Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2110-1038/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-07-19
Bylos Nr.
1-2110-1038/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09986-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Rimkevičienė
Kaltinamasis
I. T.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2110-1038/2016Proceso Nr. 1-01-1-09986-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 2.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro G. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. 2015 m. vasario 17 d., apie 06.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,52 promilės alkoholio), sukėlė konfliktą, kurio metu suėmė nukentėjusiąją sutuoktinę G. T. viena ranka už kaklo ir suspaudė, taip laikydamas ir spausdamas kaklą, kita ranka vieną kartą kumščiu trenkė G. T. į krūtinę, delnu vieną kartą trenkė į kaklą, tuomet stūmė į kaklą delnu, dėl to G. T. parkrito ant žemės; tęsdamas nusikalstamą veiką, I. T. suėmė viena ranka už kaklo G. T., ją pakėlė ir stūmė nuo savęs, dėl to G. T. parkrito atbula ir griūdama galva atsitrenkė į lovos kraštą, prasiskėlė galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei G. T. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais I. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, I. T. 2016 m. vasario 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,75 promilės alkoholio), sukėlė konfliktą, kurio metu sugriebė sutuoktinei G. T. už plaukų, įrėmė peilį jai į kaklą, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad gali būti sunkiai sutrikdyta G. T. sveikata; G. T. išsigandus tokių I. T. veiksmų ir pradėjus šauktis pagalbos, G. T. į pagalbą atbėgo jų sūnus M. T., kuris išmušė iš tėvo I. T. rankos peilį. Tokiais veiksmais I. T. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Šiais savo veiksmais I. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2015 m. vasario 17 d. nusikalstamos veikos

Kaltinamasis I. T. apklausiamas 2015 m. kovo 6 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), atskirai nuo žmonos G. T.. 2015 m. vasario 17 d., ryte, apie 06.20 val., su žmona namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, kadangi jie pradėjo aiškintis tarpusavio santykius. Jis dieną prieš tai buvo susikrovęs savo daiktus, nes nusprendė išsikraustyti iš namų. Ryte atsikėlęs piniginėje nerado pinigų. Klausė žmonos, kur ji padėjo pinigus, tačiau žmona atsakė, kad nei raktų nuo automobilio, nei pinigų neduos. I. T. dėl to supyko, suėmė žmonai ranka už kaklo, kita ranka sudavė smūgį jai į krūtinę. Žmona atsistojo jam už nugaros ir jis tuomet ją stūmė. Iš karto išgirdo, kaip žmona pradėjo verkti. Kad žmonai iš galvos bėgo kraujas, iš karto nematė, tačiau nuo pastūmimo žmona parkrito, nemanė, kad ji neišlaikys pusiausvyros ir nukris. Iš savo kambario tuo metu išėjo dukra, ji suprato, kad jie susipyko, susistumdė, todėl iš karto iškvietė policiją. Savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai, įvykio metu buvo neblaivus (b. l. 29, 33).

