Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1. Kauno miesto teismo 1991 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. (toliau – ir 1961 m. BK) birželio 26 d. baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų pataisos darbų bausme; 2. Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 BK 116 straipsnio 1 dalį, 112 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams; 3. Kauno apygardos teismo 1995 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų; 4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per 6 mėnesius išdirbti 180 valandų, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veika, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. R., 2020 m. birželio 25 d., apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno r., žodinio konflikto metu, L. K. suėmė kairės rankos plaštaką ir tyčia uždėjo ant įkaitusios elektrinės viryklės, taip pat keturis kartus tyčia ranka sudavė jai į smakrą ir krūtinę, koja spyrė į dešinės pusės klubą ir šlaunį, taip smurtaudamas ir mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę L. K., padarė jai kairės plaštakos II laipsnio terminį odos nudegimą, poodines kraujosruvas smakre, dešiniame klube ir dešinėje šlaunyje, t. y. nežymiai ją sužalojo, nes dėl kairės plaštakos II laipsnio terminio odos nudegimo, poodinių kraujosruvų smakre, dešiniame klube ir dešinėje šlaunyje L. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis K. R., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nuo 2020 m. birželio 21 d. kartu su kaimynu ir nukentėjusiąja namuose vartojo alkoholį, o įvykio naktį, tai yra iš birželio 24 dienos į 25 dieną, virtuvėje šildantis maistą, susiginčijo su nukentėjusiąja L. K., kuris pati būdama neblaivi svirduliuodama ėjo link viryklės, ir nors ši buvo išjungta, tačiau įkaitusi, L. K. susvirduliavo ir padėjo ranką ant viryklės, o kaltinamasis tuo metu tik laikė ją paėmęs už rankos. Pripažino, jog ranka sudavė smūgius, ir nors teigė atsimenantis įvykio aplinkybes, nepaisant to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau neatsimena spyręs nukentėjusiajai. Paaiškino, kad ant jos kūno iki įvykio jau buvo kiti sužalojimai, tačiau kaltinamasis pripažino sudavęs smūgius į krūtinę ir šlaunį. Po įvykio kartu nuėjo miegoti, o ant rankos buvusios pūslės nusilupo L. K. išsimaudžius, tačiau ji šeštadienį nuėjo į darbą, kur bendradarbiai jai patarė parašyti pareiškimą, dėl ko kaltinamasis ir buvo sulaikytas. Su nukentėjusiąja L. K. gyveno kartu nuo 2016 metų, o šiuo metu palaiko ryšį tik telefonu, jos atsiprašė.

Išvada dėl K. R. kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios L. K. sveikatą grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji L. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji kartu su savo sugyventiniu K. R. gyvena jau trejus metus. 2020 m. birželio 25 d., ji, K. R., kartu su kaimynu D. kurį vadina „Ž.“, nuo vidurdienio vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. D. išėjus, L. K. nuėjo į virtuvę pasišildyti valgyti, kur apie 20.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., virtuvės patalpoje, K. R. tyčia jai suėmęs už kairės rankos plaštakos, ją suspaudęs laikė ir panaudodamas prieš ją jėgą, ranką uždėjo ant įkaitusios elektrinės viryklės, ko pasėkoje jai nudegė ranka, pajuto fizinį skausmą. Taip pat jis rankos kumščiu jai sudavė du kartus į smakrą, kojomis mažiausiai vieną kartą spyrė į dešinės pusės klubą ir šlaunį ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį. Paaiškino, kad K. R. yra labai agresyvus, konfliktiškas ir ji nuolat patiria jo smurtą, o savaitę prieš įvykį, tai yra 2020 m. birželio 18 d. jai taip pat buvo sumuštas kairys žastas, kurį teismo medicinos darbuotojai taip pat apžiūrėjo. Žastą jai sumušė su vienu rankos smūgiu – kumščiu, tačiau dėl to K. R. pretenzijų neturi. Dėl visų šių sumušimų jai buvo padarytos kraujosruvos kaklo srityje, dešinės pusės klubo ir šlaunies srityje, bei kairės pusės žasto srityje. 2020 m. birželio 27 d. apie 6.30 val. jai atvykus į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiai pamatė, kad yra sužalota sugyventinio ir ją atvežė į policijos įstaigą. Apklausos metu padaryta kairės rankos plaštakos nuotrauka (b. l. 9–17, 43–46, 55–57, 59).

