Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-630/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-27
Bylos Nr.
2-630/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-630/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kruzas“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mikola“ įgalioto asmens Jono Mikalainio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo tenkintas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi UAB „Kruzas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Mikola“, o įgaliotu asmeniu – Joną Mikalainį. Vykdant bankroto procedūras, teismo paskirtam administratoriui paaiškėjo, kad bankrutuojančios UAB „Kruzas“ turtas buvo areštuotas iki bankroto bylos iškėlimo. Įgaliotasis asmuo Jonas Mikalainis 2007 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. ir 2005 m. liepos 22 d. nutartimis taikytą turto areštą.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi įgaliotojo asmens prašymą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytą turto areštą, o prašymą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas bankrutuojančios įmonės administratorius valdo, naudoja ir disponuoja bankrutuojančios įmonės turtu ir lėšomis, todėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Kita nutartimi, priimta iki bankroto bylos iškėlimo, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teismas nepanaikino, nes Vilniaus apygardos teisme yra atnaujintas procesas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kruzas“ ieškinį atsakovui R. A. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir ginčas, kuris yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus 2 apylinkės teismo perduotos bylos dalyku, nėra išspręstas.

Šalies argumentai

BUAB „Kruzas“ administratoriaus UAB „Mikola“ įgaliotasis asmuo Jonas Mikalainis atskirajame skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl 2005 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme yra imperatyviai nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įmonės turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja tik įmonės administratorius, o įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami įstatymo nustatyta tvarka ir eiliškumu, todėl palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstai apribojama administratoriaus teisė disponuoti įmonės turtu ir sudaroma galimybė vieno iš kreditorių reikalavimą tenkinti pažeidžiant imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Be to, administratorius iki šiol nesurado kito, be Vilniaus apygardos teisme deponuotų lėšų, turto, todėl tikėtina, kad tai yra vienintelės lėšos, iš kurių gali būti finansuojamos bankroto procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo panaikintas BUAB „Kruzas“ turto areštas, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi, bei atmestas prašymas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantas Vilniaus apygardos teismo nutarties dalies, kuria buvo panaikintas areštas neskundžia, todėl kolegija, nagrinėdama bylą ir neperžengdama atskirojo skundo ribų (CPK 320 str.), dėl neapskųstos nutarties dalies nepasisako.

Ginčas yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bankrutuojančiai įmonei. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi UAB „Kruzas“ buvo iškelta bankroto byla (b.l. 101-102). 2007 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (b.l. 122-124). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, administratorius pateikė teismui prašymą panaikinti iki bankroto bylos iškėlimo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 143).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kokių veiksmų privalo imtis teismas, kai iškelia bankroto bylą. Pagal minėtos straipsnio dalies 2 punktą teismas areštuoja įmonės turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tokia nuostata įtvirtinta tam, kad areštas nevaržytų bankroto eigos ir teisėtų administratoriaus veiksmų, kadangi įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto rėžimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Įmonių bankroto įstatymo normomis. Bankrutuojančios įmonės administratorius, užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 14, 20 punktai). Administratorių kontroliuoja ir nurodymus jam duoda kreditorių susirinkimas ir bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 6 punktas, 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas, 23 straipsnis). Kreditoriniai reikalavimai yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra reikalavimų tenkinimo tvarka ir eiliškumas yra griežtai reglamentuoti ir nuo jų negalima nukrypti.

Minėtų ir kitų Įmonių bankroto įstatymo normų analizė rodo, kad disponavimas bankrutuojančios įmonės turtu yra imperatyviai reglamentuotas ir administratorius, kontroliuojamas kreditorių susirinkimo ir teismo, gali juo disponuoti tik pagal minėtų Įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės normų (pvz. reglamentuojančių varžytinių organizavimo tvarką) nurodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tada, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, kad ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, kuri yra nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Įmonei iškėlus bankroto bylą, kaip minėta, jos turto teisinis rėžimas pasikeičia, kreditorių reikalavimai yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir eiliškumu, įmonės administratoriaus veiklą kontroliuoja kreditorių susirinkimas ir teismas, todėl, esant imperatyviai sureguliuotam bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo procesui, nėra pagrindo palikti iki bankroto bylos iškėlimo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas nėra reikalingas ir nesukuria realios kreditoriaus interesų apsaugos, o netgi priešingai, gali trukdyti administratoriui atlikti jam Įmonių bankroto įstatyme numatytas funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio antru punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

TeisėjaiAudronė JarackaitėMarytė MitkuvienėVincas Verseckas