Nukentėjusioji G. T. apklausiama 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru I. T., sūnumi M., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, dukra V., gimusia (duomenys neskelbtini) metais. 2015 m. vasario 17 d. vyras namo parėjo apie 20 val., susikrovė daiktus ir išėjo. Vėliau eidama iš parduotuvės G. T. pamatė, kad vyras sėdi jų automobilyje, aikštelėje prie namų, ir vartoja alkoholį. Jai pavyko vyrą prisikalbinti ateiti iš automobilio nakvoti namo, nors jau buvo sutarę, kad vyras iš namų išsikraustys, pagyventi atskirai dėl kilusių konfliktų ir vyro neištikimybės. 2015 m. vasario 17 d. apie 06.20 val. G. T. atsikėlė, pažadino vyrą, nes jam buvo laikas eiti į darbą. Vyras atsikėlė, pradėjo ieškoti savo daiktų, buvo suirzęs, kai pamatė, kad piniginėje nėra 1000 Eur. Vyras iškarto paklausė, kur yra pinigai. G. T. atsakė, kad kai jis išsiblaivys, tada jam ir atiduos pinigus. Vyras iš karto viena ranka ją paėmė už kaklo ir stipriai suspaudė, dėl to jai ėmė trūkti oro, darėsi silpna, o kita ranka kumščiu trenkė jai į krūtinę. Po smūgio į krūtinę, vyras paleido jos kaklą ir delnu trenkė į kaklą. Tuomet vyras ranka stūmė ją kaklą, dėl ko ji parkrito ant grindų. Tuomet vyras vėl suėmė ją už kaklo, pakėlė nuo grindų ir vis dar laikydamas už kaklo, stūmė ją nuo savęs. G. T. nuo stūmimo atbula parkrito ant žemės, galva atsitrenkė į lovos kraštą ir prasiskėlė galvą. Tuomet iš kambario išėjo dukra, pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Dukra paėmė telefoną ir bandė kviesti policiją. Tuomet vyras pradėjo rėkti ant dukros, kad policija nepadės, kad jis viską susprogdins. Galiausiai dukra iškvietė policiją. Po šio įvykio į medikus nesikreipė, kūno tyrimo nedarė (b. l. 12, 14).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio patrulė I. S. 2015 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d., apie 07.00 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas apie smurtą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nustatė, kad policiją kvietė G. T., taip pat įvykio vietoje nustatyta, kad 2015 m. vasario 17 d., apie 06.50 val., vyras I. T. neradęs savo daiktų, t. y. piniginės, užpuolė savo žmoną, pradėjo ją smaugti, trenkė kumščiu į kaklą ir krūtinę, o po to paėmė už kaklo ir trenkė į lovos kraštą, praskeldamas galvą. G. T. nuo GMP atsisakė. G. T. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinės jėgos naudojimu, smaugimu, smūgiais į kaklą ir krūtinę. Taip pat G. T. nurodė, kad prieš metus buvo smurto atvejis, kai buvo pranešta policijai. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sužalojimo kodas 04 – kraujuojanti žaizda, pažymėta jos lokalizacija – nugarinėje pakaušio kairės pusės dalyje (b. l. 9-10).

Šalies argumentai

Nukentėjusioji G. T. 2015 m. vasario 17 d. pareiškime nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d., apie 06.50 val., vyras I. T. pradėjo ieškoti savo daiktų, piniginės. Jos neradęs, ėmė rėkauti, keiktis, pakėlė ranką prieš G. T.. Smurtas prasidėjo nuo jos smaugimo, po to I. T. trenkė jai į kaklo sritį, sekantis smūgis buvo į krūtinę, po to, paėmęs G. T. už kaklo, trenkė jos galvą į lovos kraštą ir praskėlė galvą (b. l. 11).

Dėl 2016 m. vasario 26 d. nusikalstamos veikos

Kaltinamasis I. T. apklausiamas 2016 m. vasario 27 d. ir 2016 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute. 2016 m. vasario 26 d., vakare grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena žmona G. T. ir vaikai. Grįžęs vienas vartojo alkoholį. Tuomet su žmona kilo konfliktas dėl kitos moters. Konfliktas vyko virtuvėje. Konflikto metu jis buvo smarkiai apgirtęs, todėl visų konflikto aplinkybių papasakoti negali. Konflikto metu galėjo žmonai grasinti peiliu (b. l. 61, 68).

Nukentėjusioji G. T. apklausiama 2016 m. vasario 27 d. ir 2016 m. birželio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi M. Su vyru I. T. paskutines dvi savaites apskritai nebuvo susitikę, o jo motina paprašė jį parsivežti namo, kadangi jis gyveno garaže, kur gėrė. 2016 m. vasario 26 d. G. T. vyrą iš garažo pasiėmė jau neblaivų, namuose jis dar vartojo alkoholį. Staiga vyras nusirengė rūbus, pasiėmė peilį, pasakė, kad pjausis venas. Tuomet jis pribėgo prie jos (G. T.), suėmė viena ranka už plaukų, o kita pridėjo peilį jai prie gerklės. Ji išsigandusi greitai pakvietė sūnų, kuris greitai atbėgo ir čiupo vyrui už rankos, kurioje jis laikė peilį ir peilį išmušė. G. T. iškvietė policiją. Konflikto metu sūnus M. netyčia įsipjovė pirštą, tačiau tyčia vyras sūnaus atžvilgiu nesmurtavo (b. l. 45, 51).

