- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-12348-1017/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10788-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- I. B.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 4.10 val., Dariaus Gerbutavičiaus g. 3, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 ir 222 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. nurodė, kad gali būti, jog išvažinėdama į darbą, jos vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 4.10 val., namo, esančio Dariaus Gerbutavičiaus g. 3, Vilniuje, kieme ji kliudė automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau to nepastebėjo. Buvo tamsu, iš stovėjimo aikštelės prie namų išvažinėjo atbula, jokio smūgio nepajuto, jokio garso negirdėjo, automobilio, stovėjusio šalia, signalizacija nesuveikė, kelio danga buvo iš esmės lygi, kliūčių pervažiuoti nereikėjo. Po darbo nuvažiavo prie ežero, vakare grįžo namo. Savo kieme nerado vietos, kur prisiparkuoti automobilį, todėl automobilį pastatė greta esančiame kieme. Vakare ant automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo, kitą dieną rado už stiklo užkištą raštelį, tada apžiūrėjo automobilį ir ant bamperio rado įbrėžimą. Suprato, kad kviečiama į Kelių policijos valdybą dėl savo automobilio. Šio įvykio metu ant jos automobilio liko viršutinis bamperio įbrėžimas, esantis tarp žibinto ir plastmasinės bamperio dalies, o apatinis bamperio apgadinimas jau buvo anksčiau padarytas sūnaus. Tą dieną oras buvo geras, automobilis buvo švarus. Patvirtino b. l. 15-16 užfiksuotus automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Paaiškino, kad ant jos automobilio vairuotojo sėdynės gulėjo megzta pagalvėlė. Gailisi, kad taip atsitiko, su šiuo automobiliu važiuoja į darbą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.30 val. automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pastatė namo kieme, esančiame adresu Dariaus Gerbutavičiaus g. 3. Automobilį prisiparkavo galu į laiptinę. Šalia stovėjo mikroautobusiukas, o iš kitos pusės – hečbeko modelio raudonas automobilis, intuityviai pastebėjo, kad ant raudono automobilio vairuotojo sėdynės yra megzta pagalvėle. Kitą dieną, apie 12.30 val. išėjo į kiemą, šalia stovėjo automobiliai, bet raudono automobilio jau nebuvo, nuvažiavo į garažą ir vėl grįžo atgal į kiemą. Grįžęs namo, po 10 minučių vėl išėjo į kiemą ir kieme jau jo automobilio nestovėjo automobiliai, todėl iš tolo pastebėjo ant automobilio šono atsiradusį brūkšnį. Patvirtino, jog b. l. 14 užfiksuotų automobilio Opel Astra apgadinimų iki šio įvykio nebuvo. Jis paskambino 112 ir namuose laukė pareigūnų. Pro langą gretimame kieme pastebėjo priparkuotą raudoną automobilį „hečbeką“, išėjo apžiūrėti ir vėl pastebėjo tą pačią pagalvėlę, apėjo šį automobilį ir pastebėjo bamperio subraižymą. Nuėjo namo, dar kartą paskambino pareigūnams ir pranešė, kad galimai rado automobilį, pagadinusį jo automobilį. Padarytą žalą draudimo bendrovė įvertino 400 Eur.
Tyrimo metu I. B. 2016 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d., 4.10 val., ji išvažinėjo nuo savo namo, kuris yra Dariaus Gerbutavičiaus g. 3, Vilniuje, kiemo, į darbą. Po darbo iškart važiavo prie ežero. Kai grįžo namo, apie 22.00 val., prie savo namo nerado laisvos vietos pastatyti automobiliui, todėl privažiavo prie kito, Loretos Asanavičiūtės g. 46, esančio namo ir automobilį paliko ten. Kitą dieną rado kvietimą atvykti į policiją. Dėl ko, nežinojo. Ryte, išvažinėdama į darbą, jokio kontakto su kita transporto priemone ji nepajuto, tai, kad perbrauktas jos priekinis bamperis, pastebėjo 2016 m. rugpjūčio 6 d. Iš kur atsirado apgadinimai, ji nežino.
Tyrimo metu nukentėjusysis M. M. 2016 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinime nurodė, kad automobilį kieme paliko 2016 m. rugpjūčio 4 d. vakare, apie 22.30 val. Sekančią, 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 13.00 val., grįžęs iš miesto, nuėjo namo. Po dešimties minučių, ketindamas vykti į centrą, pastebėjo apibraižytas, nubrozdintas savo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles ir posparnį. Automobilis stovėjo prie Dariaus Gerbutavičiaus g. 3 namo. Įtarė, kad automobilis galėjo būti apibraižytas ryte, kuomet iš vakaro jį paliko prie raudonos spalvos VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio. Vaikščiodamas po kiemą ir dairydamasis, kas galėjo subraižyti jo automobilį, pastebėjo raudonos spalvos VW Golf, nes iš vakaro jam įsiminė šalia priparkuoto automobilio vairuotojo sėdynės megzta pagalvėlė, kuri iš pirmo žvilgsnio sutapo su pagalvėle, esančia pastebėtame automobilyje, kuris buvo perstatytas kitoje vietoje.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. Š. 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad M. M. 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.30 val. Dariaus Gerbutavičiaus g. 3 namo kieme priparkavo savo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sekančią dieną, apie 13.00 val., grįžęs prie automobilio, rado jį apgadintą – buvo apgadintas kairės pusės šonas ir ant automobilio likę raudonos spalvos dažų. Apžiūrėjęs aplinkinius kiemus, Loretos Asanavičiūtės g. 19 namo kieme rado stovintį raudonos spalvos automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sugadinimų aukštis atitinka 0,38-0,56 m.
Iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio schemos matyti automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat jų apgadinimai.
Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyti automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei I. B. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo M. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su jo tyrimo metu duotu paaiškinimu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. Š. 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, foto nuotraukos, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad I. B. rugpjūčio 5 d., apie 4.10 val., Dariaus Gerbutavičiaus g. 3, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, pagal kuriuos prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Juolab kad ir administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog galimai jos vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas šalia stovėjęs nukentėjusiojo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad automobilio VW Golf priekinio bamperio kairės pusės viršutinis apgadinimas atsirado būtent po 2016 m. rugpjūčio 5 d.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad I. B. suvokė ne tik tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kontakto pobūdį bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Nors I. B. tiek tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad ji nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, t. y. nesuprato ir nepastebėjo, jog ji, vairuodama automobilį VW Golf, kliudė greta stovėjusį automobilį Opel Astra ir abu automobilius apgadino, teismo vertinimu, byloje esančių aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, jog I. B. suprato (turėjo suprati), jog ji sukėlė eismo įvykį ir iš jo tyčia pasitraukė. Visų pirma pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu I. B. paaiškino, jog išvažiuodama iš automobilio stovėjimo vietos 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 4.10 val. ji nepajuto kontakto (smūgio) tarp automobilių, tačiau kitą dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 6 d. pamačiusi už jos automobilio priekinio stiklo užkištą policijos pranešimą, automobilį pradėjo apžiūrinėti, nes pagalvojo, kad jos vairuojamas automobilis kažką kliudė. Tuo tarpu tyrime pateiktame rašytiniame paaiškinime I. B. nurodė, jog nežinojo, dėl ko gavo pranešimą iš policijos. Darytina išvada, kad I. B. iš karto suprato, jog yra kviečiama dėl jos automobiliu padaryto pažeidimo, o ne dėl kitų aplinkybių (pavyzdžiui, kad jos automobiliui padaryta žala, kad buvo pažeistos kitos Kelių eismo taisyklės, nesusijusios su eismo įvykio sukėlimu ar dalyvavimu jame, kad kviečiama dėl kitų priežasčių), vadinasi ji jautė ir suprato, kad įvykio metu kliudė kitą automobilį. Be to, atsižvelgtina ir į automobilių kontakto pobūdį – nukentėjusiojo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas priekinis kairės pusės bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir durelės (matomi pašaliniai raudonos spalvos dažai), t. y. nukentėjusiojo automobiliui padarytas apgadinimas yra akivaizdžiai matomas, pakankamai žymus ir ilgas, tęsiasi per automobilio dureles, sparną ir bamperį, ant nukentėjusiojo automobilio liko raudonos spalvos žymės. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis išsukimo (manevro) metu nuo pat nukentėjusiojo automobilio vairuotojo durelių pradžios iki šio automobilio priekinio bamperio kontaktavo su nukentėjusiojo automobiliu. Pastebėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kelio danga buvo lygi, manevro metu kitų kliūčių įveikti (pervažiuoti) nereikėjo, oras buvo geras, nelijo, nenurodė, jog būtų garsiai klausiusi muzikos ar dėl kitų priežasčių būtų apribotas jos girdimumas, automobilis buvo švarus, jį apžiūrėjusi iš karto suprato, jog yra naujai padarytas automobilio priekinio bamperio apgadinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, kad I. B. nurodo, kad neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jos atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė.
Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad I. B. suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir, ignoruodama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, iš jo pasišalino, tokiu būdu pasitraukusi iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdama sau ir kitam asmeniui priklausančių automobilių apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (ankstyvą rytą, vykstant į darbą), į tai, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė (draudimo kompanija žalą įvertino apie 400 Eur), pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nukentėjusysis dėl šio eismo įvykio (jo automobilio apgadinimo) ypatingų nepatogumų nepatyrė, toliau galėjo naudotis savo automobiliu, iki šiol jo netvarkė, į tai, kad nustatyta I. B. atsakomybę lengvinanti atsakomybė – ji gailisi dėl savo veiksmų, pripažįsta galėjusi sukelti eismo įvykį, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jau buvo 2015 m. lapkričio 5 d. paskirta administracinė nuobauda (50 Eur bauda), paskirtas baudas sumokėjusi, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, dirbanti, bausta administracine tvarka, įskaitant ir 3 kartus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, turi galiojančių nuobaudų, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista.
Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju I. B. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti I. B. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Pripažinti I. B. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir I. B. paskirti galutinę 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 1606041662 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Išaiškinti, kad, turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.