- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-363-1137/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05015-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., E. A., J. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Vytautas Garla
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius
nedalyvaujant pareiškėjai E. K., suinteresuotiems asmenims - K. K., E. A., J. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys K. K., E. A., J. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybė įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. K. 2022 m. lapkričio 22 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Savo pareiškimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 Pareiškėjos sutuoktinis P. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su sutuoktiniu turėjo keturis vaikus: K. K., E. A., A. K. (mirusį (duomenys neskelbtini)) ir J. K.. Mirus tėvui P. V. K., motina E. K. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau buvo neteisingai informuota, kad nieko tvarkyti nereikia, nes turtas pereina jai automatiškai. Vaikai į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė. Į tėvo palikimo dalį paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas.
1.2 2022 m. spalio 14 d. testamentų registrų išraše Nr. SR10-6556(22) yra nurodyta, jog nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų ar testatoriaus sudarytų testamentų. Kadangi po P. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, įpėdiniai į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tai paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
1.3 Iki pat P. V. K. mirties, pareiškėja E. K. gyveno kartu su sutuoktiniu, vedė bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, pareiškėja toliau gyveno nurodytame name, tvarkė visą namų ūkį savo nuožiūra, mokėjo mokesčius. T. y. E. K., po savo vyro mirties, priėmė anksčiau išvardintą turtą, toliau jį valdė ir naudojo kaip savo. Jokių ginčų dėl paveldimo turto nekilo.
1.4 Kad paveldėti kartu įgytą turtą, po sutuoktinio P. V. K. mirties, būtina nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja, mirusiojo sutuoktinė E. K. paveldėjo P. V. K. palikimą.
1.5 Teismo posėdžio metu E. K. atstovas advokatas Vytautas Garla pareiškimo reikalavimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
Atsiliepimas
2. 2022 m. lapkričio 25 d. suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015-03-20 mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Nuo 2022-11-25 VMI prie LR FM nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. V. K. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl sprendimą civilinėje byloje prašė priimti teismo nuožiūra. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. V. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo E. A. 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog jos mama E. K. paveldėtų jos sutuoktinio P. V. K. turto dalį, likusią po jo mirties ((duomenys neskelbtini)).
5. Suinteresuotas asmuo K. K. pateikė atsiliepimą 2022 m. gruodžio 7 d., kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
6. 2023 m. sausio 3 d. suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su mamos E. K. pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra P. V. K., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. Ji po vyro mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą, tačiau jos teigimu, ji buvo klaidingai informuota, kad jokių veiksmų imtis nereikia, nes paveldimas turtas pereina jai automatiškai. Pareiškėjos vaikai – K. K., E. A. ir J. K. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
8. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
9. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
10. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
12. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad po P. V. K. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio P. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjo mirties likusį, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir asmeninius daiktus. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti nuoseklūs paaiškinimai procesiniuose dokumentuose (nekilnojamojo turto santuokos metu įsigijimo dokumentai), jos atstovo teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, (pareiškėjos atstovas nurodė, kad E. K. gyveno šiame turte, tvarkė jo aplinką, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
15. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjos sutuoktinio P. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).
16. Civilinio proceso kodekso 445 str aipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos E. K. pareiškimą, dėl juridinio fakto nustatymo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys - K. K., E. A., J. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybė įmonė Turto bankas, tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio P. V. K, a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti šį paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.