Liudytojas M. T. apklausiamas 2016 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama. Tėtis namuose apsilanko retai. 2016 m. vasario 26 d. M. T. namo grįžo apie 21 val. matė, kad virtuvėje tėtis gėrė alkoholį. M. T. nuėjo į savo kambarį. Netrukus išgirdo mamos šauksmą. M. T. atbėgo į virtuvę. Tėtis tuo metu stovėjo, mama sėdėjo. Tėtis mamai netoli kaklo laikė pridėjęs peilį. M. T. čiupo tėčio ranką, kurioje jis laikė peilį, jie susistumdė. M. T. norėjo iš tėčio rankos ištraukti peilį ir tuo metu jis netyčia įsipjovė pirštą. Mama iškvietė policiją (b. l. 49).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. Š. 2016 m. vasario 226 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. vasario 26 d., apie 21.55 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras grasino peiliu savo žmonai ir sūnui. Atvykus nustatė, kad policiją kvietė G. T., kuri pasakė, kad girtas vyras grasino peiliu, puolė su peiliu savo sūnų, grasino pranešėjai susidorojimu, buvo agresyvus. Taip pat įvykio vietoje nustatyta, kad girtas I. T. puolė su peiliu savo sūnų. G. T. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinimais susidorojimu, M. T. puolė su peiliu savo sūnų nepilnametį M. T., gimusį 2000 metais, sukėlė muštynes namuose. G. T. nurodė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai buvo kelis kartus, policija buvo kviesta apie du kartus (b. l. 40-41). Prie tarnybinio pranešimo pridėta M. T. rankos nuotrauka, kurioje matyti įpjautas pirštas (b. l. 42).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 20 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09986-15, kuriame I. T. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. vasario 17 d., apie 6.30 val.), jam susitaikius su nukentėjusiąja G. T. (b. l. 35, 93). Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. birželio 6 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09986-15 atnaujintas, nes I. T. 2016 m. vasario 26 d. įtariamas padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką prieš G. T. (b. l. 38, 39). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. birželio 10 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai dėl I. T. veiksmų 2015 m. vasario 17 d. ir 2016 m. vasario 26 d., atitinkamai Nr. 01-1-09986-15 ir 01-1-09586-16, sujungti, suteikiant bendrą Nr. 01-1-09986-15 (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad I. T. smurtaudamas 2015 m. vasario 17 d., apie 06.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam 2015 m. vasario 17 d. 07.36 val. nustatytas 0,52 promilės neblaivumas, b. l. 76), sukėlė fizinį skausmą savo žmonai, taip pat 2016 m. vasario 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam 2016 m. vasario 26 d. 23.00 val. nustatytos 2,75 promilės neblaivumas, b. l. 76) grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Tokias teismo išvadas be paties kaltinamojo parodymų, kuriais jis kaltę visiškai pripažino, nurodė visas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kad 2015 m. vasario 17 d. konflikto metu suėmė žmonai ranka už kaklo, kita ranka sudavė smūgį jai į krūtinę, ją stūmė, dėl ko žmona parkrito bei prasiskėlė galvą; kad 2016 m. vasario 26 d. konflikto su žmona metu buvo smarkiai apgirtęs, galėjo žmonai grasinti peiliu) patvirtina ir kita teismo pirmiau išsamiai nurodyta ir išanalizuota rašytinė bylos medžiaga – nukentėjusiosios G. T. parodymai ir pareiškimas, tarnybiniai I. S. bei A. Š. pranešimai, liudytojo M. T. parodymai.

I. T. suvokė savo daromų veikų aplinkybes, elgėsi sąmoningai ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta, kad nusikaltimus jis padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui – sutuoktinei – atitinka nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat kaltinamojo veika dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus – sutuoktinės G. T. – sveikatą atitinka nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti priimant teismo baudžiamojo įsakymą.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų: numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas; numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas; bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad kaltinamajam I. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 94-97), nukentėjusiajai pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 99).

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. T., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nusikaltimai žmogaus sveikatai), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 76). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. T. – nedirbantis (b. l. 85, 86, 98), neteistas (b. l. 79), administracine tvarka baustas (b. l. 80-84), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 88, 90), buvo Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje nuo 2004 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 10 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b. l. 91), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 92). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus I. T. BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas bausmes – laisvės apribojimus, jų trukmę artimą minimaliai. Taip pat, siekiant I. T. paskirtos bausmės paskirties įgyvendinimo, bausmės tikslų, įvertinus jo padarytų nusikaltimų pobūdį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kaltinamajam I. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas I. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 27 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 57, 65).

Tyrimo metu I. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-64) – kaip tinkamai realizuojanti savo paskirtį – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po to panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

I. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

I. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti I. T. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. T. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti I. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant terminą įvykdyti šį įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti I. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 27 d. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti I. T., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnio 3 dalis).

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 straipsnio 9 dalis).

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis).

4. Jei asmuo nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Indrė RimkevičienėNuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė