- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-160-382-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- G. S.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 3 d. ir 9 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su to paties teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai atliktos pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 18 d., laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 24.00 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas namo duris įsibrovė į A. Š. nuomojamą butą ir pagrobė pastarajam priklausantį stacionarų kompiuterį (procesorių su monitoriumi), kurio vertė–2783,75 Lt, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6020“, kurio vertė–180 Lt, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“, kurio vertė–100 Lt, bei 160 Lt grynųjų pinigų. Iš viso pagrobė A. Š. priklausančio turto už 3223,75 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, nepadarė, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė ne vieną Lietuvos Respublikos BPK straipsnį bei Konstituciją. Mano, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, buvo remtasi vien liudytojų parodymais. Pažymi, kad jo parodymai buvo išgauti neteisėtu būdu, naudojant psichologinį spaudimą ir verčiant prisipažinti. Nurodo, kad jo apklausos metu nedalyvavo gynėjas P. Matažinskas, o tyrėja J. Udovenkienė tik paskambino jam ir liepė pristatyti orderį, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Nuteistojo manymu, vienas asmuo pavogti tiek daiktų – kompiuterio procesorių ir monitorių bei du mobiliojo ryšio telefonus – negalėjo. Pažymi, kad nebuvo įvardytas informatorius, kuris nurodė, jog būtent jis, G. S. , įvykdė nusikaltimą. Nurodo, jog liudytojas R. M. iš pradžių parodė, kad jis jam perdavė vieną mobiliojo ryšio telefoną, o po beveik trejų metų prisiminė, jog vis dėlto perdavė du – ,,Samsung“ ir ,,Nokia“ – mobiliojo ryšio telefonus. Mano, jog ši aplinkybė rodo, kad minėtam liudytojui buvo daromas neteisėtas poveikis. G. S. teigimu, visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas ne įrodymais, o jį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, ankstesniais teistumais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Pažymi, jog prokuroras teisminio nagrinėjimo metu prašė skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas paskyrė dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pridėjo vienerius metus jau atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Mano, jog taip buvo pažeista jo konstitucinė teisė nebūti baudžiamam du kartus. Nurodo, kad teismas net nebandė surasti asmens, iš kurio, jo teigimu, jis pirko mobiliojo ryšio telefoną. Mano, jog teisėjas palaikė tik vieną – kaltinamąją poziciją, nes skyrė griežtesnę bausmę, nei prašė prokuroras, prie bausmės pridėjo jau atliktą bausmę, skyrė suėmimą teismo salėje, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Nurodo, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, o tie kurie yra, – surinkti neteisėtai.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino G. S. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. Motyvai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atmetė G. S. argumentus, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė, nuosprendyje išdėstyti išsamiai ir jų pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nesurinkęs nenuginčijamų įrodymų ir pažeisdamas ne vieną baudžiamojo proceso įstatymo nuostatą bei Konstituciją, atmestini kaip nepagrįsti. BPK 301 str. 1 d. reikalauja, kad nuosprendis būtų pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Todėl nuteistojo G. S. teiginys, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl jo kaltės, paneigiamas įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolais, daiktų apžiūros protokolu, telefoninių pokalbių kontrolės informacija, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir kt. duomenimis, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jie atitinka kitas nustatytas šioje baudžiamojoje byloje aplinkybes. Be to, teismas, darydamas išvadas dėl G. S. kaltumo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 3 d. nuostatomis, visiškai pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant advokatui (t. 2, b. 1. 66–69, 86–89). Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojų, nukentėjusiojo ir nuteistojo G. S. parodymai iš esmės sutapo, pripažino juos patikimais ir objektyviais.
Apelianto G. S. motyvai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie žadėjo jį paleisti į laisvę, yra nelogiški ir prieštaraujantys faktiniams duomenims. G. S. anksčiau teistas net dešimt kartų, yra dalyvavęs daugelyje apklausų, todėl tikėti jo parodymais, kad prisipažino kaltu ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios sutapo su liudytojų parodymais, paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnų psichologinio spaudimo, nėra pagrindo. Netikėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie buvo iškviesti į teisiamąjį posėdį nuteistojo G. S. prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar buvo daromas koks nors poveikis nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu ar duodami pažadai paleisti jį į laisvę, parodymais taip pat nėra jokio pagrindo.
G. S. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo remtis liudytojo R. M. parodymais dėl mobiliojo ryšio telefonų ,,Nokia 6020“ bei ,,Samsung“, nes jie ikiteisminio tyrimo metu keitėsi, prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms. Teisme apklaustas liudytojas R. M. patvirtino savo paties bei nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad G. S. už taksi paslaugas paprašė paimti iš jo mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia 6020“ ir ,,Samsung“, todėl patvirtino aplinkybes, kurios turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai gautus duomenis laikė tiesioginiais kaltinamojo kaltės įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu aiškindamas aplinkybes dėl mobiliųjų telefonų įsigijimo ir jų siūlymo liudytojui R. M. nebuvo nuoseklus: nurodė, kad neprisimena, kada tiksliai įsigijo ,,Nokia 6020“ telefoną, vėliau nurodė, kad telefoną įsigijo atsiskaitymo už taksi paslaugas R. M. dienos išvakarėse (t. 2, b. l. 120); pripažino, kad liudytojui R. M. siūlė tiek mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6020“, tiek ,,Siemens“, nors prieš tai teigė, jog siūlė tik vieną telefoną (t. 2, b. l. 142).
Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškus jam įtarimą ir jį apklausinėjant nedalyvavo gynėjas P. Matažinskas, todėl buvo pažeistos jo, kaip įtariamojo, teisės. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įtariamasis G. S. buvo supažindintas su teise turėti gynėją (t. 2, b. l. 61), jam 2009-05-28 sprendimu paskirtas advokatas P. Matažinskas (t. 2, b. l. 62), kuris dalyvavo tiek pranešant G. S. apie įtarimą, tiek jo 2009-05-28 ir 2009-06-05 apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 64–65, 66–69, 71–82, 84–85, 86–89). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja J. Udovenkienė (t. 2, b. l. 139, 140). Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla jokių abejonių dėl gynėjo P. Matažinsko dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu.
Taip pat atmestini ir nuteistojo G. S. argumentai, kad vienam asmeniui pavogti tiek daiktų vienu metu neįmanoma. Kolegijos nuomone, vienam asmeniui pavogti kompiuterio procesorių, kompiuterio ekraną, du mobiliojo ryšio telefonus ir 160 litų vienu metu yra objektyviai ir fiziškai įmanoma.
Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai išsprendė ir bausmės paskyrimo už nusikalstamą veiką klausimą: skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog G. S. jau daug kartų buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas BK 56 str. prasme. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog teismas skyrė nuteistajam bausmę remdamasis vien ankstesniais jo teistumais ir neigiama charakteristika. Nepagrįstu laikomas ir G. S. motyvas, jog Apylinkės teismo šališkumą įrodo aplinkybė, kad teismas paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei prašė kaltinimą teisme palaikęs prokuroras. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nesaisto nagrinėjimo teisme dalyvių siūlymai dėl bausmės skyrimo.
Taigi nuteistojo G. S. kaltė dėl vagystės įsibrovus į patalpą visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius nusikaltimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti Apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.