- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-96/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Linas Šiukšta, Regina Gaudutiene
- Nuteistasis
- R. D.
- Advokatai
- Andrius Gudžinskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešejas),
teismo posedyje apeliacine tvarka nagrinedama baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. D. apeliacini skunda del Panevežio apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. – laisves atemimu šešeriems metams;
pagal BK 253 str. 1 d. – areštu trisdešimciai paru.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta galutine subendrinta bausme – laisves atemimas šešeriems metams, bausme paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. D. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. kovo 31 d. apie 23 val. savo namuose, esanciuose (duomenys neskelbtini), del asmeniniu nesutarimu ir pykcio, grasindamas nužudyti, paemes už rankos lovoje gulinciai savo žmonai L. D. ir iremes jai i kakla pistoleta “Colt Pocket“, tinkama šaudyti, užtaisyta trimis 7,65 mm kalibro koviniais šoviniais, ir paspausdamas pistoleto nuleistuka kesinosi nužudyti L. D., taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu – šovinys užstrigo pistoleto vamzdyje.
Be to, R. D. nuteistas ir už tai, kad, neturedamas leidimo, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens igijo šaunamaji ginkla – pistoleta „Colt Pocket“ Nr. 43583 tinkama šaudyti ir šaudmenis – tris fabrikines gamybos kovinius 7,65 mm kalibro šovinius, kuriuos ta pacia diena parsigabeno i namus, esancius (duomenys neskelbtini), ir laike prie namu esanciame garaže, o 2005 m. kovo 31 d. apie 22.20 val. pistoleta „Colt Pocket“ ir tris šovinius iš garažo parsineše i namus, kur 2005 m. balandžio 1 d. pistoletas ir trys šoviniai buvo paimti policijos pareigunu.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi pakeisti, pašalinti jam iš kaltinimo disponavima vienu šoviniu, pat mano, kad jis šaunamuoju ginklu nedisponavo, šioje dalyje yra nuteistas nepagristai, nes ginklas del savo blogo stovio neturetu buti pripažintas ginklu. Del pasikesinimo nužudyti L. D. nuteistasis prašo byla jo atžvilgiu nutraukti, nes pagal BK 23 str. jis už tokius veiksmus atsakyti negali. Jei teismas jo prašymu netenkintu, neskirtu pageidautinu ekspertiziu, prašo vadovautis BK 62 str. nuostatomis ir taikyti švelnesne, negu numatyta istatymo, bausme.
R. D. nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi del neteiseto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Nurodo, kad tik del jo teisingu parodymu jis nuteistas už šaunamojo ginklo disponavima, turejo galimybes nurodyti kitokias aplinkybes, taciau to nepadare, todel jam skirta bausme del disponavimo ginklu yra per didele.
Nuteistasis nurodo, kad teismas ji nuteise už triju šoviniu laikyma, taciau BK numato atsakomybe tik už šaudmenu laikyma. Ekspertiziu metu nustatyta, kad iš jam inkriminuotu šoviniu vienas nebuvo šaudmuo, nes neturejo kapsules ir negalejo iššauti, t.y. buvo tik šovinio imitacija, todel jis nepagristai nuteistas už neteiseta disponavima didesniu kiekiu šaudmenu. Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad ekspertizes metu buvo teiššautas tik vienas šovinys, o su kitu šoviniu to padaryta nebuvo, todel apeliantas abejoja, jog ir trecias šovinys yra šaudmuo. Šoviniai buvo labai seno modelio ir ne kiekvieno iš ju parako užtaisas galejo suveikti bandant ji iššauti, taciau teismas nepaskyre ekspertizes sužinoti ar visi šoviniai buvo šaudmenys.
Apeliantas nurodo, kad pistoletas ivykio vietoje buvo rastas su i nekovineje padetyje atitraukta ir užsikirtusia spyna ir tokios busenos iššauti negalejo, tai teisme patvirtino ir ekspertas. Be to, nuteistojo teigimu, jis buvo surudijes, pilnu rudžiu vamzdžiu ir šauti negalejo, nes tokioje padetyje nesispaudžia pistoleto nuleistukas ir netrenkia gaidukas. Pažymi, jog policijos pareigunai jo nelaike ginklui ir todel netaike jam suemimo, o ivykio vietoje specialistas negalejo ižiureti numerio skaiciu ir fotolenteles jame. Apeliantas nurodo, kad ekspertui pistoletas pakliuvo nuvalytas ir sutvarkytas, net su nuspaustu nuleistuku ir gaiduku, ir su spyna kovineje padetyje, uždarius vamzdžio lizda ir su šoviniu jame. Atkreipia demesi, kad ekspertas išvadoje rašo, jog pistoleta išarde, apžiurejo, apelianto teigimu, nuvale ir sudejes jo detales iššove, tada sutvarkytas jis neabejotinai ir iššove. Apeliantas prašo ištirti šias aplinkybes ir nustatyti ar jis tikrai neteisetai disponavo ginklu ar negalinciu iššauti daiktu.
R. D. nesutinka su teismo nuosprendžio išvada, kad ivykio vietos apžiuros metu pistoletas buvo rastas užtaisytas, nes apelianto nuomone, jei pistoletas buvo rastas užtaisytas, tai nuotraukoje jis butu buves su nuleista iki galo spyna uždarant vamzdžio kanala ir prispaudžiant jo lizde šovini, o ne su užsikirtusia, kaip po šuvio, spyna, kurios vidine spyruokle, pasak apelianto, per rudis nebegalejo atstumti spynos i kovine padeti. Be to, apeliantas pažymi, kad eksperto nustatyta, jog lizde buves šovinys visai nebuvo šaudmuo, todel pistoletas šauti negalejo ir tada užtaisytas nebuvo.
Apeliantas mano, jog nepagrista apygardos teismo nuosprendžio dalis ir del pasikesinimo nužudyti, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas neatsižvelgiant i faktines bylos aplinkybes, i jo asmenines savybes, taip pat jo veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas.
R. D. nuomone, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo, kad darydamas nusikaltima, jis buvo nenormalioje busenoje, prašo ištirti jo psichine-psichologine busena ivykio metu. Nurodo, jog jam atrode, kad duris atidare uošve, nes pabelde i jos langa pareidamas namo ir šias aplinkybes jis nurode protokole, taciau teismo metu nustatyta, jog duris i namus jam atidare sunus; po ivykio apeliantas sau išsikviete greitaja medicinos pagalba, nes prastai jautesi; iki ivykio jis gydesi del nervu ambulatoriškai, vartojo visokius vaistus, kuriu netycinis perdozavimas galejo sukelti ivairias busenas; prieš pasikesinima jam rodesi, kad jis nuspaude saugikli, atitrauke spyna ir ja atleido tam, kad pistoleta užtaisyti, tikejo tai padares; pasikesinimo metu jam pasirode, kad šove i žmona, tikejo, kad i ja nepataike ir, kad jai skirta kulka praleke pro šali, girdejo isivaizduojamo šuvio duslu garsa; parodymu patikrinimo vietoje nuoširdžiai ieškojo pats ir verte ieškoti iš vamzdžio išlekusios kulkos, taciau apelianto teigimu, jis tik teisme suvoke aplinkybe, kai ekspertas nustate, jog tuo metu iš pistoleto šauta nebuvo. Tik byloje paskyrus kompleksine teismo psichiatrine-psichologine stacionarine ekspertize butu galima nustatyti padare jis nusikaltimus ar tik juos isivaizdavo daras.
Nuteistasis pažymi, kad jo žmona parode, jog ji girdejo du kartus spragtelint pistoleto gaiduko garsa ir tai buvo pagrindinis ji kaltinantis irodymas. Taciau apeliantas nurodo, kad teisme apklaustas ekspertas parode, jog nei nuleistukas, nei gaidukas negalejo du kartus spragseti pistoleto spynai užsikirtus nekovineje padetyje, o jei ir butu buvusi kovineje padetyje, tai toks spragtelejimas galetu ivykti tiktai viena karta. Apelianto teigimu, jo žmona, noredama greiciau su juo išsituokti, išsigalvojo tokius parodymus. Apeliantas pažymi, kad jo uošve parode, jog jis grumdamasis su žmona pistoleta laike ne prie jos veido, o nusukes i siena, kad tik jai nekiltu gresme buti sužeistai. Be to apeliantas ir pats tvirtino, kad pistoleto jis nebuvo iremes i žmonos kakla. Ekspertas patvirtino žmonos kakle nerades jokiu žymiu. Todel R. D. mano, kad del šiu aplinkybiu teismo nuosprendis taip pat nepagristas, todel keistinas.
Apeliantas atkreipia demesi, kad teismui nekilo abejoniu, jog jis grumtyniu metu, ar užmetus ant ranku antklode, ivykde šuvi. Jei laikyti, kad šuvio nebuvo, o apeliantas tik nuspaude nuleistuka, tai jokia ekspertize nebuvo nustatinejama, kada tai buvo padaryta, t.y. teismo metu nebuvo irodinejama ar tai jis, R. D. nuspaude nuleistuka ir imitavo šuvi, ar nuleistuka ir po jo sekancias pistoleto mechanizmo operacijas padare kas nors kitas iki jo, prieš daug metu. Ekspertas teisme patvirtino, kad neužtaisytas pistoletas spragseti negalejo. Apelianto nuomone, teismo manymas, kad eksperto paliudijimas, jog ivykio vietoje rasto pistoleto padetis su atitraukta ir užsikirtusia spyna galejo buti bandymas užtaisyti pistoleta antra karta, taigi - pakartoti šuvi, yra niekinis, nes tai darant spynos išmetejas butu užkabines šovinio tuteles be kapsules ranta ir ištraukes ja iš lizdo, po ko i atsilaisvinusia vieta lizde, iš detuves, spyna, veikianti spyruokles jega, butu istumusi nauja, t.y. jau gera šovini, nes jis buvo pistoleto detuveje. Tik teismo balistine ar net trasologine ekspertize gali nustatyti, kada buvo nuspaustas nuleistukas - ivykio metu ar anksciau, kodel pistoletas buvo su spyna nekovineje užsikirtusioje padetyje ir kodel atitraukiama spyna neišmete vamzdžio lizde likusio ne šaudmens ir nuo kada jis ten yra, kodel pistoletas pas eksperta pateko ne tokioje padetyje, kaip rasta ivykio vietoje, kodel jis buvo nuvalytas ir tvarkingas, kovineje padetyje, atiduotas eksperto tyrimui, kodel prieš šaudamas ekspertas pistoleta išarde, sutvarke ir tik po to iššove, ar iki to išardymo ir detaliu sutvarkymo pistoletas buvo ginklas.
R. D. pažymi, kad teismas, priimdamas nuosprendi, remesi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, paremtais isivaizdavimais (b.l. 52-23, 59-60), kai jis sažiningai klydo ir parode, jog pats užtaise pistoleta, parenge ji šaudymui, kad nuspaude nuleistuka - šove i iš lovos išlipusia žmona L. D. taciau, apelianto teigimu, teismas taip daryti neturejo teises ir tuo pažeide baudžiamaji istatyma, nes prisipažinimas dar nera kaltes irodymas. Todel teismo sprendimas, kad jis atliko visus veiksmus, reikalingus atimti gyvybe L. D., taciau nusikaltimo nepabaige del aplinkybiu, nepriklausanciu nuo jo valios - šovinys, o ne kulka istrigo ginklo vamzdyje, yra niekinis. Pažymi, kad užstrigusio šovinio neišiminejo, iš naujo ginklo neužtaisinejo, praktiškai atidave pistoleta uošvei, išsikviete greitaja medicinos pagalba ir lauke atvykstant policijos, todel mano, jog jo veiksmuose nera tiesiogines tycios, o akivaizdus savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstama veika. Nurodo, kad per tiek laiko, kol atvyks spec. tarnybos, jis galejo savo žmona dar karta nušauti, papjauti ar kitaip nužudyti, taciau to nedare, ir neketino padaryti iš viso.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas jam nepagristai nepritaike BK 59 str. numatytu lengvinanciu aplinkybiu, nors bylos medžiaga buvo irodyta, kad jis išvenge sunkesniu pasekmiu, nepadare jokios žalos ir pasekmiu, nusikaltima dare del beviltiškos padeties, nes buvo netenkas darbo, išyrant šeimai, kas sukeltu neturejima kur gyventi, nes buvo užkurys, be to veika padare del žmonos provokuojancio ir rizikingo elgesio, bei didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti jo žmonos veiksmai, jos neištikimybe ir nenoras su juo toliau gyventi ir taikytis, o tai yra pagrindas bausme sumažinti iki minimumo. R. D. nuomone, pagal BK 62 str. teismas galejo skirti jam švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, nes jis pats per sunu praneše policijai apie namuose ivykusi incidenta, i vieta atvyke medikai apie nusikalstamu budu padarytus sužalojimus privalejo pranešti policijos pareigunams, apeliantas lauke ju visu atvykstant, nesislapste, pistoleto iš uošves veliau neateme, nebande to daryti, kaip ir nebande ieškotis kitokio ginklo, skirto atimti gyvybe, sutiko pistoleta perduoti pareigunams, nebande jo sutvarkyti ir padaryti tinkamu šaudyti nei prieš incidenta, nei po to. Pareigunams atvykus savo noru praneše jiems apie jo paties nusikalstama veika, prisipažino ja padares ir nuoširdžiai gailejosi, bande ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstama veika, dave parodymus ir net ieškojo kulkos, kad tyrejams butu aiškesne situacija ir nieko nenuslepe teisme, kaip minejo, jokios žalos savo veiksmais nepadare, kaip ir nesukele jokiu neigiamu pasekmiu, išskyrus tik tai, kad suteike savo žmonai galimybe patogiai išsituokti. Apeliantas tvirtina, kad jis išlaiko nepilnameti sunu, pats serga ivairiomis ligomis, jo veika nutruko pasikesinant daryti nusikalstama veika. Pažymi, kad jo asmenybe charakterizuojama teigiamai, jis meno žmogus, todel kalejimo salygos jam bus nepakeliamos.
Apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda patenkinti, o prokuroras prašo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Teiseju kolegijos nuomone apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisetas, nes yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamuju ir baudžiamojo proceso istatymu. Šis nuosprendis taip pat laikytinas pagristu, nes jame padarytos išvados yra pagristos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate visu nuteistojo R. D. nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir padare motyvuotas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu ir nuteistojo kaltes. Nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. yra irodytos nuosprendyje nurodytais bylos duomenimis.
I apelianto skundo argumentus del faktiniu bylos aplinkybiu netinkamo nustatymo, atsakytina, kad pirmos instancijos teismas pakankamai detaliai išnagrinejo nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. padarymo aplinkybes ir nuosprendyje nurode, kokiais duomenimis yra paneigiami teisme duoti R. D. parodymai, jog jis pistoleto iremes L. D. nebuvo, i ja nešove, nuleistukas galimai nusispaude atsitiktinai užmetus ant jo ranku antklode.
Nukentejusioji L. D. viso proceso metu nuosekliai nurode, kad nuteistasis, atejes i jos kambari prie lovos, kurioje ji gulejo ir pasakes, jog šianakt išeis iš gyvenimo, o kartu pasiims ir ja, kaire ranka sugriebe už jos dešines rankos, kita ranka išsitrauke pistoleta ir ji ireme jai i kakla. Jai bandant išsivaduoti, išlipti iš lovos, ji išgirdo viena ar net kelis spragtelejimus, taciau paties šuvio nebuvo. I kambari iejus liudytojai A. D., jai pavyko išsilaisvinti ir ji nubego i sunaus P. D. kambari, kuriame užsirakino. Šie nukentejusiosios parodymai byloje yra patvirtinti akistatos su nuteistuoju metu, iš dalies tvirtinami liudytoju P. D. ir R. D., paremiami ir nukentejusiosios atžvilgiu surinktais teises medicinos duomenimis (b. l. 27-28). Todel visiškai pagristai pirmos instancijos teismas nukentejusiosios L. D. parodymais remesi nustatydamas nuteistojo R. D. atliktus veiksmus. Skunde bandoma ižvelgti nukentejusiosios parodymu neobjektyvuma, nes ji girdejo du spragtelejimus (rodancius du bandymus iššauti), o tokio veiksmo (du kartus nuspausti nuleistuka) objektyviai nebuvo galima atlikti. Taciau iš nukentejusiosios parodymu matyti, kad ji kategoriškai niekada byloje nera nurodžiusi, jog ji girdejo butent du spragtelejimus ir priešingai visu apklausu metu tvirtai teige tik tai, kad viena spragtelejima girdejo tikrai. Liudytojos A. D. parodymai neprieštarauja nukentejusiosios L. D. parodymams, nes liudytoja i dukters pagalbos šauksma atejo jau po nuteistojo bandymo atlikti šuvi ir mate ne visus nuteistojo atliktus veiksmus nukentejusiosios atžvilgiu. Nuteistojo parodymu kaita viso proceso metu taip pat teismo nuosprendyje yra aptarta ir tinkamai ivertinta.
Nuteistojo teiginys, kad pistoleto nuleistukas galejes nusispausti nukentejusiajai užmetus ant jo ranku antklode teisminio bylos nagrinejimo metu yra paneigtas balistiniu tyrimu specialisto A. K. apklausos metu pateiktomis žiniomis apie pistoleto konstrukcija, šuvio iš šio pistoleto mechanizma bei specialisto motyvuotais paaiškinimais, kodel negalejo ivykti savaiminis šuvis (b. l. 169-171). Skunde yra placiai samprotaujama apie galima kitoki, negu apygardos teismo nustatyta, šuvio mechanizma, užrakto atitraukimo fakta, taciau byloje iš specialisto gauti balistiniai duomenys ir kitu nuosprendyje esanciu duomenu visuma akivaizdžiai rodo, kad šuvis i L. D. buvo bandytas atlikti butent tokiomis aplinkybemis, kurios nuosprendyje yra nustatytos.
Nuteistojo veiksmai padaryti R. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. kaip pasikesinimas padaryti kito žmogaus nužudyma. R. D. atliktas kesinimasis pistoletu buvo išties akivaizdus : nuteistasis ne tik žodžiu ar ginklo demonstravimu išreiške grasinima nužudyti, bet tai atliko ir kitais aktyviais veiksmais: paeme lovoje gulinciai nukentejusiajai už rankos, ireme jai i kakla tinkama šaudyti šaunamaji ginkla, užtaisyta koviniais šoviniais, paspaude pistoleto nuleistuka, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes šovinys užstrigo pistoleto vamzdyje.
Skunde manoma, kad nuteistasis savo noru pradeta nusikalstama veika nutrauke, taciau toks jo manymas yra nepagristas. BK 23 str. numato savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltima galimybe ir laiko tai aplinkybe, šalinancia asmens baudžiamaja atsakomybe už padaryta veika, jei tik atliktuose veiksmuose nera kito BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties. Pagrindinis istatymo reikalavimas yra tai, kad atsisakymas pabaigti nusikaltima butu savanoriškas. Savanorišku laikomas toks atsisakymas pabaigti nusikaltima, kai sprendimas atsisakyti buvo priimtas neveikiant jokioms objektyvioms aplinkybems, apsunkinancioms nusikaltimo pabaigima. Nuteistasis skunde tvirtina, kad nužudymas neivyko, nes jis pats šia nusikalstama veika nutrauke. Taciau iš byloje nustatytu aplinkybiu tokia išvada neseka. R. D. atlikdamas reikalingus žmogaus gyvybes atemimui veiksmus nedvejojo ir ju nenutrauke: ireme pistoleta i L. D. kakla, nuspaude nuleistuka Šuvis neivyko del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes šovinys užstrigo pistoleto vamzdyje. Skunde minimos aplinkybes, kad nuteistasis užstrigusio šovinio neišiminejo, iš naujo ginklo neužtaisinejo, galejo savo žmona dar karta nušauti, taciau to nedare, atidave pistoleta uošvei, išsikviete sau greitaja medicinos pagalba, lauke atvykstant policijos, nerodo BK 23 str. numatyto savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltima. Nera savarankiško atsisakymo pabaigti nusikalstama veika tais atvejais, kada ankstesne veika, nesukelusi siekiamu nusikalstamu padariniu, yra nepakartojama. Atsisakymas pakartoti nepavykusia nusikalstama veika, suvokiant tokio pakartojimo galimybe, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybes.
Apeliacines instancijos atlikto irodymu tyrimo metu buvo nutarta patikrinti R. D. sugebejima nusikaltimu darymo metu suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Ekspertu komisijos atliktos teismo psichiatrines-psichologines ekspertizes metu konstatuota, kad nusikalstamu veiku padarymo metu, tame tarpe ir 2005-03-31, R. D. nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo busenoje, galejo suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Taip pat ekspertai nenustate jokiu duomenu, kad nuteistojo vartoti prieš nusikalstamu veiksmu atlikima vaistai butu tureje itakos jo psichikos busenai ir trukdytu suvokti ivykio aplinkybes. Nusikalstamos veikos padarymo metu R. D. nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocineje busenoje, nes jo veiksmai iki veikos padarymo buvo tikslingi, t. y. atsineše pistoleta iš garažo, pasidejo ji ant radiatoriaus, kad sušiltu. Nesusitaikes su žmona pareiške, jog išeina iš gyvenimo ir kartu pasiima ja. Tai atspindi nuteistojo asmenybes egocentriškuma, charakterio strukturoje vyraujancius isteroidinio tipo bruožus (b. l. 223-226). Todel yra nepagristi skunde išdestyti argumentai, kad nuteistasis darydamas nusikaltima, buvo nenormalioje psichikos busenoje.
Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme visiškai prisipažino padares nusikaltima, numatyta BK 253 str. 1 d., taciau apeliaciniame skunde jau teigia, kad ir už šia veika jis nuteistas nepagristai. Jis mano, kad jam iš kaltinimo šalintinas disponavimas vienu šaudmeniu - šoviniu, nes tai nebuvo šaudmuo, jis šaunamuoju ginklu nedisponavo, abejotina, kad pistoletas tiko šaudymui, del savo blogo stovio, pats pistoletas neturetu buti pripažintas šaunamuoju ginklu. I tokius skundo argumentus atsakytina, kad remiantis byloje esancia balistiniu tyrimu specialisto išvada (b. l. 17-20) ir jo apklausa teisminio bylos nagrinejimo metu, visiškai pagristai buvo nustatyta, kad 7,65 mm kalibro pistoletas „Colt Pocket“ yra skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais ir yra priskiriamas prie „B“ kategorijos šaunamuju ginklu. Pistoletas yra šaudymui tinkamas. Specialisto išvados tiriamoje dalyje yra pakankamai aiškiai aprašyta ginklo konstrukcija, veikimo mechanizmas ir priežastis, kodel šuvis neivyko. Šuvis neivyko ne del pistoleto netinkamumo šaudyti, o todel kad vienas iš šoviniu, kuris turejo buti iššautas buvo nekokybiškas, neturejo kapsules. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija neturi pagrindo abejoti šiais bylos duomenimis ir manyti, kad jie yra neobjektyvus. Kolegija taip pat daro išvada, kad byloje esantys ir teisminio bylos nagrinejimo metu patikrinti balistiniai duomenys buvo pakankami apygardos teismui padaryti išvada del BK 253 str. numatyto nusikaltimo dalyko.
Išties skunde teisingai pastebeta, kad iš balistiniam tyrimui pateiktu, pistolete rastu triju vienos rušies fabrikines gamybos koviniu šoviniu vienas šovinys buvo netinkamas šaudymui, nes neturejo kapsules. Apklausos teisme metu specialistas A. K. parode, kad del gamyklinio broko šovinys negali buti laikomas pilnaverciu šaudmeniu, jis šaudymui netinka (b. l. 169). R. D. neturetu buti pripažintas kaltu del disponavimo šiuo šoviniu. Laikytina, kad neturedamas leidimo, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens be šaunamojo ginklo – pistoleto „Colt Pocket“ R. D. igijo ir šaudmenis ne tris, o du fabrikines gamybos kovinius 7,65 mm kalibro šovinius, kuriuos veliau gabeno ir laike apygardos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybemis. Taciau šis nuosprendžio trukumas nera esminis ir rodantis, kad byla iš esmes buvo neteisingai išspresta. Del teismo padarytos nepagristos išvados vieno šaudmens atžvilgiu R. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeicia ir jo padarytos nusikalstamos veikos baudžiamumas iš esmes nesumažeja. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija del tokios teismo padarytos netinkamos išvados apygardos teismo nuosprendžio nekeicia, nes aprobuota apeliacinio proceso teismine praktika yra tokia, kad kai apeliacines instancijos teismas nustato, jog nuosprendyje išdestytos kai kurios (neturincios esmines reikšmes apelianto prašymo išsprendimui) teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, taciau del to nereikia nuosprendžio panaikinti ir nutraukti bylos ar priimti naujo nuosprendžio, keisti pritaikyto baudžiamojo istatymo ar kitu BPK 307 str. nurodytu sprendimu, apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis nekeiciamas, nors šios aplinkybes ir buvo nurodytos apeliaciniame skunde kaip nuosprendžio apskundimo motyvai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 12 punktas).
Nuteistasis skunde ir jo gynejas baigiamuju kalbu metu prašo švelninti nuteistajam R. D. bausme ir apsvarstyti BK 62 str. 2 d. esancios švelnesnes, negu istatymo numatytos, bausmes taikymo galimybe.
Išties BK 62 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali už nusikalstama veika paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, kai yra kaltininko atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir, kai yra nors viena iš BK 62 str. 2 dalies 1-6 punktuose numatytu aplinkybiu. Kolegija, apsvarsciusi švelnesnes, negu istatymo numatyta bausmes skyrimo galimybe, daro išvada, kad šiuo atveju tokios bausmes skyrimui teisiniu pagrindu nera. Jei iš BK 62 str. 2 dalies 1-6 punktuose esanciu aplinkybiu, susijusiu su pacia veika, viena galima butu ižvelgti (pasikesinimas nužudyti L. D. yra nutrukes pasikesinimo stadijoje), tai jokiu kitu lengvinanciu R. D. atsakomybe aplinkybiu apeliacines instancijos teismas neižvelgia. Tuo tarpu iš BK 62 str. 2 d. esancios taikymo salygos turinio matyti, kad švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali buti švelninama tik tada, jei kaltininkui nustatomos ne mažiau kaip dvi lengvinancios jo atsakomybe aplinkybes.
