Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. N-62-3086-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
N-62-3086-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 50.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3086/2010Procesinio sprendimo kategorija 50.14 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. D. už tai, kad ji, būdama savarankiško 2009 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvio V. T. (V. T.) iždininke, 2009 m. birželio 18 d., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pažeisdama Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) Nr. IX-2428 16 straipsnio 5 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies bei Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 290 patvirtintos Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo tvarkos (toliau – ir Ataskaitos pildymo tvarka) 1 ir 5 punktų nuostatas bei šiuo sprendimu patvirtintos Politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos (toliau – ir Žiniaraščio pildymo tvarka) 1 punkto nuostatas, į politinės kompanijos finansavimo ataskaitą įrašė su rinkimine kampanija nesusijusias išlaidas, t. y. 2009 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6, iš specialiosios rinkimų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjusi UAB „Lukoil Baltija“ 10 000 Lt už 200 vienetų vienkartinių 50 Lt vertės kuro kortelių, įrašė šias išlaidas į politinės kampanijos finansavimo ataskaitos III dalį „Politinės kampanijos finansavimo išlaidos“ bei politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio stulpelį „Pajamos/išlaidos, iš tos sumos skolos įsipareigojimų suma, LT“, nors šios lėšos nebuvo panaudotos prezidento rinkimų politinės kampanijos metu, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 207¹⁰ straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus rajono apylinkės teismas pripažino D. D. kalta padarius jai inkriminuojamą pažeidimą ir skyrė 2000 litų baudą. Teismas nurodė, jog D. D. teismo posėdyje esmines administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikos aplinkybes pripažino, tačiau nesutiko su jos juridiniu vertinimu. Paaiškino, kad 2009 m. gegužės 6 d. iš specialiosios rinkimų kompanijos sąskaitos sumokėjo UAB „Lukoil Baltija“ už 200 kuro įsigijimo kortelių, kurias atidavė rinkimų štabui ir jos turėjo būti panaudotos tik rinkimų agitacinės medžiagos platinimui iki rinkimų kampanijos pabaigos, t. y. 2009 m. gegužės 16 d. Tačiau faktiškai agitatoriai rinkimų agitacinę medžiagą vežiojo savo transporto priemonėmis ir naudodami savo degalus, o tik vėliau, siekiant kompensuoti jų patirtas išlaidas, buvo išdalintos kortelės degalams įsigyti. Kodėl net rinkiminei kampanijai pasibaigus, t. y. iki 2009 m. birželio 18 d. jie nei vienos iš tų kortelių nepanaudojo, ji nežino. Remdamasi sąskaita-faktūra ir neturėdama duomenų apie išduotų kortelių panaudojimą, 2009 m. birželio 18 d. į politinės kompanijos finansavimo ataskaitą įrašė 10 000 Lt už 200 vienetų vienkartinių 50 Lt vertės „Lukoil“ degalų kortelių įsigijimą manydama, kad elgiasi teisingai, nes turėjo dokumentus, jog kuras buvo panaudotas rinkiminei kampanijai. Negalvojo, kad yra svarbu, kada agitatoriai panaudos jiems kaip kompensaciją įteiktas „Lukoil“ degalų korteles. Teismas konstatavo, jog be D. D. paaiškinimo, pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus AVMI atstovo paaiškinimu teisme, 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1106 dėl V. T. įregistravimo politinės kampanijos dalyviu, Turto patikėjimo (politinės kampanijos sutartimi), 2009 m. gegužės 4 d. UAB „Lukoil Baltija“ ir V. T. sutartimi Nr. KUP 09/05/04 dėl 50 Lt vertės kortelių įsigijimo už 10000 Lt, automobilių panaudos sutartimis ir degalų kortelių išdavimo žiniaraščiais (be datų), UAB „Lukoil Baltija“ 2009 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinimu, kad iki 2009 m. gegužės 17 d. (t. y. iki Prezidento rinkimų dienos) negrįžo nei viena iš V. T. parduotų vienkartinių kuro kortelių.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 207¹⁰ straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 26 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 6 dalimi, nurodė, jog nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 290 patvirtinta politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio pildymo tvarka nenumato kitokios politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo tvarkos, t. y. galimybės kompanijos metu jos reikmėms panaudotas asmenines lėšas, pasibaigus rinkimų kompanijai bet kokiu būdu kompensuoti. Todėl pripažino, kad pasibaigus 2009 m. prezidento politinės rinkimų kampanijos laikotarpiui (Įstatymo 4 str. 1 d.), jo metu agitacinę medžiagą savo transportu ir degalais galimai vežiojusiems asmenims, kaip kompensacijos išduotų UAB „Lukoil Baltija“ vienkartinių (degalų) kortelių, kurios nebuvo panaudotos šios politinės kompanijos laikotarpiu, įtraukimas į politinės kampanijos finansavimo ataskaitą pripažintinas neteisėtu. Teismo vertinimu, D. D. atsakomybę lengvino tai, kad esmines pažeidimo aplinkybes ji pripažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

Apeliaciniu skundu D. D. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jos veiksmų teisėtumo Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 6 dalies požiūriu, kuri numato, jog politinės kampanijos finansavimo išlaidomis taip pat pripažįstamos išlaidos, skirtos šio straipsnio 5 dalyje nurodytai paskirčiai, patirtos ne politinės kampanijos laikotarpiu, jeigu toje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas skirti naudoti ar jeigu paslaugos gautos politinės kampanijos metu. Atkreipia dėmesį, kad Institucija neginčijo, jog transporto paslaugos buvo gautos politinės kampanijos metu. Jos 2009 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje patvirtinta, kad „pagal pateiktus 26 kuro nurašymo aktus nustatyta, kad iš viso buvo nuvažiuoti 30359 km, sunaudoti 2965 litrai kuro. Remiantis nurašymo aktais, automobiliais buvo važinėta vidutiniškai po 9 dienas nuo 2009 m. gegužės 7 d. iki 2009 m. gegužės 17 d.“, kas reiškia, jog viskas vyko politinės kampanijos metu. Teismo išvada, jog lėšos nebuvo panaudotos rinkimų politinės kampanijos metu, yra nepagrįsta, kadangi rinkimams organizuoti pagal panaudos sutartį buvo naudojami privačių asmenų automobiliai. Kiekvienoje sutartyje buvo numatyta, kad „Panaudos gavėjas atlygina Panaudos davėjui tik už sunaudotą kurą pagal kuro nurašymo aktą“. Iš specialiosios rinkimų kampanijos sąskaitos UAB „Lukoil Baltija“ už 200 kuro įsigijimo kortelių sumokėta 2009 m. gegužės 6 d., kuro nurašymo aktai su Panaudos davėjais pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą ir sunaudotus degalus sudaryti 2009 m. gegužės 15 d. Proporcingai kuro nurašymo akte užfiksuotam faktiškai sunaudotų degalų kiekiui pasirašytinai kiekvienam Panaudos davėjui (26 asmenims), o ne kai kuriems (kaip rašoma teismo nutarime), išduotos kuro įsigijimo kortelės. Taigi, apeliantės nuomone, lėšos buvo panaudotos iki 2009 m. gegužės 16 d., t. y. rinkimų kampanijos metu. Todėl lėšų panaudojimas teisingai atspindėtas politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje. Be to, su UAB „Lukoil Baltija“ atsiskaityta rinkimų kampanijos metu, o gautos kuro kortelės perduotos asmenims, kurie rinkimų kampanijos metu teikė transporto paslaugas. Taip pat apeliantė pažymi, kad su politinės kampanijos finansavimu susiję poįstatyminiai aktai ir jų pildymo tvarka bei būdas nesuderinti su Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu. Atkreipia dėmesį, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sistemoje „LitVote“ elektroniniu būdu pildant patvirtintos formos unifikuotą Žiniaraštį ir Ataskaitą, klasifikatorių sąraše nėra kodo, apibrėžiančio išlaidas, patirtas ne rinkimų kampanijos metu, nors pagal Įstatymą tokios išlaidos galimos. Todėl politinės kampanijos dalyvio iždininkė neturėtų atsakyti, jei dėl Įstatymo ir poįstatyminio akto kolizijos negali pasinaudoti Įstatymo suteikiamomis galimybėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo netenkinti apeliacinio skundo. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.229 straipsnio nuostatomis, pagal panaudos sutartį nėra numatytas atlygis už daikto panaudojimą. Pareiškėjos teiginys, kad atsiskaitymas su automobilių panaudos davėjais teisėtas, prieštarauja CK nuostatoms ir yra nepagrįstas. Degalų vienkartines korteles turėjo teisę naudoti panaudos gavėjas degalų įsigijimui, o ne atsiskaitymams su panaudos davėjais – automobilių savininkais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. D. D. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 207¹⁰ straipsnio 2 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad išlaidų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą politinės kampanijos iždininkui ar politinės kampanijos dalyviui nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši ATPK nuostata nukreipia į kitus teisės aktus. Administracinio teisės pažeidimo protokole konkretizuota, jog D. D. pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) 16 straipsnio 5 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies bei Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 290 patvirtintos Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo tvarkos 1 ir 5 punktų nuostatas ir Politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos 1 punkto nuostatas. Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad politinės kampanijos finansavimo išlaidomis pripažįstamos politinės kampanijos laikotarpio įsipareigojimai ir išlaidos, skirtos: politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu; politinės kampanijos iždininko atlyginimui ir funkcijoms atlikti; nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų nuomos mokesčiui, susitikimams, koncertams ar kitiems renginiams apmokėti bei vaišėms, pobūviams ar banketams surengti; transporto priemonių politinės kampanijos reikmėms apmokėti; politinės kampanijos savanorių, politinės partijos ar kandidato atstovų rinkimams ar rinkimų (referendumo) stebėtojų ryšiui, maitinimui, apgyvendinimui ir transportui apmokėti; kitoms šiame įstatyme nustatytoms išlaidoms apmokėti. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ataskaitose nurodomos visos politinės kampanijos laikotarpiu gautos pajamos ir turėtos išlaidos. Vyriausioji rinkimų komisija, skelbdama politinių kampanijų finansavimo ataskaitas savo interneto tinklalapyje, neskelbia duomenų apie fizinius asmenis, teikusius mažesnę nei 100 litų auką ir pageidavusius likti nepaviešintus. Ataskaitos pildymo tvarkoje nurodyta, jog politinės kampanijos finansavimo ataskaita – dokumentas, kuriame politinės kampanijos dalyviai nurodo politinei kampanijai gautas aukas ar jų sumas pagal aukotojų grupes, kitas politinei kampanijai panaudotas lėšas, aukotojus (pateikia aukotojų sąrašą 1 ataskaitos priede) bei turėtas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus (pagal išlaidų grupes). Ataskaitos forma suderinta su Valstybine mokesčių inspekcija ir patvirtinta Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu (1 punktas). Ataskaitos pildymo tvarkos 5 punkte nurodyta, jog ataskaita susideda iš 11 dalių. Žiniaraščio pildymo tvarkos 1 punkte nurodyta, jog politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštis – pajamų ir išlaidų politinei partijai arba politinei kampanijai apskaitos registras. Žiniaraštyje registruojamos visos per metus gautos ar politinei kampanijai gautos aukos, taip pat ir nepriimtinos, politinei kampanijai panaudotos nuosavos lėšos, politinės kampanijos išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai bei grąžintos nepriimtinos aukos. D. D. veika pasireiškė tuo, jog ji į politinės kompanijos finansavimo ataskaitą įrašė su rinkimine kampanija nesusijusias išlaidas, t. y. 2009 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6, iš specialiosios rinkimų sąskaitos sumokėjusi UAB „Lukoil Baltija“ 10 000 Lt už 200 vienetų vienkartinių 50 Lt vertės kuro kortelių, įrašė šias išlaidas į politinės kampanijos finansavimo ataskaitos III dalį „Politinės kampanijos finansavimo išlaidos“ bei politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio stulpelį „Pajamos/išlaidos, iš tos sumos skolos įsipareigojimų suma, LT“, nors šios lėšos nebuvo panaudotos prezidento rinkimų politinės kampanijos metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai ( ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, ištirta ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija.D. D. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios kelia versiją, kad kuro kortelės buvo įsigytos rinkimų kampanijos metu ir jos buvo skirtos atlyginti rinkimų kampanijos metu patirtoms transporto išlaidoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju asmens keliama pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta.Nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti ir įvertinti, ar išlaidos, kurios buvo įtrauktos į ataskaitą, tikrai nebuvo patirtos politinės kampanijos metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo poziciją grįsdamas iš esmės vien UAB „Lukoil Baltija“ paaiškinimu (b. l. 16) padarė nepagrįstą išvadą, kad tai, jog kortelės nebuvo grąžintos bendrovei iki rinkimų kampanijos pabaigos, vienareikšmiškai vertintina kaip išlaidų nepatyrimas. Pažymėtina, jog tiek Įstatymo 16 straipsnio 6 dalis, tiek Ataskaitos pildymo tvarkos 5 punkto V dalis numato, jog politinės kampanijos išlaidoms priskiriamos ir išlaidos, patirtos ne politinės kampanijos laikotarpiu, jeigu Įstatyme nurodyti daiktai ir kitas turtas skirti naudoti ar jeigu paslaugos gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Todėl tam, kad asmenį patraukti atsakomybėn už neteisingų duomenų įtraukimą į ataskaitą, būtina įrodyti, jog įtrauktos išlaidos nėra susiję su politinės kampanijos metu gautomis paslaugomis. Byloje esančios panaudos sutartys (b. l. 24-49) ir degalų kortelių išdavimo žiniaraščiai (b. l. 50-52) kelia pagrįstų abejonių dėl transporto išlaidų nepatyrimo politinės kampanijos metu. Tačiau daryti neabejotinos išvados remiantis vien šiais dokumentais, negalima, kadangi, visų pirma, pateikti žiniaraščiai nėra pakankamai informatyvūs, byloje nėra nei kuro nurašymo aktų, nei duomenų, kiek kokiu automobiliu buvo nuvažiuota, kokiais tikslais, kokiu metu, taip pat ar kuro kortelės buvo išduotos proporcingai asmenų turėtoms kuro sąnaudoms kompensuoti. Pažymėtina, kad kompensavimo už išnaudotus degalus forma nėra aptarta nei vienoje panaudos sutartyje, tačiau tai automatiškai nesudaro pagrindo vertinti tokios atlyginimo formos kaip neteisėtos. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje teisėje galioja principas „viskas, kas nedraudžiama įstatymo, yra leidžiama“. Taip pat pažymėtina, kad byloje esantis Vyriausiosios rinkimų komisijos raštas Generaliniam prokurorui (b. l. 56), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio protokolas (b. l. 57-63) bei VRK darbo grupės išvada (b. l. 64-68) patvirtina, jog buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl kuro kortelių panaudojimo teisėtumo, tačiau jokie gauti atsakymai byloje nėra pateikti. Visos šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 207¹⁰ straipsnio 2 dalį taikymo D. D.. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turi rinkti bei tirti ir kitus įrodymus, t. y. imtis visų reikiamų priemonių, kad byloje kilusios abejonės ir neaiškumai būtų visiškai pašalinti. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens iškeltos versijos ir jos motyvuotai nepaneigdamas, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius