- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- II-404-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00387-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Institucija
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius, Dmitrijus Korsakovas, Dimitrijus Korsakovas
dalyvaujant S. A. Q., D. A. (toliau – ir užsieniečiai), kurie yra ir D. D. A. įstatyminiai atstovai bei jų įgaliotam atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui,
suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Gabrielei Vasiliauskienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu išnagrinėjo:
1) Irako Respublikos pilietės S. A. Q., gim. (duomenys neskelbtini)., ILTU (duomenys neskelbtini), apgyvendintos Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre, Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 10B, atstovo advokato Dimitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas; Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 22S5715;
2) Irako Respublikos piliečio D. A., gimusio (duomenys neskelbtini)., ILTU (duomenys neskelbtini), apgyvendinto Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre, Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 10B, atstovo advokato Dimitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6388;
3) nepilnametės Irako Respublikos piliečio D. D. A., gim. (duomenys neskelbtini)., ILTU (duomenys neskelbtini), apgyvendintos Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre, Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 10B, atstovo advokato Dimitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6386;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Užsieniečių S. A. Q., D. A., nepilnamečio D. D. A. atstovas skunduose prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimą 2022 m. vasario 28 d. Nr. 22S5715, sprendimą 2022 m. kovo 2 d. Nr. 22S6388, sprendimą 2022 m. kovo 2 d. Nr. 22S6386 ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau - ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Nurodo, jog taip būtų užtikrintas užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jiems laisvai judėti. Skundą grindžia tuo, kad užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, jie bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti bei nedaro jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti skundus ir palikti skundžiamus sprendimus nepakeistus. Nurodė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė siekdami išvengti atsakomybės, nes tokį prašymą išreiškė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Be to, su savimi pareiškėjai neturėjo kelionės ar asmens dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nes teikė ribotą bendro pobūdžio informaciją, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų. Pažymėjo, kad ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremti ne prielaidomis, o faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais, t. y. neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumentų nepateikimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, dėl ko yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Nurodo, kad pareiškėjų teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Taip pat nurodė, kad pareiškėjams nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, tačiau priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėjo, jog pareiškėjų tapatybės nenustatytos, nes nors pareiškėjai nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datas, tačiau jų asmens tapatybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21M36093, kuriuo nusprendė pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai tokį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjų skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o pareiškėjai nebelaikomi prieglobsčio prašytojais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė D. A., S. A. Q., D. D. A. (interesus atstovauja įstatyminiai atstovai – D. A. ir S. A. Q.) skundą, kuriuo jie prašė panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21M36093 bei panaikinti prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2391 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Minėta nutartimi paliktas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimas.
Nurodo, kad paminėtos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl Migracijos departamento nuomone, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol Migracijos departamento sprendimas Nr. 21M36093 nebus įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Užsieniečiai S. A. Q. ir D. A., teismo posėdžio metu parodė, kad atvyko į Lietuvą apsaugoti savo šeimą. Nurodė, kad apgyvendinimo sąlygos geros, viskas yra, tačiau viskas dėl vaiko, nes jis verkia, nori išeiti, jie nori būti laisvai. Tik vieną kartą buvo išėję. Iš viso Lietuvoje yra jau apie aštuonis-devynis mėnesius, tačiau ten, kur šiuo metu gyvena jau penkis mėnesius. Nurodė, jog nežinojo, kad tam, kad patekti į Lietuva yra oficialūs keliai. Nežinojo, kad yra oficialus sienos kirtimas. Baltarusijoje asmuo, kuris juos atvežė, pasakė, kad nereikia pasų ir juos atėmė, nes su jais juos gali grąžinti į jų šalį ir jie išsigando bei patikėjo tuo asmeniu. Jie tuo asmeniu patikėjo, dėl to ir paliko pasus. Dokumentų kopijų neturi, nes bijojo, viskas vyko chaotiškai. Parodė, jog tiki teismu ir prašo priimti teisingą sprendimą, kuris būtų tinkamas visiems.