Liudytojas D. M., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. birželio 25 d. vartojo alkoholį kartu su K. R., ir teigė, jog tuo metu galėjo būti ir nukentėjusioji. Paaiškino, kad nėra matęs, kad K. R. ir L. K. vienas prieš kitą naudotų fizinį smurtą, yra tik konfliktavę žodžiais dėl alkoholio vartojimo. Liudytojas teigė nematęs, kaip nukentėjusioji galėjo nusideginti ranką (b. l. 68–71).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) 2020 m. birželio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. K. pateikė savo esme analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir patikslino tolimesnių apklausų metu (b. l. 9–11).

Iš Kauno AVPK KP NVRS 2020 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–26).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusioji buvo akivaizdžiai išsigandusi ir užfiksuoti sužalojimai – žaizda kairės rankos plaštakoje bei kraujosruvos smakre ir blauzdoje (b. l. 28–31).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. G 1498/2020(2) matyti, kad L. K. konstatuota poodinės kraujosruvos smakre, kairiame žaste, dešiniame klube ir dešinėje šlaunyje. Dešinės plaštakos II-ojo laipsnio terminiai odos nudegimai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais paveikus smakrą, kairį žastą, dešinį klubą ir dešinę šlaunį, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Plaštakos odos nudegimai padaryti aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 25 d. ir aplinkybėmis (b. I. 77).

Iš taisytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. G 1498/2020(2) matyti, kad L. K. konstatuota poodinės kraujosruvos smakre, kairiame žaste, dešiniame klube ir dešinėje šlaunyje. Kairės plaštakos II-ojo laipsnio terminiai odos nudegimai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais paveikus smakrą, kairį žastą, dešinį klubą ir dešinę šlaunį, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Plaštakos odos nudegimai padaryti aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 25 d., ir aplinkybėmis (b. I. 78).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas K. R. dėl nežymaus L. K. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Kaltinamasis K. R. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į fiziškai silpnesnės nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad savo smurtiniais veiksmais kaltinamasis K. R., nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, kuomet 2020 m. birželio 25 d., vakare, apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno r., žodinio konflikto metu, suėmęs L. K. kairės rankos plaštaką tyčia uždėjo ją ant įkaitusios elektrinės viryklės ir keturis kartus tyčia ranka sudavė į smakrą ir krūtinę, koja spyrė į dešinės pusės klubą ir šlaunį, taip smurtaudamas ir mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę L. K., padarydamė sužalojimus kairės plaštakos II laipsnio terminį odos nudegimą bei poodines kraujosruvas smakre, dešiniame klube ir dešinėje šlaunyje.

Kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog buvo suėmęs už nukentėjusiosios rankos, sudavė jai smūgius ir galėjo įspirti, tačiau dalis sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno buvo dar prieš įvykį. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji, paaiškindama, kad savaitę prieš 2020 m. birželio 25 d. įvykį, jai taip pat buvo sužalotas kairys žastas. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, kartu su kaltinamuoju K. R. ir kaimynu D. M., namuose vartojo alkoholį, po ko nukentėjusiajai ir kaltinamajam būnant virtuvėje, šis tyčia suėmė L. K. už dešinės rankos plaštakos, ir padėjęs ją ant įkaitintos elektrinės viryklės spaudė, dėl ko nukentėjusioji patyrė didelį skausmą ir nudegimus, o po to K. R. rankos kumščiu jai sudavė du kartus į smakrą, kojomis mažiausiai vieną kartą spardė į dešinės pusės klubą ir šlaunį ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį, ką taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei proceso veiksmų atlikimo ir įvykio vietos apžiūros protokolai, patvirtinantys, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur po kaltinamojo atliktų aktyvių smurtinių veiksmų ant nukentėjusiosios kūno užfiksuoti sužalojimai – žaizda kairės rankos plaštakoje bei kraujosruvos smakre ir blauzdoje, pas konstatuota ir specialisto išvadoje Nr. G 1498/2020(2) kurioje nurodyta, jog poodinės kraujosruvos smakre, kairiame žaste, dešiniame klube ir dešinėje šlaunyje bei kairės plaštakos antrojo laipsnio terminiai odos nudegimai, galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami K. R. kaltei dėl nežymaus L. K. sveikatos sutrikdymo pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo L. K. visiškai įrodyta. Nukentėjusioji L. K. įvykio metu buvo kaltinamojo K. R. sugyventinė ir jie gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, todėl laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Prokurorė kaltinamajam, už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, siūlė skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti įpareigojimus.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis).

K. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas šeštą kartą (b. l. 97–101), iš kurių jau trečią kartą už nusikaltimą, nukreiptą į fizinio asmens sveikatą, administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 95–96), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 89), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2019 m. liepos 21-22 dienomis (b. l. 90), nedirba (b. l. 91–93), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 94).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, K. R. parinktina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis K. R. dėl tyčinės nusikalstamos veikos teisiamas jau šeštą, praeityje teistas dėl nužudymo ir atliko ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis vėl buvo nuteistas dėl smurto prieš tą pačią L. K., ir nors jam paskirtą viešųjų darbų bausmę atliko, tačiau vėl analogiškai nusikalto neišnykus teistumui, taigi darytina išvada, kad kaltinamasis dėl savo ankstesnių patirčių jokių teigiamų išvadų nepadarė ir kitokios bausmės rūšys nei terminuotas laisvės atėmimas jam žymesnės įtakos neturėjo. Kadangi K. R. vėl nusikalto neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), kaltinamasis bausta administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, todėl teismas K. R. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau penkis kartus teistas, taip pat ir dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimų, baustas administracine tvarka, nedirba, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio darytina išvada, kad ir ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikų rezultatą – nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai L. K., kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų kaltinamojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam vidurkiui, tai yra už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skiriama 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam K. R. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju K. R. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teisiamas šeštą kartą, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, baustas administracine tvarka vieną kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinę laisvės atėmimo bausmės trukmę, bei tai, kad kaltinamasis siekia integracijos į visuomenę, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, 6 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams įpareigojant K. R. pradėti dirbti arba mokytis, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų.

BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 72¹ straipsnio 1 dalis). Paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje, kartu gyvendamas su nukentėjusiąja, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir nukentėjusiosios saugumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu kaltinamajam K. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios L. K. arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Prokurorė teismo posėdžio metu taip pat prašė K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnį įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti nuo 5 iki 125 MGL dydžio, o sumokėjimo terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Atsižvelgdamas į tai, kad K. R. nedirba, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir skiriamų kitų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonių kompleksą, tai, kad kaltinamasis nedirba, prokurorės prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina, kadangi nėra suderinama nei su bausme, nei su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ar/ir įpareigojimais ir yra perteklinė.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytinas K. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 27 d. 12.00 val. (b. l. 140) iki 2020 m. birželio 28 d. 12.05 val. (b. l. 146) t. y. iš viso dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų ir 6 dalies nuostatomis kaltinamajam K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirti įpareigojimus:

- Registruotis Užimtumo tarnyboje, pradėti dirbti arba tęsti darbą;

- per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti K. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 27 d. 12.00 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 12.05 val., t. y. dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu skirti K. R. baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios L. K. arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.