Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.4.; 1.2.23.1.; 1.2.23.3.; 2.1.7.4.; 2.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

2015 m. vasario 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 4 d., apie 17.00 val., smėlio karjeruose, esančiuose prie kelio (duomenys neskelbtini) 5-ame kilometre, (duomenys neskelbtini) rajone, į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikrovęs didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1,004 kg kanapių ir jų dalių, šį didelį narkotinių medžiagų kiekį, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, iki 2013 m. balandžio 4 d., 17 val. 55 min., neteisėtai automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno keliu (duomenys neskelbtini) iki 75 kilometre esančios aikšteles (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir panaikinti R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.), panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 260 str. 2 dalį R. J. 4 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta pritaikius BK 54 str. 3 d. bei R. J. pagal BK 260 str. 2 d. paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas įprastas (tipines) aplinkybes, apibudinančias nuteistąjį, kad R. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas ir jauno amžiaus (sulaukęs 28 m.), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, siekdamas lengvai gauti pinigų bei pagerinti savo materialinę padėtį, nepagrįstai pripažino išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 str. 3 d. prasme ir dėl to teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teigia, kad tai, jog nuteistasis praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra išimtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo (didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas turint tikslą platinti) minimalios 8 m. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pasak prokuroro, teismas nepagrįstai R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, siekdamas lengvai gauti pinigų bei pagerinti savo materialinę padėtį, kadangi R. J. priešingais teisei veiksmais padarė žalą kito asmens sveikatai, t. y. pats sukūrė teisinę situaciją, kuomet nukentėję asmenys, atitinkamos valstybės institucijos įgyja teisę į žalos atlyginimą, jis, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 str. l d., padarymą, sudarė 2011-07-18 susitarimą su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos (37.000 Lt dydžio) atlyginimo, bei, suvokdamas savo turtinę padėtį ir materialines galimybes, prisiėmė paminėtus įsipareigojimus, t. y. pats sau sudarė sunkią turtinę padėtį. Prokuroro teigimu, kad nagrinėjamu atveju ne išoriniai veiksniai, ne kiti asmenys sukūrė sunkią turtinę padėtį R. J., bet pats nuteistasis prisiėmė materialinę naštą, sau sudarė sunkią turtinę padėtį.