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas advokatas Pavelas Ravluševičius prašė tenkinti savo atstovaujamųjų skundą nurodytais pagrindais. Nurodė, kad būtinumas išvykti ar turėti judėjimo laisvę negali būti varžomas tokiu būdu kaip tai daroma šiuo metu, nes tai gali turėti pasekmių valstybei, šiuo atveju ribojančiai žmonių teises į laisvę. Dėl asmens dokumentų ir tai, kad asmenys jų neturi, tai jie gali turėti laikinus dokumentus. Nemato objektyvių priežasčių kodėl asmenys privalo būti centre ir negali išeiti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, nes pareiškėjai atvyko neteisėtai, neturėjo asmens dokumentų ir nepateikė prieglobsčio prašymo. Pareiškėjai pasirinko nelegaliai atvykti, o ne teisėtai kirsti Lietuvos sieną. Nurodė, kad nežino ar pareiškėjai galėjo kirsti Baltarusijos postą, kad patektų į Lietuvą, neturi duomenų, jog Baltarusija neleistų migrantams oficialiai kirsti valstybių kontrolės punktą. Nebuvo atvejų, kad Irako Respublikos piliečiai teisėtai kirtę valstybės sieną prašytų prieglobsčio. Pareiškėjai nebendradarbiavo, t. y. teikė netikslią ir klaidinančią informaciją ir savo prašymo, kuriuo prašė prieglobsčio, nepagrindė. Dėl išsiuntimo datos, tai pareiškėjai dokumentų neturi, todėl pagal procedūrą turi būti priimtas sprendimas dėl apgyvendinimo su judėjimo laisve arba be jos, taip pat kreipsis dėl asmens dokumentų išdavimo į atitinkamos šalies ambasadą. Taip pat priklauso ar ambasada yra Lietuvoje ar reikės kreiptis į kitą šalį, kur ambasada yra ir tada, kai gaunami dokumentai, tada asmenų išsiuntimo procedūra įgyvendinama, tačiau tikslaus termino kada tai bus negali nurodyti. Tačiau, jeigu pareiškėjai savo noru grįžtų į savo valstybę, ši procedūra būtų greitesnė. Neturi informacijos ar nebuvo prašoma dokumentų per tą laiką, per kurį čia randasi pareiškėjai. Negali pasakyti ar yra susitarimas su Iraku Respublika dėl asmenų grąžinimo į kilmės šalį. Negali pasakyti ar apskritai nors vienas Irako pilietis grąžintas į kilmės šalį pagal susitarimą. Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Migracijos departamento manymu, pareiškėjams taikomas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė, siekiant pasiekti tikslų ir dėl to prašo pareiškėjų skundą atmesti.
D. A.
Motyvuojamoji dalis
skundas netenkinamas, kiti skundai tenkinami iš dalies
Šių skundų nagrinėjimo dalykas yra Migracijos departamento sprendimų, kuriais užsieniečiai laikinai apgyvendinti Tarnyboje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumas ir teisėtumas bei alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, taikymo galimybė.
Migracijos departamentas skundžiamais sprendimais nutarė įleisti S. A. Q., D. A. ir jų nepilnametį vaiką D. D. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Migris nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Minėtas sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21M36093, kuriuo nusprendė užsieniečiams D. A., S. A. Q., D. D. A. nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo skųstas, tačiau skundai atmesti (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis), todėl bylos nagrinėjimo metu užsieniečiai nebelaikomi prieglobsčio prašytojais, tačiau Liteko duomenimis, dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo į teismą nėra kreiptasi.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Įstatymo 140⁷ straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 punktas); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 punktas).
Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Nagrinėjamu atvejus svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti arba įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; o sulaikymo priemonės asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriamos tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas, tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).
Kaip minėta, užsieniečiai su savo mažamečiu vaiku neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, su savimi tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Pareiškėjų tapatybės nėra nustatytos, nors pareiškėjai nurodė savo anketinius duomenis bei gimimo datas, tačiau ši informacija nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas priėmė: 1) 2022 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 22S5715; 2) 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 22S6386; 3) 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 22S6388, kuriais įleido pareiškėjus į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendino nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, užsieniečiai iš esmės sulaikyti jau daugiau nei 7 mėnesius. Atsižvelgus į tai, kad užsieniečių prieglobsčio byloje galutinis sprendimas yra priimtas, užsieniečiai nebėra prieglobsčio prašytojai. Dėl to pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalį, užsieniečių atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Liteko duomenimis, dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo į teismą nėra kreiptasi.
