Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei Marijampolės pataisos namams dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančią per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, patirtos netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginimo.

Nustatyta, kad ieškovas J. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2015 m. kovo 13 d. ieškovas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą, skundėsi dešinės rankos plaštakos skausmais. Nurodė, kad susižalojo griūdamas. Kadangi buvo stebimas plaštakos patinimas, skirti medikamentai „Ibumax“, atlikta rentgenograma, trauminių radiologinių pakitimų nestebėta. 2015 m. kovo 30 d. ieškovas kreipėsi pakartotinai, skundėsi ne plaštakos, o riešo skausmais. Riešas buvo patinęs, skirtas medikamentas „Ibumax“ po 0,4 2k/d. Ieškovas paskirtų medikamentų neatsiėmė. 2015 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. birželio 16 d. ieškovą apžiūrėjo šeimos gydytojas M. Š., atliktose rentgeno nuotraukose Nr. 231-3, gydytoja R. B. B. stebėjo netolygią kaulinę struktūrą, cistinius pašviesėjimus bei sklerozės požymius dešinio riešo srityje. 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. birželio 23 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl dešinės rankos riešo skausmų. 2015 m. birželio 25 d. atlikta rentgenograma, trauminių pakitimų nenustatyta. 2015 m. lapkričio 18 d. ieškovas vėl kreipėsi dėl dešinio riešo skausmų, jam buvo paskirtas tepalas „Viprosal B“. Prieš tai tris kartus užsirašė pas gydytoją į priėmimus, tačiau neatėjo. 2016 m. liepos 19 d. kreipėsi į šeimos gydytoją M. Š. dėl nugaros skausmų nurodydamas, kad traumą patyrė sportuodamas – kilodamas svarmenis. Negalėjo pilnavertiškai sportuoti su viena ranka. Kadangi ieškovas į gydytojus daugiau nesikreipė, ortopedo – traumatologo konsultacija nebuvo užsakyta, nors tokia galimybė būtų buvusi (b. l. 6-9, 20-32).

VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas V. D., įvertinęs išrašus iš J. T. ambulatorinės kortelės ir 3 atliktas rentgenogramas, išvadoje nurodė, kad instrumentiniai tyrimai pacientui buvo atlikti tinkami, o esant tokiam sužalojimui laboratorinių tyrimų atklikti nereikalinga. Atliktose rentgenogramose, kurias aprašė specialistas rentgenologas, būdingų lūžiui požymių nepastebėta. Traumatologo ortopedo ar chirurgo konsultacijos gydymo eigoje nebuvo, tačiau iš esamų nusiskundimų įtarti tendovaginito, epikondilito ar ylinės ataugos uždegimo nebuvo galima. Apie ligų diagnozių diferencijavimą pagal pateiktą dokumentaciją negalima spręsti. Iš klinikinių duomenų, remiantis atliktomis rentgenogramomis, diagnozė nustatyta teisingai, gydymas adekvatus (b. l. 6-9).

2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu dėl J. T. skundo Nr. 56-102 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įvertinusi pateiktus duomenis apie tai, kad ieškovui Marijampolės pataisos namuose buvo taikytas rentgenologinis ištyrimas, medikamentinis gydymas, bei tai, kad paskirtų medikamentų ieškovas yra atsisakęs, į užsirašytus priėmimus pas gydytoją neatvykęs, sprendė, kad duomenų, jog J. T. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos Marijampolės pataisos namuose buvo nekokybiškus, nėra (b. l. 6-9).