Nurodo, kad nuosprendis yra prieštaringas ir tuo aspektu, jog teismas pripažinęs, jog labai sunki materialinė padėtis nulėmė nuteistojo R. J. apsisprendimą padaryti sunkų nusikaltimą, aptardamas tariamai mažesnį R. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, rėmėsi aplinkybe, kad R. J. sunkų nusikaltimą padarė spontaniškai, iš anksto neapgalvojęs, tačiau tokia teismo išvada iš esmės paneigia tai, kad nuteistasis sunkų nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad R. J. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, be to, tokią išvadą teismas nepagrįstai padarė remdamasis tipiniais asmenybę apibūdinančiais duomenimis, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo (didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas turint tikslą platinti) padarymą sankcijoje numatytos minimalios 8 m. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Byloje taip pat buvo gautas ir nuteistojo R. J. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir jo veiką iš BK 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. bei paskirti jam šio straipsnio sankcijoje numatytą bet kurią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba palikti šį nuosprendį nepakeistą, tačiau bylą išnagrinėjus Lietuvos Aukščiausiajame teisme Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro K. Šikšniaus kasacinis skundas tenkintinas – panaikinta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutarties dalis dėl netinkamai ir nepagrįstai pritaikytų BK 54 str. 3 d. ir BK 59 str. 1 d. 4 p. nuostatų, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, todėl byla iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal parteiktą Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintą aplinkybę, kad nusikaltimą nuteistasis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 4 p., kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Pagal teismų praktiką ši aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ji reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Taigi, byloje turi būti nustatytos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan., konstatuota, kad buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sunkią R. J. padėtį grindė tuo, jog jis kas mėnesį Sodrai moka priteistas ieškinių sumas, antstoliai iš darbo užmokesčio kas mėnesį atskaičiuoja po 20 proc. ligonių kasai, vykdo tarp jo (R. J.) ir nukentėjusiojo sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. sunki materialinė padėtis susidarė dėl priimto Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis BK 38 str., už nusikaltimo, numatyto BK 137 str. 1 d., padarymą, R. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir pagal patvirtintą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo R. J. įsipareigojo nukentėjusiajam iki 2012 m. liepos 1 d. sumokėti 17 000 Lt, o nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio 1 d. – 20 000 Lt. Taip pat iš minėto nuosprendžio matyti, kad iš R. J. priteista atlyginti 14 871,58 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti bei 1219,58 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl nukentėjusiajam skirtos netekto darbingumo pensijos atlyginimo. Taigi, R. J. sunki materialinė padėtis susidarė, kaip apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė ir prokuroras, ne dėl išorinių veiksnių ir ne kiti asmenys sukūrė jam sunkią turtinę padėtį, o pats nuteistasis sau sudarė sunkią turtinę padėtį, prisiimdamas materialinę naštą. Be to, R. J. prisiimdamas paminėtus turtinius įsipareigojimus, turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir materialines galimybes, o ne siekdamas pagerinti savo sunkią turtinę padėtį daryti nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. J. iki 2012 m. liepos 1 d. nukentėjusiajam jau buvo sumokėjęs 17 000 Lt, o kitai įsipareigojimo įvykdymo daliai – 20 000 Lt atlyginimui, buvo nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio 1 d., kas taip pat rodo, kad R. J. turėjo pakankamai laiko sąžiningai dirbti ir laiku įvykdyti savo įsipareigojimus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, nustatyta nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – panaikintina pagal BK 59 str. 1 d. 4 p. pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikaltimą R. J. padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

Taip pat pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog teismas iš esmės nenustatė išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą R. J. skiriant bausmę būtų pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę, nei BK 260 str. 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę.

BK 54 str. 3 d. reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas skirdamas R. J. bausmę atsižvelgė į tai, kad R. J. yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, dirba, apibūdinamas teigiamai, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė būdamas sunkios finansinės padėties, o tai ir paskatino jį nusikalsti siekiant gauti papildomų pinigų, kad nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, iš anksto neapgalvojęs, be to jis savo tikslo nepasiekė, narkotinių medžiagų niekam perduoti nespėjo, nes pareigūnai jas surado ir iš jo paėmė.

Tačiau, kolegijos manymu, šie apylinkės teismo motyvai, skiriant nuteistajam R. J. bausmę, neatitinka įstatymo prasmės bei susiklosčiusios teisminės praktikos. Bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibūdina per tam tikrą tikslų visumą, kuri išdėstyta BK 41 str. 2 d. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės šakoms būdingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

Kolegijos nuomone, šioje byloje apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistajam R. J. gali būti taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir paskyrė švelnesnę nei numatytą įstatyme bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės nuteistajam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuosprendyje nurodytos BK 54 str. 3 d. taikymo aplinkybės iš esmės atitinka nuteistojo atsakomybę švelninančioms aplinkybėms, kas gali įtakoti svarstant bausmės dydžio klausimą. Todėl naikintina nuosprendžio dalis dėl BK 54 str. 3 d. taikymo nuteistajam R. J. ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 260 str. 2 d. sankcijoje.

Kolegija atsižvelgusi į tai, kad R. J. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nevedęs, dirba, teigiamai charakterizuojamas tiek darbdavio, tiek pagal gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, BK 38 str. pagrindu jo atžvilgiu baudžiamoji byla už BK 137 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo nutraukta, šiuo metu jo atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, nusikalstamos veikos pavojingumą ir R. J. asmenį apibūdinančias aplinkybes, įvertinusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamąją veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., R. J. nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.

R. J. nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d. skirti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.