodiškumas, apribojimai atlikti pakartotinį patikrinimą, o 120 straipsnis reglamentuoja mokestinio patikrinimo atlikimo pradžiai būtinas procedūras. Numatytos mokestinio patikrinimo būtinos tvarkos procedūros buvo pažeistos, visiškai nepranešus UAB „Toringė“ apie tai, kad patikrinimas jau pradėtas, nenurodant, kas bus tikrinama, kodėl, nenurodant nei mokestinio patikrinimo tikslo, nei jo laikotarpio ir pažeidžiant visas kitas nurodytas procedūras, kurių laikytis mokesčių administratorius privalėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 52 – 54) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas nurodė, kad vadovaujantis Europos ekonominės erdvės susitarimo 4 protokolo 15 straipsnio 1 dalimi, importuojant kilmės statusą turinčius produktus į vieną iš susitariančių šalių, susitarime numatytos sąlygos taikomos, pateikus judėjimo sertifikatą EUR.1 arba sąskaitos – faktūros deklaraciją, kurią eksportuotojas įrašo sąskaitoje – faktūroje. Tokia nuostata įtvirtinta ir Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokole. Remiantis galiojančiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis prekių importą į Lietuvos Respubliką, bei, esant pagrįstoms abejonėms, kai muitinė negauna pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti atitinkamo dokumento tikrumą ar produktų kilmę, muitinė atsisako taikyti preferencinius muitų tarifus. Pažymėjo, jog 2005 m. gruodžio 5 d. raštu kreipėsi į Šveicarijos muitinę dėl sąskaitos – faktūros deklaracijų autentiškumo patikrinimo pagal bendrojo administracinio dokumento importo rinkinius, kurie nurodyti Šiaulių teritorinės muitinės sprendime. Šveicarijos muitinė 2007 m. kovo 17 d. raštu informavo apie atlikto patikrinimo rezultatus. Šveicarijos muitinė nepatvirtino dalies pareiškėjo importuotų prekių kilmės statuso, todėl, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, joms negali būti taikomos preferencijos. Tokį teisės aktų aiškinimą ir taikymą patvirtina Europos Teisingumo Teismo 1997 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Nr. C-97/95 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai analogiškose bylose dėl prekių kilmės, todėl muitinė pagrįstai atsisakė taikyti preferencinius muitus UAB „Toringė“ importuotiems automobiliams. Pabrėžė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog importuoti automobiliai yra Europos Bendrijos šalių kilmės, nes jie yra paremti prielaidomis, o ne įrodymais. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 27 straipsniu, lengvatinės prekių kilmės taisyklės apibrėžia prekių kilmės įgijimo reikalavimus, kuriuos prekės privalo atitikti, kad joms galėtų būti taikomos 20 straipsnio 3 dalies d arba e punktuose nurodytos priemonės (lengvatinių tarifų priemonės, nustatytos susitarimais, kuriuos Bendrija yra sudariusi su tam tikromis šalimis arba šalių grupėmis ir kuriose joms suteikta teisė naudotis lengvatiniu tarifų režimu arba kurias Bendrija vienašališkai taiko tam tikroms šalims, šalių grupėms arba teritorijoms). Yra akivaizdu, kad prekės šalies siuntėjos/gamintojos nustatymas negali būti siejamas su prekės kilme, jei nėra įrodoma, kad prekės atitinka lengvatinės prekių kilmės taisyklių reikalavimus. Teigė, kad ginčo atveju svarbi prekių kilmė ne tik jų pagaminimo metu, bet ir pardavimo eksportui į Bendrijos muitų teritoriją metu, nes, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso gyvendinimo nuostatų 106 straipsniu, jei kilmės statusą turintys produktai, eksportuoti iš lengvatas gaunančios respublikos ar Bendrijos į kitą šalį, grąžinami, jie turi būti laikomi neturinčiais kilmės statuso, jeigu kompetentingoms institucijoms negalima pateikti svarių įrodymų, kad grąžinti produktai yra tie patys kaip ir eksportuoti, ir su jais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai jų būklei išlaikyti, kol jie yra laikomi toje šalyje arba eksportuojami. UAB ,,Toringė“ nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių išdėstytas aplinkybes apie importuotų automobilių kilmę jų pagaminimo ar importo į Šveicariją momentais, apie tai, kad su automobiliais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus reikalingas gerai jų būklei palaikyti, t. y. automobiliai neprarado turėto prekių kilmės statuso. Be to, Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 16 straipsnyje išdėstytas įrodymų sąrašas yra baigtinis, taigi bet koks plečiamasis imperatyvių nuostatų aiškinimas pažeistų Europos Bendrijos teisę. Šveicarijos muitinė atliko patikrinimą ir nustatė, kad ne visi automobiliai, o tik jų dalis yra nepreferencinės kilmės. Tai įrodo, kad atliktas patikrinimas buvo išsamus bei visapusiškas ir nėra jokio pagrindo abejoti jo rezultatais.
Atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą (b. l. 55 – 57) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šiaulių teritorinė muitinė nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija tinkamai argumentavo, jog automobilių kilmė negali būti nustatoma pagal kėbulų numerius, nes to nenumato nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-268/2008). Pareiškėjas gavo visus galimus pateikti dokumentus. Pažymėjo, jog Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokole aiškiai išdėstyti keliami reikalavimai prekių kilmei patikrinti ir jai pripažinti, jų laikydamasi ir atliko patikrinimą. Ši šalių tarpusavio bendradarbiavimo sistema veikia grindžiama šalių tarpusavio pasitikėjimu, pripažįstant priimamų sprendimų ir išvadų teisingumą. Teigė, jog neprivalėjo papildomai tikrinti iš Šveicarijos muitinės gautame atsakyme pateiktos išvados pagrįstumo. Neatsižvelgiant į tai, ar UAB „Toringė“ elgėsi sąžiningai, ar ne, yra kaltė ar ne, pakitus prievolių apimčiai muitinei, įmonė privalo jas vykdyti tinkamai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (b. l. 108 – 114) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo iš Šveicarijos importuotų automobilių kilmės patvirtinimo, siekiant suteikti jiems preferencinį režimą, bei ar pagrįstai mokesčių administratorius perskaičiavo ir įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę, atsiradusią dėl 2005 – 2006 m. importuotų automobilių. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Europos ekonominės erdvės susitarimo 4 protokolo 15 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsniu, Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 32 straipsniu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 1B-609 „Dėl Bendrijos kilmės prekių importo į Lietuvos Respubliką iš Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės bei iš kitų trečiųjų šalių“ 1.1 punktu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1B-479 „Dėl bendrijos kilmės prekių importo“ 1.1 punktu, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 122 straipsniu. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 122 straipsnio 4 dalimi, siekiant nustatyti, ar atitinkami kilmės įrodymai taikomi faktiškai eksportuotiems automobiliams ir ar šie automobiliai gali būti laikomi lengvatas gaunančios respublikos arba Bendrijos kilmės produktais, Muitinės departamentas 2005 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 3B-15.7/21-13840 kreipėsi į Šveicarijos muitinę dėl sąskaitos – faktūros deklaracijų autentiškumo patikrinimo pagal bendrojo administracinio dokumento importo rinkinius, kurie nurodyti ginčijamuose sprendimuose. Šveicarijos muitinė 2007 m. kovo 17 d. raštu Nr. 323.2.67.2006-323.2.110.2006 dėl kilmės įrodymų patvirtinimo informavo Muitinės departamentą, kad 1 – 3 punktuose minimi kilmės įrodymai išduoti klaidingai, likusieji kilmės įrodymai išduoti teisingai. Šveicarijos muitinė nepatvirtino dalies pareiškėjo importuotų automobilių kilmės statuso, todėl, atsižvelgiant į tai, jiems negali būti taikomas preferencinis mokestis. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jokių papildomų įrodymų apie automobilių kilmę nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad importuoti automobiliai yra Europos Bendrijos šalių kilmės. Todėl tiek Šiaulių teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė taikyti UAB ,,Toringė“ importuotiems automobiliams preferencinius mokesčius. Teismas, be to, vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 27 straipsniu, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 98 straipsniu, Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 2 straipsnio 1 dalimi bei Europos ekonominės erdvės susitarimo 4 protokolo 2 straipsniu. Nurodė, kad Šiaulių teritorinė muitinė, gavusi atsakymą iš Šveicarijos muitinės dėl pareiškėjo importuotų automobilių, pagrįstai nusprendė netaikyti nurodytoms importuotoms prekėms preferencinio režimo. Šveicarijos muitinė atliko patikrinimą ir nustatė, kad dalies UAB ,,Toringė“ importuotų automobilių kilmės įrodymai išduoti netinkamai, o likusių automobilių kilmės įrodymai yra išduoti tinkamai. Abejoti Šveicarijos muitinės patikrinimo rezultatais nėra pagrindo, nes atliktas patikrinimas buvo objektyvus, išsamus bei visapusiškas. Pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju reikšminga ne tik prekių kilmė jų pagaminimo metu, bet ir pardavimo eksportui į Bendrijos muitų teritoriją metu (Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 106 str., Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 prot. 12 str. 2 d.). Norint importuojamoms prekėms taikyti muito lengvatą, neužtenka įrodyti prekės pagaminimo vietos, nes taip pat vertintinas laikotarpis, kurį automobilis buvo eksportuotas iš Bendrijos teritorijos, taip pat tai, ar su juo nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus reikalingas gerai jų būklei palaikyti. Šių aplinkybių egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui (Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d.). UAB ,,Toringė“ nepateikė įrodymų apie importuotų automobilių kilmę jų pagaminimo ar importo į Šveicariją momentais ir apie tai, kad su automobiliais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus gerai automobilių būklei palaikyti, t. y. automobiliai neprarado turėto prekės kilmės statuso. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti lengvatinio muito tarifo pareiškėjo importuotoms prekėms (automobiliams). Teismas, spręsdamas bylą, rėmėsi Europos Teisingumo Teismo praktika (byla Nr. C-12/92, sujungtos bylos Nr. C-153/94 ir Nr. 204/94, byla Nr. C-97/95). Teismas nurodė, kad Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 16 straipsnyje išdėstytas įrodymų sąrašas yra baigtinis, bet koks plečiamasis imperatyvių nuostatų aiškinimas pažeistų Europos Bendrijos teisę. Pareiškėjo argumentas, kad mokesčių administratorius turėtų plačiau aiškinti Bendrijos muitinės kodekso 122 straipsnį, reglamentuojantį patikrinimų atlikimą, nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad mokestinis patikrinimas pagrįstai buvo atliktas remiantis Europos Bendrijos ir Šveicarijos jungtinio komiteto sprendimu, kur numatyta visa prekių kilmės patikrinimo procedūra, tik pripažįstant bei patvirtinant eksporto valstybės, t. y. Šveicarijos Konfederacijos, valdžios institucijų teisėtai atliktus vertinimus, todėl Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, vertinant pareiškėjo veiklą, susijusią su automobilių importu į Lietuvos Respubliką bei preferencijos taikymu, muitinės institucijos pagrįstai nesivadovavo. Pareiškėjo teiginys, kad prekių deklaravimo metu negalėjo būti taikomas Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos 3 protokolas, nes jis nebuvo paskelbtas oficialiame leidinyje valstybės narės kalba, nėra pagrįstas ir reikšmingas. Teismas konstatavo, kad panaikinti skundžiamų sprendimų dalių pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 118 – 130) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tais atvejais, kai prekės yra automobiliai, pakankami duomenys jų identifikacijai yra automobilio unikalus numeris (identifikacinis numeris), automobilio markė, modelis, pagaminimo data. Muitinės įstaigos teisę reikalauti, kad būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas, įgyja tik tuomet, kai kyla pagrįstos abejonės dėl prekių kilmės. Nenustatyta, kodėl buvo kreiptasi dėl pakartotinio patikrinimo ir kas sukėlė pagrįstas muitinės abejones. Muitinė ir teismas privalėjo padėti pateikti prekių preferencinės kilmės dokumentus. Pateikė įrodymus, kad išnaudojo visas galimybes gauti dokumentus, kurie laikytini prekių preferencinės kilmės įrodymais, iš automobilių gamintojų ar jų atstovų. Teismas galėjo ir privalėjo pasinaudoti teise surinkti įrodymus kitose valstybėse (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 4, 6 d., 81 str.). Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20-198/2008. Neturėjo galimybės susipažinti su tarptautiniais teisės aktais, kurių pagrindu priimti skundžiami sprendimai.
