Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl termino palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo E. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad E. Š. šeima Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų, nėra žinoma. Praleistas terminas palikimui priimti dėl E. Š. teisinių žinių stokos neturėtų pakenkti nepilnamečio vaiko teisiniams interesams, todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir palikimo priėmimo nepilnamečio vardu yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, išvada, kita rašytine medžiaga nustatyta, kad A. Š. ir E. Š. yra pareiškėjos V. Š. tėvai (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) A. Š. mirė ((duomenys neskelbtini) mirties išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po A. Š. mirties užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), jo palikimą be turto apyrašo priėmė jo sutuoktinė E. Š. ((duomenys neskelbtini) Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras liudijimas). Pareiškėja būdama nepilnametė dėl palikimo priėmimo fakto nesikreipė, jos įstatyminę atstovę – motiną E. Š. pareiškėjos vardu dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė pareiškėjos įstatyminės atstovės teisinių žinių stokos ir klaidingo įsitikinimo, jog po to, kai jai notaras išdavė liudijimą, dukra palikimą priimti gali per šešis mėnesius po tėvo mirties. E. Š. šeima Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų, nėra žinoma.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Duomenys iš testamentų registro patvirtina, kad po A. Š. mirties užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), jo palikimą be turto apyrašo priėmė jo sutuoktinė E. Š.. Pagal įstatymą, A. Š. palikimo pirmos eilės paveldėtojai yra jo sutuoktinė E. Š. ir pareiškėja V. Š. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų apie tai, kad yra daugiau pirmos eilės paveldėtojų, byloje nėra. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnis 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Nustatyta, kad pareiškėja palikimo atsiradimo momentu buvo ir šiuo metu yra nepilnametė ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą negalėjo ir šiuo metu negali be kito asmens – savo įstatyminės atstovės (motinos). Pareiškėjos įstatyminė atstovė – E. Š. dėl teisinių žinių stokos praleido terminą palikimui priimti. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Atsižvelgdamas į įrodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis 1 dalis).

Dėl leidimo priimti palikimą.

Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjas prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi (CK 5. 2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga). Kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 4 dalis).

Byloje esančiais duomenimis A. Š. nekilnojamojo turto neturėjo, transporto priemonių registruotu jo vardu nėra. Duomenų apie A. Š. turimas skolas nėra. Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nagrinėjamų ir / ar išnagrinėtų civilinių bylų, kuriuose A. Š. būtų skolininku ar atsakovų nėra.

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad labiausiai apsaugomos palikimą priimančio asmens teisės kuomet palikimas priimamas pagal apyrašą, nes tokiu atveju, už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad palikimo priėmimas pagal apyrašą nepilnamečio vaiko vardu nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnametės dukters vardu po palikėjo mirties pagal apyrašą ((duomenys neskelbtini) straipsnis, CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 577-582 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57, 5.52 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjos V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminei atstovei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. birželio 20 d., palikimą nepilnametės dukros V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal turto apyrašą.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjos V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminei atstovei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą pagal įstatymą nepilnametės dukros V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jos tėvo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. birželio 20 d., mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.