Gynejo manymas, kad nusikaltima R. D. padare del beviltiškos padeties, yra nepagristas. Toks manymas grindžiamas faktais, kad nuteistasis buvo netenkas darbo, faktiškai buvo iširusi jo santuoka, ja nutraukus R. D. neturetu kur gyventi. Iš bylos aplinkybiu matyti, kad nuteistojo bukle nebuvo beviltiška. Nesugyvenimas su sutuoktine, yranti santuoka, darbo praradimas nera pakankamos aplinkybes, kurios pateisintu pavojingus kito asmens gyvybei veiksmus, padarytus su šaunamuoju ginklu. Be to nepalankios šeimynines aplinkybes susikloste ne be paties R. D. samoningo elgesio, girtavimo. Jeigu tokios aplinkybes kyla del paties kaltininko veiksmu, tai ju pripažinti atsakomybe lengvinanciomis negalima. Kolegija taip pat neižvelgia, kad nukentejusioji L. D. samoningai skatintu nuteistaji pradeti nusikalstama veika prieš ja, elgtusi provokuojanciai ar rizikingai. Priešingai negu nurodoma skunde, nustatytoje byloje situacijoje L. D. jokio konflikto 2005-03-31 vakare neinicijavo, nenustatyta jokiu neteisetu šios nukentejusiosios veiksmu. Nuteistasis nurodo, kad jis buvo didelio susijaudinimo busenoje, taciau atliktos teismo psichiatrines – psichologines ekspertizes rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad R. D. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto busenoje ar kitokioje emocineje busenoje, kuri galejo tureti esmines itakos jo samonei ir veiklai (b. l. 226). Kadangi teisminio nagrinejimo metu nuteistasis bande savo padarytu veiksmu pavojinguma švelninti, neige pats samoningai nuspaudes ginklo nuleistuka, apygardos teismas pagristai nepripažino jam atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, numatytu BK 59 str. 1 d. 2 p.
Už pasikesinima padaryti nusikaltima yra baudžiama taip pat kaip už baigta nusikalstama veika, papildomai tik atsižvelgiant i BK 57 str. 1 d. esancias bausmes skyrimo taisykles. Pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. nuteistajam paskirta šešeriu metu laisves atemimo bausme yra tik vieneriais metais didesne už šio straipsnio sankcijoje numatyta laisves atemimo bausmes minimuma. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo bausmes skyrimo motyvu, tokios švelnios bausmes paskyrima leme tai, kad nusikaltimas nutruko pasikesinimo stadijoje ir jokiu pasekmiu nesukele. Paskirtoji R. D. bausme, atsižvelgiant i padaryto nusikaltimo pobudi (pasikesinimas nužudyti 7,65 mm kalibro šaunamuoju ginklu, nepasibaiges tik del to, kad šovinys istrigo pistoleto vamzdyje), pavojingumo laipsni (labai sunkus nusikaltimas), tycios forma (tiesiogine tycia), kaltininko asmenybe, sunkinanciu ir lengvinanciu atsakomybe aplinkybiu nebuvima, kolegijos manymu, nera aiškiai per griežta ir nešvelnintina.
Pagal BK 253 str. 1 d. R. D. paskirta švelnesne iš galimu dvieju alternatyviu bausmiu-arešto bausme, kurios dydis artimas minimaliam. Už apysunki ir labai sunku nusikaltimus paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta galutine bausme yra 6 (šešeri) metai laisves atemimo. Kolegijos manymu, paskirtu nuteistajam atskiru bausmiu dydžiai bei subendrintoji bausme atitinka BK VIII skyriuje numatytas bausmiu skyrimo taisykles ir nera jokio teisinio pagrindo tokia bausme pripažinti aiškiai per griežta ir ja švelninti.
Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. D. apeliacini skunda atmesti.