Taip pat, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsieniečių apgyvendinimo vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kita vertus, institucijos atstovė negalėjo nurodyti, ar yra atliekami kokie nors veiksmai dėl sprendimo išsiųsti užsieniečius iš Lietuvos Respublikos vykdymo, ar preliminariai kada šis klausimas bus svarstomas, taigi, nėra jokio apibrėžto termino, kada sprendimas galėtų būti įvykdytas bei, kad užsieniečių išsiuntimo procedūra yra realiai pradėta.
Teismas sutinka su Migracijos departamento argumentais, kad didina migracijos riziką aplinkybė, kad užsieniečiai nepateikė migracijos departamentui savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų. Užsieniečių argumentus, kad pasai iš jų buvo paimti baltarusių ir jie buvo įtikinti, kad jiems kertant sieną jų nebereikės, teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad per palyginti ilgą buvimo Lietuvoje laikotarpį užsieniečiai turėjo realią galimybę, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, įvairiais prieinamais būdais (per artimuosius, draugus, paštu, per kurjerius, informacinių technologijų pagalba ir pan.) pateikti jų tapatybę patvirtinančius asmens dokumentus. Sąžiningai ketindami atvykti į Europos Sąjungos teritoriją (Lietuvos Respubliką) ir prašyti pabėgėlio statuso, net ir ne per pasienio kontrolės postus, užsieniečiai tiek galėjo tiek turėjo suprasti, kad privalėjo turėti jų tapatybę patvirtinančius asmens dokumentus. Todėl sutiktina su Institucijos atstove, kad atvykdami į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu, neturėdami asmens dokumentų, užsieniečiai turėjo išankstinį tikslą nuslėpti savo tapatybę, siekdami apsunkinti jų grąžinimą į jų kilmės valstybę.
Kita vertus ir iš Institucijos atstovės paaiškinimo matyti, kad iki šios dienos taip pat Institucijoje nebuvo atlikti jokie veiksmai užsieniečių tapatybei patvirtinti ar paneigti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, judėjimo laisvės apribojimas iš pradžių buvo taikomas pagrįstai. Tačiau šiai dienai, judėjimo laisvės ribojimas visai šeimai, įvertinus jau ir taip ilgą laiką taikomų ribojimų laikotarpį, ypač nepilnamečiui asmeniui bei atsižvelgiant į siekiamus tikslus – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą, kurios įvykdymo terminai šiuo metu net ir nėra žinomi – nėra nei tikslingas, nei proporcingas. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp užsieniečių esant nepilnamečių vaikų, turėtų būti svarstoma galimybė taikyti bent daliai šeimos narių švelnesnę priemonę. Užsieniečiams taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių diferenciacija yra pakankama ir tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas balansas tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai. Esant tokioms aplinkybėms Departamento sprendimai daliai šeimos narių (mamai ir vaikui) turi būti pakeisti, panaikinant 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 22S5715 dalį dėl Irako Respublikos pilietės S. A. Q. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo; panaikinant 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6386 dalį dėl Irako Respublikos piliečio D. D. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo. Sprendimas 2022 m. kovo 2 d. Nr. 22S6388 Irako Respublikos piliečiui D. A. paliekamas nepakeistas ir užsieniečio skundas netenkinamas.
Užsieniečių atstovas prašo taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Pažymėtina, jog teismas nesprendžia klausimo dėl tolimesnio pareiškėjų apgyvendinimo bei šio apgyvendinimo sąlygų, todėl pareiškėjo atstovo skundai šioje dalyje netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Irako Respublikos piliečių S. A. Q., D. D. A. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundus tenkinti iš dalies.
Irako Respublikos piliečio D. A. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą atmesti.
Panaikinti 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 22S5715 dalį dėl Irako Respublikos pilietės S. A. Q. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo bei 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6386 dalį dėl Irako Respublikos piliečio D. D. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.