Ieškovas tvirtina, kad jam buvo paskirtas netinkamas gydymas, nenukreipta į ortopedo traumatologo ir (ar) chirurgo konsultaciją, dėl to jam kilo pasekmės, išliksiančios visą gyvenimą – jis negali valdyti riešo. Atsakovė prašo atmesti ieškinį remdamasi ieškinio senatimi, taip pat neįrodžius atsakovės kaltų veiksmų.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Kreipimuisi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2015 m. kovo 13 d. pirmą kartą kreipėsi dėl sveikatos paslaugų suteikimo. Gydymas buvo tęsiamas (2015 m. lapkričio 18 d. paskutinįkart atvyko į Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą, 2016 m. birželio 16 d. paskutinįkart ieškovą apžiūrėjo šeimos gydytojas M. Š., dėl nusiskundimų, susijusių su plaštakos ir riešo skausmais). Į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją J. T. kreipėsi 2018 m. vasario 8 d., taigi nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimą priėmė 2018 m. rugpjūčio 30 d., ieškinys teisme gautas 2018 m. spalio 1 d., išsiųstas teismui paštu 2018 m. rugsėjo 29 d., taigi, taip pat nepraleidus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyto 30 dienų termino.

Nustačius aptartas aplinkybes, nėra pagrindo ginčui taikyti ieškinio senaties, kas sudarytų savarankišką pagrindą ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją; žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad gydytojo profesinė atsakomybės ribas nubrėžia ir objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009), todėl teismas gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

Sveikatos priežiūros įstaiga gali būti patraukta deliktinėn civilinėn atsakomybėn tik tada, kai konstatuojamas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Be to, būtina pažymėti, kad sveikatos priežiūros įstaiga yra traukiama deliktinėn civilinėn atsakomybėn dėl to, jog ši įstaiga ex lege yra atsakinga už žalą tiesiogiai padariusio asmens (padariusių asmenų) – sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančio (dirbančių) gydytojo (gydytojų) – veiksmus (CK 6.264 straipsnis).

Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) asmeniui, pareiškusiam sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl šios įstaigos darbuotojų veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, tenka procesinė pareiga įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų neteisėtus veiksmus, žalą (žalos faktą ir dydį) bei gydytojų neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama pagal materialųjį įstatymą (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovui, pareiškusiam sveikatos priežiūros įstaigai reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nereikia įrodinėti žalą padariusio asmens kaltės.

Kaip jau aptarta, Marijampolės pataisos namai paaiškino ir rašytiniais įrodymais (asmens sveikatos istorija) pagrindė ieškovo gydymo Marijampolės pataisos namuose raidą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, remdamasi specialisto išvada, nenustatė, kad pataisos namuose teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos netinkamai ar nekokybiškai. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti specialistų išvadomis, todėl teismo vertinimu Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų pacientui teikiamų paslaugų kokybės prezumpcija nebuvo paneigta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad diagnozė ieškovui nustatyta teisingai ir paskirtas gydymas adekvatus. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad ortopedas traumatologas, spręsdamas dėl patirtos traumos ir jos gydymo kokybės, įvertino ir tas aplinkybes, kad ieškovas nesilaikė jam skiriamo gydymosi režimo, nevartojo paskirtų medikamentų, į paskirtas apžiūras neatvykdavo. Kartu nurodytina, jog byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas, turėdamas plaštakos (riešo) traumą, užsiiminėjo sunkiąja atletika (b. l. 7), vartojo opijatus (b. l. 28-32), ir tai sudaro pagrindą teismui vertinti, kad: 1) ieškovas galėjo patirti daugiau plaštakos ir riešo traumų bei 2) patirtos traumos pasekmės galimai išliko dėl paties ieškovo kaltės.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, ją įrodinėjo tik abstrakčiais teiginiais apie tai, kad riešo traumos pasekmes jaučia iki šiol, negali jo judinti, jaučia skausmą, tačiau tokių teiginių nekonkretizavus ir neįrodžius, pagrindo konstatuoti patirtą neturinę žalą ir jos dydį nėra. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ir t. t. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovas teigia, kad jo ranka nevaldoma, jaučiamas skausmas kartojasi kasdien, dėl šių priežasčių jis negali ir negalės dirbti, šios aplinkybės, išskyrus ieškovo paaiškinimus, nėra niekuo pagrindžiamos (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas tinkamai nepagrindė žalos ir jos dydžio, taip pat atsakovės neteisėtų veiksmų, be to, tarp ieškovo patirtos traumos jaučiamų pasekmių (žalos) ir Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Nenustačius visų atsakovės atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.