2. Teismas detaliai nenagrinėjo papildomo skundo pagrindo dėl procedūrų ir taisyklių pažeidimo, taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias mokestinio patikrinimo sąvoką ir jo atlikimo procedūrą, Bendrijos muitų teisės aktus, nurodytus Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 29 punkte. Šių procedūrų ir taisyklių pažeidimas lėmė, kad buvo priimti iš esmės neteisėti sprendimai. Jei muitinės įstaigos būtų laikęsi būtinų Mokesčių administravimo įstatymo reikalaujamų taisyklių ir procedūrų, būtų rezultatyviau išnaudojęs galimybes pateikti duomenis ir įrodymus apie automobilių preferencinę kilmę. Teismas nepagrįstai nepripažino atliktų veiksmų mokestiniu patikrinimu. Pakartotiniu prekės kilmės patikrinimu, kuris faktiškai yra bendrojo administracinio dokumento duomenų teisingumo patikrinimas, tikrinamas mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas. Atliekant pakartotinį patikrinimą, būtina laikytis nacionalinių teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurios užtikrina, jog nebus pažeistos mokesčių mokėtojo teisės.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 136 – 137) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateikti kilmės dokumentai buvo išsiųsti atsitiktine tvarka. Tačiau nuolat iš Šveicarijos Konfederacijos muitinės gaunami atsakymai, kad eksportuotojai neįrodė atitinkamo automobilio kilmės ar informavo, kad nei sudarė, nei pasirašė kilmės įrodymus, kelia pagrįstas abejones ir dėl kitų (vėliau) pareiškėjo pateikiamų kilmės dokumentų autentiškumo. Sprendžiant ginčą dėl skundžiamų muitinės sprendimų pagrįstumo, yra surinkti visi reikšmingi įrodymai. Teismas neprivalo rinkti alternatyvių įrodymų.
2. Skundžiamuose sprendimuose teisingai nurodytas jų priėmimo pagrindas.
3. Buvo atliktas ne mokestinis patikrinimas pagal Mokesčių administravimo įstatymą, bet vėlesnis kilmės dokumentų patikrinimas pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 122 straipsnio 4 dalį, siekiant nustatyti, ar atitinkami kilmės įrodymai taikomi faktiškai eksportuotiems automobiliams, ar šie automobiliai gali būti laikomi gaunančios lengvatas respublikos arba Bendrijos kilmės produktais. Toks patikrinimas atliekamas eksportuojančioje valstybėje, o jį atlieka šios šalies muitinė.
Atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134 – 135) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Muitinei atlikus apelianto įvežtų ir deklaruotų prekių kilmės patikrinimą bei kompetentingai Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigai jos nepatvirtinus, pagrįstai buvo priimti skundžiami sprendimai.
Šalies argumentai
2. Apelianto teiginys, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su tarptautiniais teisės aktais, kurių pagrindu priimti sprendimai, yra nepagrįstas.
3. Muitinė atliko pareiškėjo patikrinimą nepažeisdama Bendrijos teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės pasinaudoti preferenciniu muito tarifu už 2005 - 2006 m. iš Šveicarijos Konfederacijos į Lietuvos Respubliką importuotus ir bendruosiuose administraciniuose dokumentuose (BAD) muitinės įstaigoms deklaruotus lengvuosius automobilius. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas automobilius importavo ir muitinės procedūras vykdė po 2004 m. gegužės 1 d. (Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą diena), Lietuvos muitinė, atlikdama jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo 2004 m. gegužės 1 d. privalėjo taikyti muitų teisės aktus ta apimtimi, kurią nustato nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2004 m. balandžio 27 d. Muitinės įstatymas, kurio 3 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad muitų teisės aktai – tai Europos Bendrijos (toliau – ir Bendrijos) muitų teisės aktai bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat teisės aktai, kuriuos muitinė leidžia naudodamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų jai suteiktais įgaliojimais, ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis muitinės sudaryti susitarimai su kitų valstybių muitinėmis. Muitinės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
Pagrindinės muitų teisės nuostatos, kurias detalizuoja atitinkami Bendrijos reglamentai ir direktyvos, išdėstytos Bendrijos muitinės kodekse ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose. Šie Bendrijos teisės aktai (Reglamentai) nurodyti Muitinės įstatymo priede - Įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše. Konsoliduotų Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimo sutarčių 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reglamentai yra taikomi visuotinai ir yra privalomi visose valstybėse narėse.
Preferencinis prekių režimas pareiškėjo importuotiems automobiliams buvo suteiktas vadovaujantis susitarimo tarp Europos Ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos nuostatomis. Šio susitarimo 3 protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė” apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų” 16 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kilmės įrodymais gali būti: (a) EUR. l judėjimo sertifikatas arba (b) deklaracija, kurią eksportuotojas pateikia sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kitame komerciniame dokumente, kuriame produktai aprašomi pakankamai išsamiai, kad būtų galima juos identifikuoti. Susitarimo 3 protokolo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sąskaitos faktūros deklaracija gali būti įrašoma, jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi kilusiais Bendrijoje, Šveicarijos Konfederacijoje ar vienoje iš kitų šalių, minimų 3 ir 4 straipsniuose, ir atitinka kitus susitarimo 3 protokolo reikalavimus.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 26 straipsnio 2 dalies bei susitarimo tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 32 straipsnio nuostatas, nepaisant to, kad pateiktas prekių kilmę įrodantis dokumentas, muitinė turi teisę, kilus rimtoms abejonėms, reikalauti, kad būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas, liudijantis, kad nurodyta prekių kilmė tenkina atitinkamų Bendrijos teisės aktų nustatytų taisyklių reikalavimus. Susitarimo 3 protokolo 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu esant pagrįstoms abejonėms, administracija atsakymo negauna arba jeigu tame atsakyme nėra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti atitinkamo dokumento tikrumą ar produkto kilmę, prašymą pateikusi muitinė atsisako taikyti preferencinius muito tarifus. Taigi tuo atveju, jei Lietuvos muitinei kyla pagrįstų abejonių dėl importuotų į Lietuvos Respubliką (Bendrijos muitų teritoriją) prekių kilmės (nagrinėjamu atveju - Šveicarijos Konfederacijos), importuotojo pateikti prekių kilmės dokumentai - judėjimo sertifikatas EUR.l arba deklaracija sąskaitoje – faktūroje suteikia teisę taikyti preferencinį muito tarifą tik tuo atveju, jei šalies eksportuotojos muitinė patvirtina Lietuvos muitinei atitinkamų dokumentų autentiškumą ir prekės kilmę.
Iš bylos dokumentų matyti, kad po muitinio įforminimo kilus abejonių dėl pareiškėjo importuotų lengvųjų automobilių kilmės, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 122 straipsnio 4 dalimi, buvo atliktas šių automobilių importo BAD rinkinių ir su jais susijusių dokumentų tikrinimas. Kilus abejonių, ar atitinkami kilmės įrodymai taikytini faktiškai eksportuotiems automobiliams ir ar šie automobiliai gali būti laikomi lengvatas gaunančios valstybės arba Bendrijos kilmės produktais, Muitinės departamentas 2005 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 3B-15.7/21-13840 kreipėsi į Šveicarijos muitinę dėl sąskaitos faktūros deklaracijų autentiškumo patikrinimo pagal minėtus BAD importo rinkinius. Atsižvelgiant į tai, jog Šveicarijos muitinė, atsakydama į nurodytą paklausimą, 2007 m. kovo 17 d. raštu informavo, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog šiam ginčui aktualūs automobiliai turi būti laikomi nenustatytos kilmės, o kilmės įrodymai - oficialiai negaliojančiais, atsakovai pagrįstai nusprendė, kad Šveicarijos muitinė nepatvirtino pareiškėjo importuotų automobilių kilmės, todėl šiems automobiliams negali būti taikomas preferencinis muito tarifas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Mokestinių ginčų komisijos ir atsakovų pozicija, jog pareiškėjo importuotiems automobiliams preferencinis muito tarifas negali būti taikomas, ir importo mokesčiai pareiškėjui buvo apskaičiuoti pagrįstai.
Taigi pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai, byloje priimtas teismo sprendimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 - 550/2009 A.V. IĮ vs. Šiaulių teritorinė muitinė ir kt.).
Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.