- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-633-927/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00451-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Raimundas Jurka
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,
sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,
dalyvaujant A. S. (A. S.), jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,
išnagrinėjusi A. S. (A. S.), (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB ,,Hotejas“, nevedusio, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2016 m. kovo 28 d., apie 14.53 val., Vilniaus r., Riešės k., vairuodamas L. K. vardu registruotą automobilį ,,C. X.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus tuo, kad:
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.;
t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 8 d.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimai įrodyti: A. S. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad pripažįsta padaręs pažeidimus ir dėl jų gailisi. Vairavo išgėręs, o pažymėjimą pamiršo namie. Prašo taikyti jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) str. ir skirti trumpesnį teisių vairuoti transporto priemonių atėmimo terminą, nei įstatymo numatytas minimumas, arba iš vis jo netaikyti. Prašymą motyvuoja tuo, kad yra vairuotojas, kito darbo dirbti nemoka, darbovietė nuo gyvenamosios vietos yra toli – 20 km, be to, gyvena su močiute, kuri yra ligota ir jai reikia padėti. Taip pat prašo paskirtos baudos dydį išdėstyti, nes jo uždarbis nedidelis, turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 42).
Pažeidimai taip pat įrodyti: liudytojos R. S. paaiškinimu teisme, kad A. S. yra jos anūkas, su ja gyvena tris metus, persikėlė gyventi tuo metu, kai mirė jos vyras. Turi dvi dukras, tačiau jos dirba, o jai labiausiai padeda anūkas: į polikliniką ir parduotuvę nuveža, jeigu jis netektų teisės vairuoti, jai reikėtų pagalbos prašyti pas kaimynus (b. l. 43); administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, blaivumo testo rezultatu ir sertifikatu Nr. 0238560, pranešimu dėl nušalinimo nuo vairavimo, pažyma apie asmens baustumą, kurie patvirtina, kad policijos pareigūnai sustabdė patikrinimui automobilį ,,C. X.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S.. Patikrinus jam buvo nustatytas 0.68 promilės neblaivumas ir jis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Taip pat buvo nustatyta, kad A. S. neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo.
A. S. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs pažeidimus ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o ją sunkina, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2016-03-25 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį, skaičių ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kad baustas administracine tvarka 1 kartą, tačiau praeityje buvo baustas ne kartą už KET pažeidimus, tame tarpe - ir už vairavimą esant neblaiviam, skirtos nuobaudos nebuvo vykdomos, kas jį charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį pažeisti KET reikalavimus. Todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkiančiai aplinkybėms, jam skirtinos didesnės nei minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose, atimant teisę vairuoti minimaliam laikotarpiui. Atsižvelgus į sunkią turtinę padėtį bei prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
A. S. prašo teismo taikyti jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) str. nuostatas ir skirti trumpesnį, nei numato įstatymas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba iš vis šios nuobaudos netaikyti. Prašymą motyvuoja ne tik šios teisės reikalingumu buityje ir darbe, bet ir siekiant padėti savo senyvo amžiaus močiutei, kuri yra ligota.
Sprendžiant šio prašymo tenkinimo klausimą, pažymėtina, kad pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias, bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nuostatas.
Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant (duomenys neskelbtini) str., mažinti A. S. nuobaudą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, skirdamas nuobaudą, vertina A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo turtinę padėtį, todėl dar kartą tas pačias aplinkybes vertinti kaip išskirtines ir ypatingas pagrindo nėra, o kitų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, nenustatyta. A. S. nurodomos aplinkybės, kad jam buvo nustatytas lengvas 0,68 promilės girtumas, kas nežymiai viršija leistiną normą, pažeidimas padarytas pirmą kartą per 10 metų, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Nors A. S. nurodo, kad rūpinasi savo senyvo amžiaus močiute, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, išskyrus pačios močiutės paaiškinimus teisme, kuriuos teismas vertina tik kaip norą palengvinti savo anūko atsakomybę. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati liudytoja R. S. nurodė, kad turi dvi dukras, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad jos nebus kam prižiūrėti.
Taipogi pažymėtina, kad A. S. praeityje ne kartą buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, kas jį charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, todėl laikytina, kad jam šis KET pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio.
Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
A. S. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Prieš darant pažeidimą jam neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis, turėdamas didelį vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 3-7) matyti, kad A. S., be kitų nuobaudų už KET pažeidimus, jau yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2004 m. vasario 11 d. nutarimu už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nubaustas 1000 litų (289 eurų) ir nuobaudos nėra įvykdęs, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad A. S. reikiamų išvadų nepadarė, o jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, paskyrus švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, o paskyrus jam artimas minimalioms sankcijose už padarytus pažeidimus numatytas pinigines nuobaudas, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose, bei atimant teisę vairuoti minimaliam laikotarpiui, protingumo ir teisingumo principai pažeisti nebus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 124¹ str. 8 d. ir skirti:
- pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 300 (trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal (duomenys neskelbtini) str. 8 d. – 8 (aštuonių) eurų baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti - 300 (trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Pritaikius (duomenys neskelbtini) str. 3 d., baudos mokėjimą išdėstyti 9 mėnesiams.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
2) pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK 16056453067.